Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (teisėjų pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žemės sklypų ribų nustatymo pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, bei atsakovės V. K. priešieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei V. K., nuosavybė teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geo optimus“, 2014 m. liepos 23 d. sudarytą žemės sklypo planą, nurodant, kad ieškovės R. V. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovei V. K. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) v., taškuose, žemės sklypo plane (M 1:2000) pažymėtuose skaičiais „2“ (koordinatė X -6185982.61; koordinatė Y - 587897.69) bei „4“ (koordinatė X - 6185789.78; koordinatė Y - 587733.18). Priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu informavo ją, jog bendro riboženklio (taško Nr. 2) vieta neatitinka tiek žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko brėžinių. Skyrius sprendė, jog dėl nurodytų priežasčių bendra šių žemės sklypų riba yra neaiški, o kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė V. K. nesutinka su nustatyta žemės sklypo riba, riba tarp sklypų ginčijama, Skyrius negali derinti pateiktos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos ir priimti sprendimo dėl nustatytų kadastro duomenų pakeitimo.Teigia, jog atsakovė be jokio pagrindo ginčija joms abiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas. Todėl prašo teismo nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB „Geo optimus“ 2014 m. liepos 23 d. sudarytą žemės sklypo planą.Priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geodera“ 2011 m. gegužės 27 d. sudarytą žemės sklypo planą, nurodant, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taškuose, žemės sklypo plane (M 1:2000) pažymėtuose skaičiais 1 (koordinatė X-6185982.61, koordinatė Y-587897.69) ir 25 (koordinatė X-6185805.03, koordinatė Y-587736.30) bei 23 (koordinatė X-6185795.84, koordinatė Y-587727.95). Taip pat prašė priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog ieškovė žemės sklypą įsigijo tik 2008 m. kovo 21 d., o atsakovės žemės sklypo riboženkliai buvo užkoordinuoti 2011 m. gegužės 17 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. UAB „Geodera“ atliekant žemės sklypo ženklinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, nustatė atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geodera“ 2011 m. gegužės 27 d. sudarytą žemės sklypo planą, nurodant, kad V. K. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) ribojasi su R. V. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), taškuose, žemės sklypo plane (M 1:2000) pažymėtuose skaičiais 1 (koordinatė X-6185982.61, koordinatė Y-587897.69) ir 25 (koordinatė X-6185805.03, koordinatė Y-587736.30) bei 23 (koordinatė X-6185795.84, koordinatė Y-587727.95); priteisė iš R. V. 641 Eur bylinėjimosi išlaidų V. K. bei 21,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Nustatė, kad ieškovė R. V. yra 1,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) savininkė. Šis žemės sklypas įgytas Panevėžio apskrities viršininko 2008-03-21 sprendimu Nr.27-108364-22497 ieškovei R. V. atkūrus nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,21 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,28 ha žemės sklypą, esantį Rokiškio r. sav., Kamajų sen., Rimšionių kaime Nr.188.Atsakovės motina V. K. jau ankščiau jai skirtą naudoti 3,1000 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nusipirko 2006 m. kovo 9 d. iš Lietuvos Respublikos valstybės. 2005 m. spalio 26 d. buvo paženklintos žemės sklypo ribos. Šį žemės sklypą atsakovė V. K. paveldėjo pagal motinos surašytą 2009-04-08 testamentą.Atsakovės motinos V. K. išsipirktas žemės sklypo plotas 3,10 ha, tačiau faktiškai atsakovė naudojasi 2,9843 ha (plotų skirtumas 0,1157ha). Atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo sumažėjimas viršija Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 nustatytą maksimalią leistiną ploto paklaidą.L. R. T., dirbantis matininku paaiškino, kad nustačius sklypo ribas pagal ieškovės parengtą žemės sklypo planą, atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų dar 0,1002 ha, taip pat sutrumpėtų sklypo kraštinės ilgis pagal ežero krantą 7,96 m. Bendrai atsakovės žemės sklypas sumažėtų 0,2159 ha.Įvykio vietos apžiūros metu geodezininkui L. J. išmatavus sklypus, nuo sklypo, kuriam atlikti kadastriniai matavimai, tarp R. V. ir kaimyno iš kitos pusės S. V. žemės sklypo ir ieškovės, gavosi virš 7 metrų skirtumas, t. y. tarp ieškovės ir kaimyno S. V. žemės sklypų gaunasi trikampio formos laisvos žemės sklypas.Įvykio vietos apžiūros metu teismas nustatė, jog nuo riboženklio, kurio šalys neginčija, atsakovės žemės sklypo riba su ieškovės žemės sklypu pagal UAB „Geodera“ 2011-05-27 sudarytą žemės sklypo planą, yra tiesi. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjas A. Š. žemės sklypų apžiūros metu taip pat patvirtino, jog didelių išlinkimų vizualiai nėra pastebima, kas ir atitinka atsakovės paruoštą planą, tuo tarpu pagal ieškovės paruoštą žemės sklypo planą nustatant ginčo sklypu ribas, prie ežero susiaurėtų atsakovės valdomas žemės sklypas.Atsakovė savo turimą žemės sklypą 2007 m. balandžio 10 d. išnuomojo ūkininkui V. K.. L. V. K. paaiškino, kad 2007 - 2013 metais iš V. K. nuomojo ginčo žemės sklypą ir deklaruodavo nuomojamą sklypą. Deklaruojant turi būti pažymėtos sklypo ribos ir nuomojamame žemės sklype buvo riboženkliai. Prie kelio riboženklis buvo visą laiką, o ežero pusėje dingo. Nacionalinė žemės agentūra tikrino deklaruojamo žemės sklypo ribas ir per 5 metus reikėjo išlaikyti tas pačias ribas. 2011 - 2012 metais nuvažiavęs šienauti pastebėjo, jog sklypo kampas prie ežero, kurį jis dirbo, buvo nuartas, ribos pažeistos. Nuo pusės lauko iki ežero į plotį nuarta apie 10 metrų. Deklaravo ir tą nuartą sklypą, nes nebuvo galima keisti ribų, kadangi Nacionalinė žemės agentūra taikydavo sankcijas. Nuomojamo žemės sklypo plotas nesikeitė 6 metus.Liudytojas B. K. patvirtino, jog 2011 m. gegužės mėnesį su atsakove nuvykę į vietą pamatė, kad R. V. riboženkliai patraukti į atsakovės sklypą ir prie ežero ieškovės žemės sklypas išplatėja. Buvo lygi linija tarp sklypų, o dabar prie ežero gaunasi trikampis.Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, susiformavusiu iš pateiktų byloje įrodymų visumos, sprendė, kad svarbiausias kriterijus teisingam ginčo išsprendimui yra tarp šalių susiklostę ilgalaikiai faktiniai žemės naudojimo santykiai, vėliau formuojamas žemės sklypas turėjo būti derinamas su esama situacija, t. y su pirmiau suformuoto žemės sklypo ribomis. Remiantis aukščiau aptartais įrodymais pripažino teisingu atsakovės pateiktą UAB „Geodera“ 2011-05-27 sudarytą žemės sklypo planą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovė R. V. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės R. V. ieškinį tenkinti, o atsakovės V. K. priešieškinį atmesti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Teismas priimdamas sprendimą pažeidė CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netyrė ir nevertino visų byloje surinktų įrodymų, prioritetiškai vertino tik atsakovės kviestų liudytojų paaiškinimus ir iš vis nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų.Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė V. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo paveldėjimo teisės pagrindu 2009 m. Šį žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu 2006 m. kovo 9 d. įsigijo atsakovės motina V. K.. Sklypas vietovėje paženklintas 2005 m. spalio 25 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, būsimo žemės sklypo savininkė V. K., pati asmeniškai pasirašė, kad sutinka su paženklintomis žemės sklypo ribomis. Projekto autorė Ž. B. nubraižė paženklinto žemės sklypo vietovėje abrisą, kurį taip pat savo parašu patvirtino atsakovės motina. Atsakovė patvirtino, kad tokiomis ribomis sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registre. Šias aplinkybes patvirtino ir tretysis asmuo, nurodydamas, kad 2005 m. paženklinto vietovėje žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka Salų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.UAB „Geodera“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinyje aiškiai matyti, kaip išsidėsto sklypai ir bendra sklypų - kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)bei kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)- riba, po atliktų ir įregistruotų preliminarių matavimų ir atsakovės V. K. pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų. Preliminarūs matavimai sutartiniais ženklais pažymėti „mėlyna“ spalva, nurodytos atsakovės sklypo ribos po kadastrinių matavimų pažymėtos „raudona“ spalva. Vertinant brėžinyje sklypų išsidėstymą po kadastrinių matavimų, akivaizdžiai matyti, kad atsakovės sklypas yra pasuktas į ieškovės R. V. žemės sklypo pusę ir jo išsidėstymas nukrypsta nuo 2005 m. atliktų preliminarių sklypo matavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „punktyrine“ linija pažymėtos ribos, kurias parodė ieškovė, sutampa su preliminarių matavimų ribomis. Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 185, 263, 270 straipsnių. reikalavimus.Teismas byloje vadovavosi išimtinai tik atsakovės kviestais liudytojais ir tik jų parodymais padarė visiškai nepagrįstas ir neteisingas išvadas, ko pasėkoje, priėmė neteisingą ir naikintiną sprendimą. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl liudytojų R. V., L. J., A. Š. pateiktų paaiškinimų. Liudytojas R. V. nurodė, kad atliekant ieškovės R. V. žemės sklypo kadastrinius matavimus ginčo dėl bendros ribos su gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku S. V. nebuvo. Šią ribą abrisuose pažymėjo medžių eilės viduriu ir ši riba abiejų savininkų buvo suderinta parašu. Taip pat nurodė, kad 2014 m. žiemą pirmą kartą pamatavus ieškovės R. V. žemės sklypą, ribos sutapo su Registrų centre įregistruotomis ribomis. Tais pačiais metais, antrą kartą matuojant ieškovės sklypą, po daugiau nei mėnesio laiko, palei ežerą buvęs riboženklis buvo pakeistas ir pagal naujai pastatyto riboženklio vietą ribos nukrypo į S. V. sklypo pusę ir pats ieškovės sklypo plotas sumažėjo iki 1,10 ha.Teismas vadovavosi išimtinai liudytojo R. T. paaiškinimais, esą nustačius sklypo ribas pagal ieškovės parengtą žemės sklypo planą, atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų dar 0,1002 ha, taip pat sutrumpėtų sklypo kraštinės ilgis pagal ežero krantą 7,96 m. Bendrai atsakovės žemės sklypas sumažėtų 0,2159 ha. Nurodė, kad, dirbdamas UAB „Geodera“, 2011-05-17 ir 2013-12- 09 atliko atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir užkoordinavo rastus riboženklius tiksliai ir teisingai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir kitų liudytojų paaiškinimai, kurių teismas negretino ir jais nesivadovavo, paneigia liudytojo R. T. aiškinimus. Kad žemės sklypų bendros ribos riboženkliai buvo kilnojami patvirtino liudytojas L. J., kuris 2011 m. atliko žemės sklypų ribos patikrą vietoje. Liudytojas nurodė, kad riboženklių buvo daug, jie visi buvo išmėtyti. Todėl neginčytinai pasakyti, kad R. T. tais pačiais metais, t. y. 2011 m. užkoordinuoti riboženkliai yra tinkamai, pasakyti negalima. Taip pat nurodė, kad jis kaip specialistas, nematė nei vieno tinkamai, pagal teisės aktus, įrengto riboženklio. Kad riboženkliai buvo kilnojami patvirtino ir liudytojas R. V..Teismas nevertino ir neanalizavo projekto autoriaus R. T. (UAB „Geodera“) parengto plano, kuriuo susiaurino ieškovės sklypą iki maždaug 44 m ties Dviragio ežeru, kai tuo tarpu R. V. žemės sklypo abrise, sklypo plotis ties ežero pakrante turi būti 50 m. Taip pat pagal minėtą abrisą R. V. sklypo riba su S. V. priklausančiu sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eina medžių eilės viduriu. Šias aplinkybes patvirtina ir S. V. projekto autoriaus S. Š. braižytas abrisas. Taip pat, R. V. abrise yra nurodyta, kad nuo medžių eilės vidurio išvedus tiesiąją link V. K. žemės sklypo taip pat yra 50 m. Tuo tarpu R. T. parengtame plane šis atstumas yra apie 45 metrus. R. T., teikdamas žodinius paaiškinimus, nurodė, kad jis neprivalo vadovautis preliminariais matavimais pamatuoto ir įregistruoto žemės sklypo ribomis. Tačiau Administracinių teisių pažeidimo kodekso 101 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, t. y. be reikiamo leidimo nukrypimas nuo nustatyta tvarka patvirtinto žemėtvarkos projekto. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir paties liudytojo pateiktų paaiškinimų pagrįstai galima daryti išvadą, kad rengdamas žemės sklypo planą atsakovei V. K. jis be reikiamo pagrindo nukrypo nuo žemėtvarkos projekto, tokiu būdu klaidino ir pačią atsakovę ir šiuo atveju teismą. Atsakovė į bylą pateikė du to paties projekto autoriaus R. T. situacijos brėžinius, kuriuose skirtingai nurodyti linijų ilgiai ties ežero pakrante, o pateiktas rašytinis paaiškinimas, prieštarauja pateiktiems situacijos brėžiniams. Atsakovės sklypo kadastrinių matavimų byla ir planas parengtas UAB „Geodera“, kuriais ji rėmėsi reikšdama priešieškinį ir teismas patenkino priešieškinio reikalavimus, neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522. Pati atsakovė savo parašu nėra suderinusi nustatytų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų, byla nebuvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriui patikrai ir byloje nėra minėtos institucijos sprendimo. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, o jomis remdamasis priėmė nepagrįstą sprendimą.Teismas rėmėsi liudytojo V. K. paaiškinimais, nurodydamas, kad 2007-2013 metais jis nuomojo atsakovės motinos V. K. 3,10 ha žemės sklypą ir kaip ūkininkas jį deklaruodavo, kad per visą deklaravimo laikotarpį sklypo ribos ir plotas keistis negalėjo. Tačiau 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje į užduotą klausimą liudytojas V. K. atsakė, kad negali pasakyti į kurią pusę buvo suarta. Teismas, remdamasis minėto liudytojo paaiškinimais, padarė išvadą, kad nuarta buvo į atsakovės žemės sklypo pusę ir nevertino ieškovės pateikto Rokiškio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2015-08-20 rašto Nr. SD-57, kuriame nurodyta, kad V. K. deklaruoti plotai ir ribos per visą 2007-2013 m laikotarpį nepakito ir, kad deklaruota buvo 3,5 ha. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad deklaruotas sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 3,5 ha dydžio, nors atsakovės sklypas yra 3,1 ha ir jį visą, ką patvirtino pati atsakovė, nuomavo. Iš deklaravimo planų matyti aiškios sklypų ribos ir 2011 metų plane matyti, kad nuarta (išdirbta žemė) būtent į ieškovės sklypo pusę. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos žemės sklypo riboženkliai sukasti tinkamai ir teisingai, ir yra išlikę nuo 2005 metų ženklinimo, todėl atsakovės teiginys, kuriuo rėmėsi teismas, kad jos parengtame žemės sklypo plane nustatyta sklypų riba sutampa su faktine riba yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.Teismas, tenkindamas išimtinai atsakovės interesą, sukuria kito ginčo teisines pasekmes. Atsakovės pateiktas planas yra klaidinantis, todėl, kad jos sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pakrantės plotis nurodytas 144,95 m., tačiau lentelėje sudėjus linijų ilgius, gaunasi, kad pakrantės ilgis yra 152,37 m., kai tuo tarpu 2005 m. abrise nurodyta 150 m. Iš to paties plano matyti, kaip atsakovė dirbtinai pasuka sklypo ribas į ieškovės pusę, nes tokią galimybę jai suteikia greta su atsakove besiribojantys sklypai (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantys atsakovės šeimos nariams. Šioms aplinkybėms įrodyti, ieškovė teikė teismui E. T. individualios įmonės parengtą bendrą žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, iš kurio matyti, kad bendras juridinis šių sklypų plotas yra 8,0800 ha, faktiškai valdomas - 8,6437 ha, vadinasi atsakovė su kitais šeimos nariais valdo 0,5637 ha daugiau nei suteikta juridiškai. Padidinus sklypų plotus iki maksimaliai leistinos plotų paklaidos, iš plano matyti, kad vis tiek gaunasi 0,2590 ha viršplotis. Teismas atsisakė priimti iš ieškovės šiuos įrodymus, tuo tarpu priėmė atsakovės klaidingai parengtą R. T. planą ir paaiškinimą. Atsakovė nepaneigė fakto, kad jai buvo žinoma ir ji dalyvavo vykdant jos ir kitų šeimos narių sklypų matavimus. Mano, kad tai yra reikšminga aplinkybė sprendžiant šį ginčą, todėl ieškovė prašo teismo priimti papildomus įrodymus ir įvertinti juos įstatymo nustatyta tvarka.Teismas nevertino ir nesivadovavo byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kurie turi didelę reikšmę sprendžiant bylą. Teismas pažeidė žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros principą, t. y. atsakovei neva tai trūkstamo žemės sklypo ploto skirtumą kompensuodamas iš ieškovės valdomo žemės sklypo ploto. Atsakovės motina V. K., pasirašydama 2005 m. spalio 25 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, buvo supažindinta (akto 8.5 p.) su Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio antrosios dalies nuostata: „vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant geodezinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei ar žemės savininkui nekompensuojama“. Viršijant nustatytą leistino matavimo tikslumą, valstybė žemės sklypo savininkui kompensuoja įstatymo nustatyta tvarka. Tai nesudaro prielaidos trūkstamą žemės sklypo plotą savininkui kompensuoti susiaurinant gretimo sklypo, šiuo atveju ieškovės, ribas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog apeliacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemtas teisiniais argumentais, paremtas emocijomis. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog buvo vertinta tik atsakovės liudytojai, ir kad nebuvo vertinti byloje esantys įrodymai. Teismas objektyviai vertino visų liudytojų parodymus. Atsakovės žemės sklypo riboženkliai buvo užkoordinuoti 2011-05-17 ir 2013-12-09, UAB „Geodera“ atliekant žemės sklypo ženklinimą. Šio veiksmo metu buvo nustatyta, kad vienas iš atsakovės žemės sklypo ribas žymėjusių riboženklių yra sunaikintas (tačiau nebuvo sunaikintas riboženklio žemės kauburys, kuris atitiko riboženklių užkoordinavimo vietas).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi R. T. parodymais, kadangi jis buvo pirmasis matininkas, kuris 2011 m. gegužės 17 d., atvykęs į atsakovės žemės sklypo matavimus, matė senus 2005 metais pastatytus riboženklius (jų vietas). Byloje apklausti ieškovės liudytojai negalėjo tiksliai atsiminti jų matavimų aplinkybių, painiojosi į užduodamus klausimus, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė.Apeliantė teigia, kad matininkas privalo vadovautis preliminariais matavimais. Tačiau jeigu preliminarūs matavimai yra klaidingi, matininkas privalo remtis išlikusiais duomenimis, o šiuo atveju matininkas rėmėsi senais riboženkliais, kurių buvimo vieta jam aiškiai buvo akivaizdi - pagal suformuotą teismų praktiką konstatuojant ginčytinas ribas, remtis galima ir senų riboženklių buvimo vieta. Tai, kad atsakovės riboženkliai sukasti tinkamai patvirtina liudytojas V. K., kuris nuomojosi žemės sklypą iš atsakovės bei nuo 2007 m. ir jį deklaravo.Apeliantė žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), priskiria atsakovės šeimos nariams, kai tuo tarpu tai yra absoliuti netiesa, nes šis žemės sklypas priklauso E. J.. O ieškovės su skundu pateikiami rašytiniai duomenys, kad matavimų planai, padaryti nedalyvaujant sklypų savininkams, neatitinka leistinumo bei sąsajumo principų, nes šie duomenys nesusiję su ginčo dalyku. Mano, jog atsakovės ir jos šeimos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos buvo aiškios ir yra aiškios ne tik nuo 2005 metų bet ir dar anksčiau - tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės.Atliekant sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus liktų laisvos valstybinės žemės sklypas iki ieškovės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis atsiranda, nes kraštinė iki sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)yra 119,60 metrų, o turėtų būti 112,00 metrų, ir šis plotas būtų 0,0917 ha., kraštinės ilgis 7,85 metro, ir kadangi tarp sklypų laisvos žemės plotų žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra, atsiranda smailėjantis trikampio formos laisvos žemės sklypas. Atstačius sklypų riboženklius - kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kraštinės ilgis 112 metro, po to sklypo (duomenys neskelbtini), kraštinės ilgis - 50 metrų - pagal teritorijų planavimo dokumentus, tada ir atsakovės žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kraštinės ilgis pagal ežerą atitiktų teritorijų planavimo dokumentuose nurodytą ilgį - 150 metrų.Ieškovė, žinodama apie tai, kad jos žemės sklypas yra mažesnis negu parodytas plane, sutiko su konkretaus žemės sklypo - mažesnio nei yra iš tiesų skyrimu jai - net neapžiūrėdama žemės sklypo ribų. Atsakovės žemės sklypo ribos buvo pažymėtos jau 2005 metais, atsakovei trūko net 0,1157 ha ploto, kai leistina paklaida - 0,0880 ha, o tenkinus ieškovės reikalavimus, trūks dar 10,02 arų - viso trūks net 0,2159 ha, tuo tarpu ieškovė galės pretenduoti į laisvos valstybinės žemės sklypą, tarp jos ir S. V. sklypų - net 0,0917 ha., ji akivaizdžiai turės daugiau ploto, negu dabar turi. Mano, kad buvo visi pagrindai tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teismas įvertino tarp šalių susiklosčiusius ilgalaikius faktinius žemės naudojimo santykius, ir nustatė, kad vėliau formuojamas žemės sklypas turėjo būti derinamas su esama situacija, t y su pirmiau suformuoto žemės sklypo ribomis. Atsakovė teigia, kad jos parengtame žemės sklypo plane nustatyta sklypų riba sutampa su faktine riba. Ieškovė šios aplinkybės nenuginčijo, tik teigė, kad būtent ieškovės parengtame žemės sklypo plane nustatyta sklypų riba labiausiai atitinka ieškovės interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra besiribojančių žemės sklypų savininkės, ieškovė nuosavybės teise valdo 1,2800 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė V. K. – 3,1000 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus (1 t., b. l. 5-6).Ieškovė 2014 m. liepos 23 d. atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė žemės sklypo ribas, su kuriomis nesutiko atsakovė V. K.. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrių, prašydama patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu informavo ieškovę, kad nustatė, jog bendro riboženklio (taško Nr. 2) vieta neatitinka tiek žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko brėžinių. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko brėžinyje (abrise) nurodyta, kad nuo kelio, susikertančio su žemės sklypo šiaurės rytų kraštinėje esančiu keliu į Salų gyvenvietę, vidurio iki bendros ribos su ieškovės žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 47 metrai, o ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo lauko brėžinyje (abrise) šis atstumas 40 metrų; bendro riboženklio (taško Nr. 3) vieta neatitinka žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko brėžinio, kuriame linijos ilgis 150 m., o gautas pagal taškų riboženklių koordinates 137,89 m. Dėl nurodytų priežasčių, skyrius padarė išvadą, kad žemės sklypų riba yra neaiški, ji neatitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotos žemės sklypo ribos. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė V. K. nesutinka su nustatyta žemės sklypo riba, riba tarp sklypų ginčijama, todėl skyrius negali derinti pateiktos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos ir priimti sprendimo dėl nustatytų kadastro duomenų pakeitimo (1 t., b. l. 29, 31-32).Ieškovė (apeliantė) teigia, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas: netyrė ir nevertino visų byloje surinktų įrodymų; pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles; prioritetiškai vertino tik atsakovės kviestų liudytojų paaiškinimus ir nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų; visiškai nepasisakė dėl liudytojų R. V., L. J., A. Š. paaiškinimų; neįvertino to, kad žemės sklypų bendrų ribų riboženkliai buvo kilnojami ir nėra aiškus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliantės argumentams.Įstatymas reglamentuoja, kad žemės sklypo ribas nustato teismas tuomet, kai žemės sklypo savininkai nesutaria dėl jų, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2010).Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnis numato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei, arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Kadastro nuostatai reglamentuoja analogiškai, t. y. kad kadastriniai matavimai būtų atliekami tose pačiose ribose, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente. Pagal teisinį reglamentavimą, atliekant kadastrinius matavimus, negalima keisti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus.Apeliantė, siekdama nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, atsakovais byloje turėjo nurodyti gretimų žemės sklypų, su kuriais yra ginčas dėl žemės sklypo ribų, savininkus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės žemės sklypas ribojasi ne tik su atsakovės V. K. žemės sklypu, bet ir su S. V. žemės sklypu. Apeliantės teigimu, atliekant jos žemės sklypo kadastrinius matavimus ginčo dėl bendros ribos su gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku S. V. nebuvo. Duomenų, kad gretimos žemės savininkas S. V. dalyvavo procese ir buvo apklaustas (liudytoju, trečiuoju asmenimi ir pan.) byloje nėra, todėl šios aplinkybės nepatvirtintos jokiais pagrįstais įrodymais.Be to, bylos duomenys patvirtina, kad tiek atsakovės V. K., tiek S. V. žemės sklypams kadastriniai matavimai neatlikti, sklypai suformuoti atliekant tik preliminarius matavimus. Taigi, sprendžiant dėl ieškovės žemės sklypo kadastrinio matavimo pagrįstumo, būtina įvertini ir gretimo sklypo savininko S. V. žemės sklypo ribų tikslumą, kad nebūtų pažeistos jo nuosavybės teisės. Svarstytini klausimai dėl S. V. įtraukimo į bylą, dėl galimybės atlikti abiejų sklypų (atsakovės ir S. V.) kadastrinius matavimus. Byloje pateikti atsakovės V. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentai, tačiau duomenų, ar šie kadastriniai matavimai patvirtinti nustatyta tvarka, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pripažino atsakovės pateiktą ir UAB „Geodera“ paruoštą žemės sklypo planą teisingu, neturėdamas tam pakankamo pagrindo (1 t., b. l. 6, 59-69).Nepaneigti liudytojo L. J. paaiškinimai apie tai kad žemės sklypų bendros ribos riboženkliai nėra tikslūs, kad jie buvo kilnojami ir visi išmėtyti. Tas aplinkybes iš dalies patvirtino ir trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius (1 t., b. l. 80-82). Nepašalinus minėtų neatitikimų ir prieštaravimų, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad riboženkliai yra tinkamai užkoordinuoti ir šalių žemės sklypų ribos aiškios.Teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti 2016 m. balandžio 5 d. atliktos vietos apžiūros. Vietos apžiūros protokolas visiškai neinformatyvus, proceso dalyviai ir liudytojai, pasisakydami dėl šalių ginčo, neprisistato, išskyrus atsakovės atstovą, advokato padėjėją D. M., apžiūros metu atlikti matavimai jokioje schemoje neužfiksuoti, todėl negalima pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad vietos apžiūros metu buvo nustatytos tam tikros aplinkybės,Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Atsižvelgdamas į visus pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą neatskleidė bylos esmės, neįvertino svarbių faktinių ginčo aplinkybių, dėl ko galimai pažeidė žemės savininko S. V., nedalyvavusio civilinėje byloje, nuosavybės teisės, nepašalino esamų neatitikimų bei prieštaravimų ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl padarytų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti šiam teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.