Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas 2022 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams ir paskirti šie įpareigojimai: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 2024 m. vasario 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. G. tenkintas: panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam A. G., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą buvusiai sugyventinei I. N., būtent: 2023 m. lapkričio 21 d., apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė į nukentėjusiosios I. N. dešinės kojos kelį bei rankomis tempė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad tiksliai dienos nepasakys, bet kai buvo susitikę su I. laiptinėje, buvo kilęs konfliktas, jis spyrė jai į koją, patempė striukę, patempė plaukus su kepure, tą tikrai pamena. Tai vyko 2023 m. žiemos metu, gali būti, kad kaltinime nurodytą lapkričio 21 dieną. I. N. yra jo buvusi sugyventinė. Su ja tuo metu jau nebegyveno. Jis tuo metu, kai jai spyrė buvo pagiringas. Blaivus būdamas taip nebūtų pasielgęs. Jis ėjo pas ją, nes dar tikėjosi susitaikyti. Dabar yra žalą atlyginęs, nes pirko vaistus, padėjo. Dabar nepamena, ar tuomet I. žinojo, kad jis ateisi. Jos laukė stotelėje, laiptinėje pradėjo kalbėti, įvyko kivirčas, kuris peraugo į smurtą artimojoje aplinkoje. Dabar I. su juo nori bendrauti tik dalinai. Prieš I. N. yra buvę smurto atvejų ir ankščiau, gal kokius 6 kartus, bet viskas per alkoholį. Šio įvykio metu I. sureagavo emocingai, minėjo, jog kreipsis į policiją, tuomet jis apsisuko ir išėjau. Savo veiksmus vertina blogai. Turi du vaikus, alimentus moka. I. N. atsiprašė, žalą atlygino. Pirko vaistus, tą, ką ji paprašė. Ieškinio byloje nėra, jis kažkiek materialiai žalą atlygino. Yra atviroje kolonijoje, dirba, laikosi vidaus taisyklių, lankosi pas psichologus, nori, kad jį žmogumi padarytų. Norėtų bausmę gauti paromis, nes šiuo metu dirba.

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes A. G. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

4. Be paties kaltinamojo A. G. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. A. G. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad I. N. yra jo buvusi sugyventinė, jie kartu gyveno 6 metus. Su ja nuo 2023 metų birželio nebegyvena kartu. Prieš tai, kai kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, vaikų bendrų neturi. A. G. parodė, kad lapkričio mėnesį jis I. laukė prie jos namų, (duomenys neskelbtini), nes norėjo pasikalbėti ir duoti pinigų, nes buvo skolingas už mokesčius. Įvykio dieną jis buvo pavartojęs alkoholio iš vakaro, buvo „pachmielingas“, neprisimena, kad būtų gėręs įvykio dieną. Kai ji parėjo, laiptinėje kilo žodinis konfliktas, ji emocingai pradėjo aiškinti, šaukti ant jo, ko jis atėjo, kad duotų jai ramybę. I. buvo apsirengusi su ilga striuke ir buvo su kepure. Kai laiptinėje kilo žodinis konfliktas, I. pradėjo šaukti, tada, kad ji nusiramintų, jis ją sugriebė už striukės ir ją truktelėjo, ji, norėdama išsilaisvinti, muistėsi, striukė galėjo įplyšti. I. buvo labai emocingai nusiteikusi, toliau šaukė, tad patempė jai už plaukų. Neprisimena, ar kepurė nukrito, ar liko ant galvos. Be to, spyrė vieną kartą jai į koją. Į kurią koją spyrė ir kur pataikė, neprisimena. Gailisi dėl savo veiksmų prieš I., nebuvo visiškai blaivus, nemąstė, ką daro (2 t., b. l. 47-50, 53-56).

4.2. Nukentėjusioji I. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. yra jos sugyventinis, susipažino 2018 metais, kartu gyveno. Jis atrodė labai geras žmogus, romantiškas, dovanojo gėles, saldainius, ruošė staigmenas. Viskas vykdavo ir būdavo gražu, kai jis būdavo blaivas žmogus, o kai tik pavartodavo alkoholio, tapdavo kitas žmogus. Jis tapdavo agresyvus, pradėjo mušti ją. I. N. parodė, kad iki 2023 metų vasaros gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso jai, ji yra buto savininkė. Su A. buvo sugyventiniai nuo 2018 metų, vedė bendrą ūkį, tai yra ūkis buvo jos, nes ji viską mokėjo, jį išlaikė, pirko maistą, mokėjo mokesčius. A. neprisidėjo, pinigų į namus neparnešė, tik kartais sutvarkydavo namus, išnešdavo šiukšles. Su A. bendrų vaikų neturi. Nuo 2023 metų birželio mėnesio jie kartu nebegyvena, ji jam pasakė, kad viskas baigta , kad ji su juo nebus, bet jis nenori to suprasti, nori ją susigrąžinti. Kai su juo nesutinki ir jam paprieštarauji, tai jis labai supyksta, susinervina, todėl negali su tuo susitaikyti, kad ji nebenori su juo gyventi. Pas medicinos ekspertus ji nevyko. Pranešimas apie galimybę teikti civilinį ieškinį gavo, civilinio ieškinio nereiškia, A. ji atleido, jai nieko iš jo nereikia, nori, kad viskas greičiau pasibaigtų ir jis paliktų ją ramybėje (1 t., b. l. 87-90).

4.3. Nukentėjusiosios I. N. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 21 d., apie 15.30 val., jai einant namo iš darbo pastebėjo, kad ją seka jos buvęs sugyventinis A. G.. Ji jam sakė, kad nesektų jis jos, kadangi nebus namuose ir išvyksta, tačiau jis toliau ją sekė. Jai parėjus namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ties jos butu Nr. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, kurio metu A. G. spyrė į jos dešinės kojos kelį, taip pat rankomis sugriebė už plaukų, juos tempė. Konflikto metu ji prašė, kad jis sustotų, pradėjo šaukti, tačiau jis nereagavo ir toliau tempė jai už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais. Po konflikto asmuo iškart pasišalino nežinoma kryptimi. A. G. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Konflikto metu A. G. jai suplėšė striukę, tačiau dėl jos pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 15-17).

4.4. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16, 31-34).

4.5. Asmens apžiūros protokole užfiksuota I. N. apžiūra. Užfiksuota, kad apžiūrint moters dešinę koją matosi, kad kelis yra sutinęs, yra kraujosruva (1 t., b. l. 66-68, 69-72).

4.6. Objektų apžiūros protokole užfiksuota I. N. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Skambučio pradžia 2023 m. lapkričio 21 d. 15.36 val. I. N. praneša, kad ją laiptinėje užpuolė buvęs sugyventinis, jis puolė, nudraskė kepurę, draskė už palto. Nurodo adresą - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96-98).

4.7. Objektų apžiūros protokole užfiksuota 2023 m. lapkričio 21 d. į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Užfiksuota, kad I. N. pareigūnams nurodė, kad ją sekioja ir užpuolė laiptinėje prie durų grįžtant iš darbo. Iš pokalbio galima suprasti, kad kalba apie buvusį sugyventinį, kuriam buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. I. N. nurodė, kad jai spyrė į dešinį kelėną, rovė už plaukų, tempė už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą, kurį skalėje nuo 1 iki 10 vertina 7-8 balais, sudraskė naują paltą (parodė plyšimo žymes), matė, kad įsiutęs, pergėręs. Viskas vyko laiptinėje, ji pradėjo klykti, cypti. I. N. buvo patikrinta dėl neblaivumo, ji buvo blaivi (0 prom.) (1 t., b. l. 99-101)

5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo A. G. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios I. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, I. N. pareiškime nurodyti duomenys, įvykio vietos, asmens, objektų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. G. kaltinimuose nurodytu laiku ir vietoje vieną kartą spyrė į nukentėjusiosios I. N. dešinės kojos kelį bei rankomis tempė jai už plaukų, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. N. fizinį skausmą. Byloje esantys ir nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis inkriminuojamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad spirdamas nukentėjusiajai į kelį, rankomis tempdamas jai už plaukų, smurtauja nukentėjusiosios, savo buvusios sugyventinės, atžvilgiu, tai yra vykdo pavojingą baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, suvokė, kad tokiais veiksmais sukelia fizinį skausmą nukentėjusiajai ir kartu minėtais smurtiniais veiksmais norėjo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Taigi, tokiu būdu A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jo veika kvalifikuota teisingai.

6. Skir damas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadijas, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

7. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

8. Skiriant bausmę kaltinamajam A. G., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, naują nusikalstamą veiką įvykdė paskirtos bausmės, už smurtinės nusikalstamos veikos įvykdymą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., b. l. 1-17), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, be kita ko, įvertintina ir tai, kad veika įvykdyta buvusios sugyventinės atžvilgiu, iš esmės analogiškas smurtines nusikalstamas veikas kaltinamasis tos pačios nuketėjusiosios atžvilgiu įvykdo jau nebe pirmą kartą, šia veika buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai. A. G. baustas administracine tvarka, įskaitant ir dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių sąlygų nesilaikymo, kai Orderis buvo skiriamas dėl grėsmės I. N., dirbantis, išsituokęs (1 t., b. l. 107-111, 112, 113, 114-136; 2 t., b. l. 105).

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad A. G. jau ne kartą teistas, vyrauja smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, jam buvo taikomos įvairaus pobūdžio poveikio priemonės, skiriamos įvairaus griežtumo bausmės (laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant, terminuotas laisvės atėmimas), kaip jau minėta, naują tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, jog tiek bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tiek švelnesnio pobūdžio taikytos baudžiamosios priemonės, švelnesnės bausmės buvo visiškai nepaveikios kaltinamojo teigiamo elgesio pokyčiui, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant tik prokurorės prašomą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant realiai, nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį didesnį nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tai yra skiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir A. G. skirtinas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

10. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 7-9 punktuose nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. G. paskirta bausmė bendrinama dalininio sudėjimo būdu su 2022 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 5 mėnesiais, skiriant A. G. galutinę laisvės atėmimo bausmę 11 mėnesių.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

11. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

12. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad kaltinamajam A. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 179,17 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), duomenų apie šio kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo A. G. neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo A. G. šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.

13. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diskas su BPC skambučio įrašu ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, 1 vnt., voke, prisegtame prie bylos 2 t. galinio viršelio, – paliktinas saugoti prie bylos.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir A. G. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. G. paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir A. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš A. G. neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: DVD diską su BPC skambučio įrašu ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, 1 vnt., – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.