Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 77.2; 78.2.1; 116.1; 116.4; 116.6.1

2013 m. vasario 25 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Č. G., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo iš tėvo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalys Č. G. ir J. G. 2002-12-05 susilaukė sūnaus (duomenys neskelbtini) ir 2005-01-31 susilaukė sūnaus (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-22288-235/2009 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų A. G. ir D. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. G., o tėvas Č. G. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 7-8).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Bandyta procesinius dokumentus įteikti per antstolį (b.l.35). Apie teismo posėdį jam pranešta viešo paskelbimo būdu (b.l.36-37), kadangi paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu atsakovui nepavyko įteikti dokumentų, o VSDF duomenimis atsakovas niekur nedirba. Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui, kadangi jis yra tinkamai informuotas apie teismo posėdį (LAT 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Vilniaus savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl priteisto išlaikymo padidinimo pareikštas išimtinai nepilnamečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) interesais, jų poreikių tinkamam patenkinimui. Ieškovė su vaikais gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena ir ieškovės du pilnamečiai broliai. Vaikams nupirkti reikalingi baldai bei technika, jų kambarys tvarkingas ir švarus. Jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė J. G. įregistruota darbo biržoje, gauna 400 Lt socialinę pašalpą, nepilnamečius vaikus išlaikyti padeda ir ieškovės brolis. Valstybinė vaiko teisių gynimo institucija pareikštam ieškiniui pritaria (CK 3.178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo sūnūs (b.l.5-6). Šalių santuoka nutraukta 2010-01-01 (b.l. 9). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-22288-235/2009 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų A. G. ir D. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. G., o tėvas Č. G. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 7-8).

Ieškovė niekur nedirba, registruota Darbo biržoje (b.l.16). Ieškovė gauna 430 Lt socialinę pašalpą. 2012-06-27 VĮ „Registrų centras“ ir 2012-06-18 VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b.l.12-13).

Sodros duomenimis atsakovas nedirba (b.l. 22). 2012-06-27 VĮ„Registrų centras“ duomenimis atsakovas Lietuvoje nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi (b.l2). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įregistruotos keturios transporto priemonės: Mazda, 323, valst..Nr.(duomenys neskelbtini) Mazda, MX-3, valst..Nr. (duomenys neskelbtini) VW Passat, valst..Nr.(duomenys neskelbtini) VAZ 21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.14).

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (LR CK 3.201 str.).

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, situacija iš esmės pasikeitė –šalių sūnums šiuo metu yra 8 ir 10 metų, jie mokosi Vilniaus „Santaros“ vidurinėje mokykloje. A. G. mokosi 4B klasėje, o D. G.-2B klasėje (b.l. 10-11). Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas vaikams išlaikymo dydis yra praėję 3 metai 2 mėnesiai. Per tą laikotarpį pasikeitė ne tik vaikų amžius, bet ir valstybės ekonominė situacija. Atsakovės padėtis pablogėjo ji neteko darbo. Ilgą laiką viena bei padedant jos broliui buvo prisiėmusi vaikų išlaikymo išlaidas. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, jog dėl objektyvių priežasčių išaugo vaikų poreikiai, kurių visapusiškam tenkinimui priteisto išlaikymo iš esmės nebegali pakakti. Po 2009-12-01 teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, šalių vaikams tapus 8 ir 10 metų, pradėjus lankyti ugdymo įstaigą atsirado papildomos aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti priteisto išlaikymo dydį LR CK 3.201 str. 1 dalies prasme pripažįstant, jog nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaikymo priteisimo bylose formuojamos teisminės praktikos (LR CPK 178 str.).

Ieškovė nurodė, kad išlaidos vaikams per mėnesį sudaro 1090,66 Lt (kiekvienam apie 545,33 Lt). Į šią sumą įeina išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, vaistams bei vitaminams, rinkliavos mokykloje, knygoms, vadovėliams, raštinės reikmenims, pramogoms. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojama vien tik minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir stengtis įgyti naujus. Įvertinęs byloje esančius vaikų poreikių paskaičiavimus, teismas laiko, kad ieškovės nurodyta išlaidų vaikų išlaikymui suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Be to, tėvui su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas ir taip tenka didesnė išlaikymo našta, rūpinimasis jo kasdieniais poreikiais ir sukūrimas vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų.

Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl išlaikymo dydžio neginčijo (CPK 12, 178 str. str.). Atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų apie savo turtinę padėtį, savo sveikatos būklę bei kitus turimus išlaikytinius. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas turi galimybę dirbti Anglijoje, vertintina, kad atsakovas turi finansines galimybes. Atsakovas ne tik nevykdė pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus,turinčius reikšmės bylai dėl jo turtinės padėties, tokiu būdu ignoruodamas išlaikymo vaikams priteisimo klausimo sprendimą, todėl neturint duomenų apie atsakovo neįgalumą, teismo surinktų įrodymų pagrindu, laikytina, kad jo turtinė padėtis sudaro pagrindą teikti prašomo dydžio išlaikymo, kuris orientuotas ir pagrįstas sūnums būtinų išlaidų sumomis, o duomenų, jog reikalaujamo išlaikymo atsakovas negali teikti, nėra, daugiau išlaikytinių neturi, vaikai su juo negyvena. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad diferencijuoti išlaikymo dydį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (LR CPK 192 str.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2012-08-01 yra 850 Lt, o nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad šiuo metu šalių sūnūs neturi specialių poreikių, kurių tenkinimui būtų reikalinga didesnė išlaikymo suma, o ieškovės prašoma priteisti suma yra netgi mažesnė negu minimali mėnesinė alga, todėl iš atsakovo sūnums priteistinas kiekvienam po 425 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2012-10-22, iki jų pilnametystės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo darbingumas būtų ribotas, ko pasekoje, būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dėl vaiko išlaikymo. Atsakovės padėtis yra taip pat sunki ji yra registruota darbo biržoje bei jai suteiktas bedarbio statusas nuo 2010-07-16 (b.l. 16).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra visiškai atleista (b.l.17-19), iš atsakovo Č. G. valstybei priteistinos ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 659,49 Lt (CPK 96, 99 str.).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, iš atsakovo priteisiamas 90 Lt (425-300=125x2=250x12x3proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.) ir 15,44 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti pilnai.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-22288-235/2009 iš Č. G., a/k (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. G., a/k (duomenys neskelbtini) D. G., a/k (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš Č. G., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. G., a/k (duomenys neskelbtini) D. G., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 425 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2012-10-22, kol sūnūs sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei, - motinai J. G., a/k (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš Č. G., a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 90 Lt (devyniasdešimt penkių litų) žyminį mokestį ir 15,44 Lt (penkiolikos litų 44ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660) bei 659,49 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt devynis litus 49 ct.) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) “Swedbank” AB (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.