Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NP5“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4385-776/2022, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NP5“ ieškinio atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NP5“ kreipėsi į teismą ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės V. P. 3 567,96 Eur skolą, 74,26 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Nurodė, kad 2021 m. sausio mėn. 16 d. ieškovė UAB „NP5“ ir atsakovė V. P. sudarė Projektavimo darbų sutartį (toliau – Sutartis). Šalys sutarė, kad ieškovė pagal Sutartį atliks atsakovei namo projekto parengimo darbus, o atsakovė sumokės už paslaugas. Ieškovė atliko visas paslaugas pagal sutartį, atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl paslaugų teikimo nepareiškė, tačiau liko nepamokėjusi ieškovės 2021 m. birželio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija NPS Nr. 675 1331 Eur sumai, kurią turėjo apmokėti iki 2021 m. birželio 4 d., tai pat pagal 2020 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija NPS Nr. 575 atsakovė liko nesumokėjusi 2162,70 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „NP5“ ieškinį atsakovei V. P. ir išaiškino, kad ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė, pateikdama ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, rėmėsi Sutarties 8.2. papunkčiu, kuris nustato, kad ginčai tarp šalių sprendžiami pagal projektuotojos – ieškovės UAB „NP5“ – buveinės vietą, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

5. Teismas vertino, kad ieškovės su atsakove sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio ir 6.672 straipsnio prasme. Pažymėjo, kad Sutartis yra standartinė, ieškovės parengta sutartis.

6. Teismas atsižvelgęs į atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017 esantį išaiškinimą dėl išimtinio teismingumo, ir įvertinęs Sutarties 8.2. papunkčio atitiktį sąžiningumo kriterijams, kad šiai sąlygai, nustatančiai ginčų, kylančių iš sutarties teismingumą, parengimui atsakovė negalėjo daryti įtakos, bei tai, kad vartotojo – atsakovės, gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajono savivaldybėje, sprendė, kad minėta sutarties sąlyga yra nesąžininga ir netaikytina, todėl ieškinys pagal bendrąją teismingumo taisyklę teismingas atsakovės gyvenamosios vietos apylinkės teismui – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „NP5“ prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4385-776/2022 ir priimti ieškinį nagrinėti teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Šalys yra laisvos susitarti dėl teismingumo, ir toks susitarimas nėra šalių ginčijamas. Teismas, priimdamas nutartį atsisakyti priimti ieškinį, nors ir nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, tačiau nepateikė konkrečių argumentų, kodėl vertina susitarimą dėl teismingumo nesąžiningu. Susitarimas yra sąžiningas, nes šalys tokį pasirašė ir tokiu būdu išreiškė laisvą savo valią.

7.2. Ieškovė pirmiausia ir kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu atsakovei V. P., tačiau teismas 2022 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3811-1071/2022 atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, kad pagal sutartinį teismingumą, ieškinys teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai negali prieštarauti formuojamai vienodai, nors ir pirmos instancijos, teismų praktikai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis)). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teisme sprendžiama dėl atsisakymo priimti ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Apeliantė nurodo, kad ji ieškinį teikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams, tačiau 2022 m. kovo 23 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškinį, todėl, vadovaudamasi Sutarties 8.2. papunkčiu, ieškinį pateikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina ieškovės argumentus. Ieškovė su ieškiniu atsakovei dėl skolos priteisimo 2022 m. kovo 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus, kuris 2022 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą ir išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad šalys, sudarydamos projektavimo darbų sutartį, tarpusavyje susitarė dėl sutartinio teismingumo, tai yra, kad šalių ginčai bus sprendžiami pagal projektuotojo buveinės vietą, t. y. Šiaulių apylinkės teisme, todėl ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui. Šios nutarties ieškovė neskundė, ji yra įsiteisėjusi.

12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

13. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Taigi, viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo.

14. Konkrečiu atveju iš prie ieškinio pridėtos 2020 m. sausio 16 d. projektavimo darbų sutarties, sudarytos tarp projektuotojos UAB „NP5“ (ieškovės) ir užsakovės V. P. (atsakovės), matyti, kad šalys Sutarties 8.2 punktu sutarė, jog visi klausimai ir nesutarimai, kylantys iš šios sutarties ar su ja susiję, bus sprendžiami derybų keliu, o jei šalys nepriims susitarimo per 30 dienų nuo ginčo kilimo dienos, ginčas bus nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, pasirenkant teismingumą pagal projektuotojo buveinės vietą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė, sudarydamos sutartį, išreiškė valią dėl teritorinio teismingumo pagal ieškovės buveinės vietą. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės buveinės vieta yra registruota adresu – Šiauliai, Tilžės g. 151-6.

15. Minėta, kad CPK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys gali tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Ši įstatymo norma įtvirtina ginčo šalių autonomijos principą ir suteikia joms laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos. Nagrinėjamu atveju tokia šalių valia yra išreikšta Sutarties sąlygose. Pažymėtina, kad Sutartis yra galiojanti, todėl ir susitarimas dėl sutartinio teismingumo yra galiojantis ir, esant visoms sąlygoms, turi būti pripažintas kilus ginčui, kildinamam iš Sutarties sąlygų pažeidimo.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant, kaip buvo įvertinti šalių teisiniai santykiai ankstesnėje, jau įsiteisėjusioje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartyje, šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į ieškovės, siekiančios apginti savo pažeistas teises, procesinę teisinę situaciją. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartimi teismas atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, neatsižvelgė į tai, kad prieš pateikdama šį ieškinį, ieškovė su analogišku ieškiniu jau kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus, kuris 2022 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė jį priimti ir išaiškino ieškovei, kad ši turi teisę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Turėdamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO prieinamus duomenis ir atsisakydamas priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas iš esmės sudarė ginčo tarp teismų situaciją, kuri yra neleidžiama pagal CPK 35 straipsnio 1 dalį, ir faktiškai paliko ieškovę be galimybės ginti savo pažeistas teises.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nors Sutartis sudaryta tarp ieškovės, kuri yra juridinis asmuo, ir atsakovės fizinio asmens, tačiau iš Sutarties turinio nėra aišku, ar buvo susitarta dėl namo projekto rengimo, kuris skirtas atsakovės kaip fizinio asmens poreikiams, ar skirtas atsakovės poreikiams susijusiems su verslu. Tai pirmosios instancijos teismas galės išsiaiškinti gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį arba bylą nagrinėjant parengiamajame posėdyje. Vien tai, kad viena iš sutarties šalių yra fizinis asmuo, neatskleidus sutarties šalių valios, kokių poreikių tenkinimui (šeimos, asmeninių, verslo ir pan.) buvo sudaryta sutartis, kai tai negalima nustatyti iš sutarties turinio, nepakanka, kad būtų galima sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį. Be to, CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra numatyta teismo teisė perduoti bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkami aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teritorinio ir sutartinio teismingumo taisyklių taikymą, bei nepagrįstai, neįvertinęs sutarties sudarymo tikslo, kvalifikavo šalių sudarytą sutartį kaip vartojimo sutartį, ir nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NP5“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovės atstovui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.