Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. M. nutarimu leista K. L. išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), K. L. kontaktiniai duomenys tel. (duomenys neskelbtini), e. p. (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis K. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena su sugyventine S. N. ir jų bendru vaiku. 2024 m. liepos 12 d. tarp 19 val. ir 20 val., jis grįžo po darbo namo. Pokalbio metu kilo konfliktas ir sugyventinės žodžiai jį įsiutino. Jis nesusitvardęs sugriebė jai už marškinėlių viršutinės dalies ir atstūmė nuo savęs. Įvyko susistumdymas. O jai vėl artinantis, nesusitvardęs sudavė ranka jai į veidą. Ji pradėjo verkti ir skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Pamatęs, kad sugyventinė skambina į bendrąjį pagalbos centrą, apsirengė, išėjo į lauką ir irgi paskambino bendruoju pagalbos telefonu, ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai išklausė jį ir sugyventinę. Įvykio metu buvo blaivus. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Rašė prašymą dėl išvykimo dirbti į (duomenys neskelbtini), ir dirbtų UAB „P.“.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiosios S. N. 2024 m. liepos 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nukentėjusioji nurodė įvykio aplinkybes, kad 2024 m. liepos 12 d. apie 19.30 val. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis K. L. atėjo visas purvinas, galimai iš darbo ir nuėjo iš karto į dušą nusiprausti. Išėjęs iš dušo sugyventinis pamatė, kad ji žiūri į telefoną ir pradėjo prikaišioti, kad ji bendrauja su kitu, kad turi kitą žmogų. Tada jis jų dukrai pasiūlė eiti kartu į parduotuvę. Ji aprengė dukrą, dukra sugyventinio laukė prie durų. Visą tą laiką, kol ji rengė dukrą, tarp jų (nukentėjusiosios ir kaltinamojo) vyko žodinis konfliktas. Bendravo pakeltu tonu. K. visą tą laiką agresyvėjo, tai nueina pas dukra ir jai pasako palauk, tai pas ją ateina ir barasi. Tada apie 20.10 val. jis prispaudė ją virtuvėje prie virtuvinio komplekto. Ji ranka jį stūmė nuo savęs, po ko jis suagresyvėjo ir delnu trenkė jai į kaktą. Nežino, kuria ranka trenkė, bet jai neskaudėjo. Tada kairė ranka pradėjo ją smaugti. Ji gynėsi nuo jo, bet jis laikė jos dešinę ranką ir suko ją. Po tokių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Pradėjo verkti, rėkti. Nuėjo paimti dukrą ant rankų ir išeiti iš buto, o K. paėmė virtuvinį peilį su juoda/oranžine rankena ir sakė, kad ji pasidarys sau. Jai pasakė, kad ji nepamatys savo dukros ir jis išeis su dukra. Kai ji pamatė, kad K. paėmė peilį, ji stūmė savo dukrą pro duris ir sakė, kad dukra skambintų į duris. Ji pati pradėjau bėgti ir skambinti bendrajam pagalbos centrui, kviestis pagalbos. K. išgirdęs, kad ji skambina bendrajam pagalbos centrui, išbėgo iš buto. Kai K. išbėgo, ji grįžo į butą su dukrą ir laukė policijos pareigūnų. K. išbėgęs rašė jai SMS žinutes. Dėl peilio mano, kad sugyventinis jai nieko negalėtų padaryti. Peilio paėmimas į ranką nebuvo tiesioginis grasinimas jai. K. labiau galėtų save sužaloti, nei ją ar vaiką. Civilinio ieškinio K. nereikš.

Nukentėjusiosios S. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 12 d. apie 19.30 val. į butą grįžo sugyventinis K. L., su kuriuo visą laiką konfliktavo. Jos sugyventinis K. visą tą laiką agresyvėjo. Jis ją atstūmė į kaktą, bet ji fizinio skausmo nejuto. Tada apie 20.10 val. ranka stumdamas pradėjo ją smaugti, sugriebė už rankos ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Ji pradėjo verkti, rėkti. Civilinio ieškinio K. nereikš.

Nukentėjusiosios S. N. 2024 m. liepos 28 d. pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, į medikus nesikreipė, nes per įvykusį tiek žodinį, tiek fizinį konfliktą, nežymiai nukentėjo fiziškai. Daugiau buvo moralinė žala ir didelis išgąstis, kai kaltinamasis griebėsi peilio, dėl ko ir buvo kviesti pareigūnai. Tačiau atvirai, ji nežino, ar kaltinamasis būtų galėjęs tą peilį panaudoti. Šiai dienai jaučiasi rami ir saugi, nes kartu nebegyvena.

2024 m. liepos 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta –– virtuvė su svetaine, esančios bute (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis.

Nukentėjusiosios S. N. 2024 m. liepos 12 d. apžiūros protokole su fotolentele nurodytais duomenimis, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios kaklas, ant kurio sužalojimų nėra. Taip pat apžiūrėta dešinė ranka, ant kurios alkūnės matosi odos pažeidimai. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota nukentėjusioji jos apžiūros metu.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina K. L. pareikštą kaltinimą, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu su savo sugyventine, kaire ranka sugriebęs jai už kaklo pradėjo ją smaugti, po ko sugriebė jai už dešinės rankos ir ją suko, taip sukeldamas fizinį skausmą savo sugyventinei. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nukentėjusiosios parodymais, nukentėjusiosios apžiūros protokolu bei kitais pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais.

Byloje nustatytos objektyvios smurto panaudojimo aplinkybės ir kaltinamojo bei jo sugyventinės (nukentėjusiosios) parodymai, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamas asmuo veikė tiesiogine tyčia, t. y. konflikto metu panaudojo prieš nukentėjusiąją smurtą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas bei to norėjo.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, augino bendrą vaiką.

Esant pirmiau aptartoms nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusioji 2024 m. liepos 23 d. elektroniniu paštu informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad nereikš ieškinio dėl žalos atlyginimo.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusioji pretenzijų neturi. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, vykdantis individualią veiklą, turi mažametį vaiką. Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra. 2024 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 5 kartus, iš kurių visus kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Aptariamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu.

Taigi teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjama kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio sprendžia, kad bausmės paskirčiai pasiekti turėtų pakakti laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnyje, t. y. 9 mėnesių, įpareigojant: visą bausmės laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); per bausmės atlikimo laiką sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šios priemonės visumoje suteiks kaltinamajam realią galimybę taisytis bei pasiekti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyviosios priežiūros.

Kaltinamajam K. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

K. L. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 12 d. 21.20 val. iki 2024 m. liepos 13 d. 00 val. (viena diena). Šis laikas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, K. L. įpareigoti per bausmės atlikimo laiką sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, K. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 12 d. 21.20 val. iki 2024 m. liepos 13 d. 00 val. (vieną dieną), įskaityti į jam paskirtą bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

K. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.