- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-875-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-08002-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- AB „Hanner“, UAB „Bajorų kalvos“
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų AB „Hanner“ ir UAB „Bajorų kalvos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų AB „Hanner“ ir UAB „Bajorų kalvos“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl aktų dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo pripažinimo iš dalies negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai AB „Hanner“ ir UAB „Bajorų kalvos“ 2009-10-08 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 13-17), kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2008-04-23 akto dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo dalį dėl neteisėtai suvartoto/išleisto vandens kiekio, surašytą ieškovo AB „Hanner“ atžvilgiu; 2) pripažinti negaliojančia 2008-04-30 akto dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo dalį dėl neteisėtai suvartoto/išleisto vandens kiekio, surašytą ieškovo UAB „Bajorų kalvos“ atžvilgiu; 3) pripažinti negaliojančia 2009-06-26 akto dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo dalį dėl neteisėtai suvartoto/išleisto vandens kiekio, surašytą ieškovo AB „Hanner“ atžvilgiu; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas AB „Hanner“ sudarė su atsakovu sutartį dėl šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei valymo gyvenamiesiems namams J. Franko g. 4, J. Franko g. 10, J. Franko g. 14 ir J. Franko g. 16A, Vilniuje, o ieškovas UAB „Bajorų kalvos“ sudarė su atsakovu analogiškas sutartis dėl atsakovo paslaugų teikimo gyvenamiesiems namams Fizikų g. 10 ir Fizikų g. 16, Vilniuje. Nurodytuose gyvenamuosiuose namuose patikrinimų metu buvo rastos nutrauktos gaisrinių sklendžių plombos, dėl ko surašyti akai apie savavališką prisijungimą prie vandentiekio ar nuotekų tinklo. Vandens nutekėjimo ne per apskaitos prietaisus nebuvo, vanduo buvo užsistovėjęs, niekada nebuvo leistas, todėl atsakovas jokių nuostolių nepatyrė ir negalėjo patirti. Aktai dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo surašyti pažeidžiant Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 6.4, 9.15 ir 9.18 p. Atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti suvartoto vandens kiekio ir pateikti sąskaitas už neva suvartotą vandenį. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie realiai patirtus nuostolius. Nesant patikimų įrodymų apie plombos nuplėšimo aplinkybes ir vandens naudojimą, pažeidus imperatyvias pažeidimo fakto konstatavimo nuostatas, nepagrįstai nustatant neva sunaudoto vandens kiekį, ginčijamų aktų pagrindu neteisėtai paskaičiuoti ir reikalaujami atlyginti atsakovo neva patirti nuostoliai, lygūs 241 876,40 Lt.
Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu (b.l. 65-67) nesutiko su ieškovų reikalavimais. Nurodė, kad ieškovai su atsakovu sudarytomis sutartimis įsipareigojo užtikrinti tinkamą tinklų, įrenginių, vandens apskaitos prietaisų būklę ir plombų saugumą, taip pat priešgaisrinės uždaromosios armatūros plombų saugumą. Ieškovai aktų teisėtumo neginčijo per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytą aktų apskundimo terminą. Mano, kad aktų pripažinimas negaliojančiais dalyje dėl neteisėtai suvartoto/išleisto vandens kiekio priskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 11 p. ginčas turi būti nagrinėjamas administracine tvarka.
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2010-10-08 sprendimu (b.l. 155-159) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų po 11,55 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai, būdami daugiabučių gyvenamųjų namų statytojais bei valdytojais, ir atsakovas sudarė šalto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo tiekti šaltą vandenį, priimti išleidžiamas nuotekas į nuotekų šalinimo sistemą. Sutartimis buvo sulygta dėl sutarčių šalių santykių, atsirandančių tiekiant šaltą vandenį, šalinant bei valant nuotekas, atsiskaitant už patiektą vandenį, nuotekų šalinimą bei valymą. Ieškovo UAB „Hanner“ pastatytuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose J.Franko g. 4, 10, 14, 16A, Vilniuje, 2008-04-18 eilinio patikrinimo metu rasti pažeidimai, t.y. nutrauktos gaisrinių sklendžių plombos. Sklendės užplombuotos ir 2008-04-23 surašytas aktas dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nustatyta tvarka apskaičiuotas suvartoto vandens kiekis. Tokie patys pažeidimai nustatyti ir 2008-04-28 bei 2008-04-29 tikrinant pastatų savininko, ieškovo UAB „Bajorų kalvos“ namus, esančius Fizikų g. 16 ir Fizikų g. 10, Vilniuje. Šių patikrinimų išdavoje taip pat surašytas 2008-04-30 aktas dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo bei atitinkamai paskaičiuotas suvartoto vandens kiekis. Dar po metų - 2009-06-26 pakartotinai patikrinus tą patį, ieškovui AB „Hanner“ priklausantį namą, esantį J. Franko g. 10, Vilniuje, vėl buvo rasta nuplėšta gaisrinės sklendės plomba. Todėl 2009-06-26 surašytas aktas dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo. Ieškovai ginčija 2008-04-23, 2008-04-30 ir 2009-06-26 aktus kaip surašytus pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas, pažeidžiant privalomąją pažeidimų konstatavimo procedūrą, nepagrįstai nustatant aktuose sunaudoto vandens kiekį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių imperatyvių teisės aktų normų, kurios būtų pažeistos surašant ginčijamus aktus, dėl ko šie aktai būtų niekiniai ir negaliojantys. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog 2008-04-23 ir 2008-04-30 aktai dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo nepasirašyti ieškovų atstovų, šie aktai taip pat nepasirašyti savivaldybės atstovo, kas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių kai kurių punktų reikalavimų. Tačiau padarė išvadą, kad tokia aplinkybė yra formalus pažeidimas, neleidžiantis konstatuoti šių aktų negaliojimo fakto. Iš patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimuose dalyvavo namus eksploatuojančios AB „City Service“, kuriai ieškovai perdavė namų administravimą, atstovas, kuris pats pažeidė Taisyklių 6.4 p. reikalavimą ir aktuose nepasirašė. Dėl namų administratoriaus atstovo dalyvavimo patikrinimuose pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pačių ieškovų atstovų dalyvavimas tokiu atveju nebuvo būtinas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pačių šiuose aktuose konstatuotų pažeidimų – gaisrinių sklendžių plombų nutraukimo - ieškovai ir neginčijo, ginčydami tik suvartoto/išleisto vandens kiekius. Todėl savivaldybės atstovo nepasirašymas šių aktų negalėjo įtakoti kitokio šio pažeidimo nustatymo ar suvartoto/išleisto vandens kiekio apskaičiavimo. Be to, 2009-06-26 vykusio patikrinimo metu bei 2009-06-26 akto surašymo metu jau dalyvavo ne tik AB „Hanner“ atstovė, ne tik AB „City Service“ atstovas, bet ir Vilniaus m. savivaldybės Verkių seniūnijos specialistas, todėl nėra jokio pagrindo teigti apie šio akto neatitikimą teisės aktų reikalavimams. 2009-06-26 patikrinime ir akto surašyme dalyvavę AB „Hanner“ ir AB „City Service“ atstovai akte nenurodė konkrečių nesutikimo su šiuo aktu priežasčių. Dėl ieškovų akcentuojamų aplinkybių, jog iš atsukto priešgaisrinio čiaupo buvo matomas vandens užsistovėjimas tinkluose, teismas pažymėjo, kad tai savaime dar neapsprendžia išvados apie vandens nenutekėjimą ar jo neišleidimą. Kadangi atidaryta gaisrinė sklendė gali būti uždaroma rankiniu būdu, 2008-04-23 ir 2008-04-30 aktuose įvardinta aplinkybė, jog sklendės, nuo kurių nuplėštos plombos, rastos uždarytoje padėtyje, teismo manymu, taip pat neįrodo, jog vanduo nebuvo leidžiamas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalis sieja sutartiniai šalto vandens tiekimo ir vartojimo santykiai, t.y. šalių tarpusavio teisės ir pareigos savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl atmetė atsakovo argumentus apie ginčo teismingumą administraciniam teismui.
Ieškovai AB „Hanner“ ir UAB „Bajorų kalvos“ apeliaciniu skundu (b.l. 166-171) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus. Ieškovai ginčijo aktus, kuriuose išleistas/suvartotas vandens kiekis apskaičiuotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Ieškovai paneigė vandens tiekėjo nuostolių (negautų pajamų) prezumpciją, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintuose Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklėse. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai neginčijo plombų nuplėšimo fakto, t.y. nepagrįstai plombų nuplėšimą laikė savavališku prisijungimu. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijami aktai nėra pasirašyti ieškovų, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad patikrinimo aktų nepasirašymas neturi įtakos ieškovų reikalavimui pripažinti juos negaliojančiais. Atsakovas, laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų, privalėjo kviesti savivaldybės atstovą, kuris pasirašytų patikrinimo aktus. Nesant abonento arba savivaldybės atstovo parašų, atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti suvartoto vandens kiekio. Pažymi, kad toks parašų buvimas yra aktualus ne tik plombos nuplėšimo fakto užfiksavimui, tačiau taip pat vandens tiekėjo nuostolių faktui nustatyti. AB „City Service“ atstovų dalyvavimas patikrinimo metu yra neįrodytas. Atsakovas, apskaičiuodamas suvartotą/išleistą vandens kiekį, pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių 9.18 p. reikalavimus, turinčius esminės reikšmės vandens tiekėjo reikalavimams atlyginti neva suvartotą/išleistą vandens kiekį. Plombos nuplėšimo faktas nesudaro pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad vandens tiekėjas patyrė nuostolių. Nustatant vandens tiekėjo nuostolius, turi būti visos sąlygos vartotojo civilinei atsakomybei atsirasti, t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Aktuose dėl savavališko prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklo nurodytas suvartotas/išleistas vandens kiekis gali būti nuginčytas įrodžius, kad jokių nuostolių vandens tiekėjas nepatyrė, t. y. objektyviai suvartoto/išleisto vandens kiekio nebuvo. Ieškovai, remdamiesi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pagrindė aplinkybę, kad atsakovas nepatyrė jokių nuostolių, todėl neturėjo jokio pagrindo skaičiuoti vandens kiekio. Aplinkybę, kad patikrinimo metu atsukus priešgaisrinį vandens čiaupą vanduo buvo užsistovėjęs, patvirtino byloje apklausti liudytojai, todėl byloje buvo įrodyta, kad vanduo nebuvo leistas, o atsakovas nepatyrė nuostolių. Apskaičiuotas išleistas vandens kiekis yra neprotingai per didelis, tokių nuostolių vandens tiekėjas objektyviai negalėjo patirti. Be to, aplinkybę, kad atsakovas nepatyrė žalos, patvirtina ir byloje pateiktas AB „City Service“ raštas, jog patikrinimo metu priešgaisriniai vamzdynai vandeniu apskritai nebuvo užpildyti. Taigi 2008-04-23 akto dalis dėl išleisto/suvartoto vandens kiekio pripažintina negaliojančia, kadangi išleistas vandens kiekis paskaičiuotas pažeidžiant teisės aktų imperatyvias sąlygas, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas apskritai nepatyrė nuostolių, nes vamzdynai nebuvo užpildyti vandeniu. 2008-04-30 aktas pripažintinas negaliojančiu, kadangi vandens kiekis buvo paskaičiuotas nesilaikant teisės aktų nustatytų imperatyvių reikalavimų. 2009-06-26 aktas pripažintinas negaliojančiu, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovams įrodžius, jog vanduo iš priešgaisrinio vamzdyno nebuvo naudotas ir dėl to atsakovas nepatyrė jokių nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 str., 270 str. nuostatas, ne visus ieškovų pateiktus įrodymus įvertino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pastatų, esančių Fizikų g. 10 ir 16 Vilniuje, savininku laikė vien UAB „Bajorų kalvos“, o gyvenamųjų namų, esančių J. Franko g. 2, 4, 6, 8, 10, 14, 16A, Vilniuje savininku laikė AB „Hanner“. Nors 2009-11-04 byloje pateiktas panešimas, kuriame nurodyta, jog ieškovai UAB „Bajorų kalvos“, AB „Hanner“ yra nekilnojamojo turto vystytojai, o vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo sutarčių šalimis liko dėl to, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti sutartis su gyventojais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir ieškovų pateiktos 2009-06-30 Vilniaus m. savivaldybės kontrolės ir tarnybos ataskaitos Nr. R-05-21, 2007-01-16 notarinės sutarties dėl inžinerinių tinklų perleidimo Vilniaus m. savivaldybei. Be to, ieškovai, reikšdami ieškinį, privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, todėl teisinio ieškinio pagrindo, t. y. kokias imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovas, ieškovai neprivalėjo nurodyti.
Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu (b.l. 180-183) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas AB „Hanner“ su atsakovu 2006-09-12 sudarė šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį, pagal kurią taip pat įsipareigojo užtikrinti tinkama tinklų, įrenginių, vandens apskaitos prietaisų būklę ir plombų saugomą bei įrengtos priešgaisrinės uždaromosios armatūros plombų saugumą. Ši sutartis yra galiojanti, todėl ieškovas privalo vykdyti jos sąlygas. Tokiomis pat sąlygomis buvo sudaryta sutartis ir su ieškovu UAB „Bajorų kalvos“. Patikrinimų metu nustatytą netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, t.y. stebėti apskaitos prietaisų būklę ir veikimą, saugoti skaitiklius ir nepažeisti plombų, taip pat ir priešgaisrinės uždaromosios armatūros plombų saugumą, teismas įvertino teisingai. Esant tokio pobūdžio sutartinei atsakomybei vandens tiekėjas neturi įrodinėti vandens suvartojimo, jis yra preziumuojamas, o jo kiekis apskaičiuojamas Taisyklėse nustatyta tvarka.
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą teisiniu ir faktiniu aspektais. Šios instancijos teisme nagrinėjimas yra saistomas apeliaciniame skunde įvardijamų nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvų bei teisinių argumentų, jeigu nenustatomi absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas. Nei teisinių prielaidų viešojo intereso gynimui, nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta.
Pirmiausiai kolegija pasisako dėl skundo argumentų, kuriais mėginama paneigti prielaidas surašyti apeliantams ginčijamus patikrinimo aktus. Iš bylos matyti, kad abu apeliantai su atsakovu yra sudarę Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis (b.l. 21-23, 48-51), AB „Hanner“ tokią sutartį pasirašė 2006-09-12, o UAB „Bajorų kalvos“ – 2008-01-22. Pagal šias sutartis ieškovai (abonentai) įsipareigojo atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ (pardavėjui) užtikrinti vandentiekio ir nuotekų tinklų bei įrenginių atitikimą nustatytiems techniniams reikalavimams, užtikrinti tinkamą vandens apskaitos prietaisų būklę ir jų plombų saugumą, įskaitytinai priešgaisrinio vandentiekio įvade ir vandens skaitiklio apvedimo linijose įrengtos priešgaisrinės uždaromosios armatūros plombų saugumą (sutarčių 12 p. ir 13 p.). Šios sutartys 2008-04-18, (b.l. 24), 2008-04-28 (b.l. 27), 2008-04-29 (b.l. 26) ir 2009-06-26 (b.l. 28,136) įvykusių patikrinimų metu, kuomet aktais ir buvo užfiksuoti pažeidimai, konstatuojant savavališko prisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų tinklo faktus (b.l. 134-136), buvo galiojančios, sutarčių ar įstatymo nustatyta tvarka nei vienos iš šalių nenutrauktos. Taip pat nebuvo įvykusi ir sąlyga, tiesiogiai apsprendusi kiekvienos iš minėtų sutarčių galiojimo pabaigą – pardavėjas (t.y. atsakovas) nebuvo sudaręs tiesioginių sutarčių su butų ir negyvenamųjų patalpų savininkais (sutarčių 36 p.). Apeliantai neinicijavo sutarčių nutraukimo, taigi pareiga vykdyti šiomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, įskaitytinai ir rūpintis visų apskaitos prietaisų bei plombų saugumu, jiems išlieka kaip sutarties šaliai, taip pat gali atsirasti ir teisinės pasekmės už tinkamą sutartinių prievolių neatlikimą. Nei nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus perleidimas kitiems asmenims, nei galimai nepagrįstas sutarčių su kitais asmenimis nesudarymas patys savaime neįtakoja apeliantų sutartinių įsipareigojimų turinio ar tokių įsipareigojimų apimties. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į nepagrįstą atsakovo atsisakymą sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis su gyventojais, į faktą, jog apeliantai nėra pastatų savininkai, o tik nekilnojamojo turto vystytojai, o vienas jų dar 2007-01-16 pagal notaro patvirtintą sutartį perleido J. Franko g. nutiestus inžinerinius tinklus Vilniaus m. savivaldybei, nėra teisiškai aktualūs. Atsakovo surašytuose ir apeliantų ginčijamuose aktuose konstatuoti pažeidimai yra susiję būtent su pačių apeliantų veiksmų (neveikimo) įvertinimu.
Kita vertus, sąlygų apeliantų sutartinei civilinei atsakomybei kiekvienu konkrečiu atveju taikyti buvimas arba nebuvimas, t.y. veiksmų neteisėtumas ir kaltė, žalos (nuostolių) atsiradimas bei jų dydis, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusių pasekmių, nagrinėtinas tik kilus dėl to teisminiam ginčui. Nagrinėjamos bylos atveju tokie klausimai apskritai negali būti sprendžiami ar vertinami, kadangi pareikštas reikalavimas yra susijęs išimtinai su procedūrų, nustatant (konstatuojant) pažeidimus, jų mąstą, vykdymo tinkamumu, o ne su apeliantų civiline atsakomybe. Atsakovas šioje byloje priešieškinio nereiškė ir nuostolių surašytų aktų pagrindu atlyginti neprašė. Todėl teisėjų kolegija skundo argumentų, kuriais grindžiamas sąlygų apeliantų civilinei atsakomybei taikyti nebuvimas, domėn nepriima, tokie klausimai nėra šios bylos dalykas. To pagrįstai nevertino ir apylinkės teismas, atkreipęs dėmesį, kad ginčas neturtinis, o apeliantų argumentai, susiję su realių nuostolių atsakovui neatsiradimu, su jų netinkamu apskaičiavimu bei dydžiu, šios bylos kontekste nėra reikšmingi. Kaip matyti iš bylos, patys apeliantai traktavo šį ginčą kaip turtinį ir kreipėsi su ieškiniu į apygardos teismą, kaip į pirmosios instancijos teismą, o šis atsisakė ieškinį priimti (b.l. 18). Tačiau tokios savo nuomonės pagrįstumui įvertinti dėl suformuluotų ieškinyje reikalavimų turtinės prigimties, taigi ir ginčo priskirtinumo nagrinėti apygardos teismui, atsižvelgiant į siekiamų paneigti turtinių padarinių jiems galimo atsiradimo sumą (CPK 27 str., iki 2011-10-01 gal. įst. red), apeliantai nepasinaudojo apeliacijos teise ir neskundė pirmosios instancijos teismo 2009-09-30 nutarties aukštesnės instancijos teismui. Kadangi šia teise, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, jie nepasinaudojo, dabar apeliaciniame skunde negali neigti įsiteisėjusia teismo nutartimi pateikto ginčo teisinio įvertinimo, kuris kartu apsprendžia ir įrodinėjimo dalyką, ir aplinkybes, kurias tokio pobūdžio (neturtinis ginčas) byloje yra nustatinėtinos (CPK 182 str. 2 p.).
Apeliaciniame skunde, kolegijos vertinimu, suteikiama pernelyg didelė reikšmė abonentų (ieškovų), jų atstovų ar savivaldybės atstovo parašo nebuvimui dvejuose iš trijų ginčijamų atvejų (aktų) kaip sąlygai, kuri galėtų apspręsti dalinį šių aktų negaliojimą. Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių (galiojusi iki 2011-01-21 įsakymo red.) 6.4 p. buvo nustatyta tvarka, kaip turėtų būti yra užfiksuojami vandens naudojimo apskaitos trūkumai, įskaitytinai ir plombų nuplėšimo atveju, kas pagal šias taisykles traktuojama kaip savavališkas prisijungimas prie vandentiekio ir nuotekų tinklo. Tiekėjui nustačius savavališko prisijungimo faktą, surašomas laisvos formos aktas ir jame išvardinami rasti pažeidimai. Tokį aktą siūloma pasirašyti ir pažeidėjui, šis privalo jį pasirašyti su pastabomis, dėl ko nesutinka su užfiksuotais faktais, ar be jų, o pažeidėjui atsisakius tai padaryti, akto pasirašymui kviečiamas savivaldybės atstovas. Savo patikrinimų J.Franko g. ir Fizikų g. atitinkamuose namuose metu (b.l. 24-25, 26, 27) atsakovas užfiksavo tokį patį pažeidimą - nutrauktas gaisrinių sklendžių plombas. Aktuose yra įrašas, kad patikrinimuose dalyvavęs eksploatuojančios organizacijos - AB „City Service“ atstovas šiuos pažeidimus savo parašu patvirtinti atsisakė. Tokio apeliantų atstovo dalyvavimo atliekamuose patikrinimuose judviejų atstovė teismo posėdyje neneigė (b.l. 107), sutikdama ir su tuo, kad pagrindas konstatuoti savavališką prisijungimą ir surašyti atitinkamus aktus egzistavo. Apeliantai kvestionuoja tik šių aktų pagrindu apskaičiuotus išleisto (sunaudoto) vandens kiekius, apeliuodami į faktiškai buvusias aplinkybes, kurių minėtais aktais atsakovas neužfiksavo (b.l. 108). Kolegijos nuomone, nepasirašydamas aktų su atitinkamomis pastabomis abonentas pats prisiima riziką dėl galimų padarinių, kilus ginčams dėl vienų ar kitų aplinkybių konstatavimo, tačiau dėl to, kad plombos realiai buvo nuplėštos, ginčo net nekilo. Nors tokiu atveju pagal taisyklių 6.4 p. buvo privalu pasirašymui iškviesti savivaldybės atstovą, atsakovas to nepadarė. Kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs teismas tokį pažeidimą – savivaldybės atstovo parašo aktuose dviem atvejais iš trijų - nustatė. Todėl nors sprendime neanalizuojama Vilniaus m. savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2009-06-30 ataskaita Nr. R-05-21 dėl UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimo (b.l. 90-96), teisėjų kolegija, priešingai nei apeliantai, to netraktuoja kaip netinkamo įrodinėjimo proceso įgyvendinimo. Šios tarnybos vyr. specialistė nustatė lygiai tas pačias aplinkybes, kaip ir teismas – 2008-04-23 ir 2008-04-30 aktai dėl savavališko prisijungimo surašyti pažeidžiant taisyklių 6.4 p. reikalavimus. Kita ataskaitos išvadų dalis, jog šių aktų pagrindu atliktų suvartoto vandens paskaičiavimų ir sąskaitų išankstiniam apmokėjimui teisingumo dėl padaryto pažeidimo negalima patvirtinti, teismo nesaisto, juolab teismo, nagrinėjančio ginčą išimtinai dėl pačių procedūrų vykdymo, o ne dėl nuostolių buvimo, jų apskaičiavimo pagrįstumo ir dydžio. Teisėjų kolegija jau aptarė nuostolių nustatinėjimo, siekiant paneigti jų buvimo prezumpciją, aspektus kaip teisiškai neaktualius nagrinėjamo ginčo atveju. Dėl savivaldybės atstovo parašo reikšmės šių aktų turiniui iš esmės nepasisakė ir pati apeliantų atstovė, patvirtinusi, kad net ir tokio parašo buvimas nebūtų užkirtęs kelio ginti jiems savo teises, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą (b.l. 108). Pastebėtina, kad tokia apeliantų teisė neginčytina.
Nagrinėjant savivaldybės atstovo parašo buvimo ar nebuvimo įtaką pačių aktų galiojimui ar atsakovo teisei apskaičiuoti suvartoto ir pašalinto vandens kiekius pagal taisyklių 9.15 p., 9.17 p. ir 9.18 p. nuostatas, kolegija akcentuoja, kad suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekio nustatymo bei apskaičiavimo privalomoji sąlyga yra ne kurio nors asmens parašas, kaip tą klaidingai interpretuoja apeliantai, o paties savavališko prisijungimo akto, kaip dokumento, surašymas. Šiame dokumente turėtų būti ir tiekėjo, ir abonento arba savivaldybės atstovo parašas. Nagrinėjamos bylos atveju toks dokumentas buvo surašytas po kiekvieno patikrinimo. Ginčų dėl šiuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės, kad gaisrinių sklendžių plombos buvo nutrauktos, t.y. dėl paties pažeidimo realumo, kaip kolegija jau minėjo, nekilo. Nors apeliantams šių aktų nepasirašius, jų taip pat nepasirašė ir savivaldybės atstovas, taisyklėse toks pažeidimo įforminimo tvarkos ydingumas, t.y. vieno ar kito asmens nepasirašymas dokumentuose savaime dar nesuponuoja patikrinimo išdavoje surašyto dokumento negaliojimo, tokių imperatyviai įtvirtintų sąlygų taisyklėse nėra. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su priešingais skundo teiginiais ir apeliantų pozicija, jog jie turi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, tačiau neprivalo nurodyti kokias imperatyvias įstatymo nuostatas atsakovas pažeidė. Šioje situacijoje, kuomet tvirtinama apie imperatyvių įstatymo normų pažeidimą, yra neišvengiama nuoroda į vieną ar kitą įstatymo nuostatą, kurią, apeliantų įsitikinimu, jie mano esant pažeista. Ministro įsakymu patvirtintas norminis aktas (taisyklės) negali būti prilyginamas įstatymo imperatyvui, ir nors juo yra reglamentuotos tam tikros procedūros bei jų atlikimo tvarka, tačiau šios tvarkos pažeidimas nesuponuoja tokio paties vertinimo, kaip kurių nors įstatymo nuostatų pažeidimo atveju (CK 1.80 str.).
Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vandens tiekėjui faktiškai nustačius pažeidimus - nuplėštas priešgaisrinės sklendės plombas - jo teisė surašyti savavališko prisijungimo prie vandens tinklo aktus ir jais apskaičiuoti suvartotą vandens kiekį pagal taisyklėse nustatytą metodiką bei principus, nėra ribojama, o aptarti atsakovo surašytų aktų formos neatitikimai taisyklėse nustatytai tokių aktų formai nesąlygoja tokių aktų negaliojimo suvartoto/išleisto vandens kiekio paskaičiavimų dalyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingas būtent tokiam ginčui spręsti aplinkybes, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, todėl pagrįstai sprendė, jog ginčijami aktai (jų atitinkamos dalys) jokių imperatyvių teisės normų nepažeidžia (CPK 185 str.). Teismo sprendime pakanka argumentacijos, kodėl teismas padarė tokią išvadą. Teisėjų kolegija nenustatė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo ar taikymo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.