- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-334-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00301-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- V. Z., R. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, UAB „Bikuvos“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-334-227/2019
2019 m. balandžio 9 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-13-356/2019 pagal pareiškėjų V. Z. ir R. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, UAB „Bikuvos“ prekyba, antstolė A. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. Z. ir R. Z. prašė nutraukti tarp jų (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti santuokinę pavardę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsisakė tvirtinti, civilinę bylą Nr. e2YT-13-356/2019 sustabdė iki pareiškėjai sudarys naują sutartį. Pareiškėjams paaiškino, kad per 6 mėnesius nuo civilinės bylos sustabdymo dienos jie privalo įvykdyti teismo nurodymus dėl sutarties turinio, nes priešingu atveju prašymas bus paliktas nenagrinėtas.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, jog turi iš viso turto už 38 250 EUR: bendros 38 000 EUR vertės namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), priklausančius nekilnojamuosius daiktus; automobilį, 100 EUR vertės; 2 lygiavamzdžius šautuvus, kurių vertė – 100 EUR ir 50 EUR. Pareiškėjas turi neįvykdytų piniginių prievolių 57 824,16 EUR sumai. Namų valdą sudaro: kitos paskirties 5 000 EUR vertės žemės sklypas, įgytas pareiškėjų santuokos metu; 28 800 EUR vertės nebaigtas statyti gyvenamasis namas, 1 300 EUR vertės daržinė, 1 900 EUR vertės tvartas, 1 000 vertės lauko virtuvė, kurių 82/100 dalis pareiškėja įgijo asmeninės nuosavybės teise, o 18/100 dalių buvo įgyta pareiškėjų santuokos metu. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad pastatai buvo pagerinti santuokos metu už bendras lėšas (pagerinimų vertė 7000 Eur), susitarė šį turtą pripažinti priklausančiu jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei pasidalyti taip, kad pareiškėjai atitektų 78/100 dalys visų nekilnojamųjų daiktų ir automobilis, o pareiškėjui – 22/100 dalys nekilnojamųjų daiktų ir du šautuvai. Pareiškėjai tektų turto iš viso už 29 740 EUR, o pareiškėjui – už 8 510 EUR.
4. Teismas nurodė, kad prieš tvirtindamas sutartį, patikrina, ar ji iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno kurio sutuoktinio, taip pat vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalis). Nustatė, kad pareiškėjui, neįskaitant mažos vertės 2 šaunamųjų ginklų, tektų tik 22/100 dalys nekilnojamųjų daiktų, nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų kokio nors asmeninio turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma 57 824,16 EUR dydžio skola kreditoriams.
5. Pažymėjo, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), paprastai nukrypstant nuo šio principo sutuoktiniams yra nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą. Tuo tarpu pareiškėjai turtą nelygiomis dalimis bei nesilaikant nurodytų proporcijų nusprendė pasidalyti atsižvelgdami į tai, kad pareiškėja iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise buvo įgijusi 82/100 dalis nekilnojamųjų daiktų (išskyrus žemės sklypą). Pažymėjo, kad žemės sklypas, kurio vertė yra 5 000 EUR, buvo įgytas santuokos metu, po santuokos metu atliktų pagerinimų rūsio patalpos sumažėjo 3,70 m², o kitos patalpos padidėjo 56,18 m², be to, jos buvo atitinkamai įrengtos. Pripažino, kad turtą pasidalijant taip, kaip susitarė pareiškėjai, iš esmės paneigiamas jų susitarimas turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pasirinktas turto dalių nustatymo kriterijus leidžia pareiškėjai gauti asmeninės nuosavybės teise didesnę turto dalį, nepriklausomai nuo santuokos metu bendromis lėšomis atliktų asmeninio turto pagerinimų.
6. Pažymėjo, kad vieno iš sutuoktinių kreditoriaus interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti, jei sumažinamas skolingo sutuoktinio turimas turtas ir dėl to sumažėja kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Sprendė, kad patvirtinus sutartį pareiškėjui, kuris neturi kito turto ir pajamų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, tektų turto mažiau, nei galėtų tekti, o tai yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo ir jo kreditorių interesų pažeidimą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Todėl sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti tvirtinti pareiškėjų sutartį ir civilinę bylą sustabdyti iki pareiškėjai sudarys naują sutartį, atitinkančią CK 3.53 straipsnio reikalavimus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 541 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
7. Pareiškėja V. Z. atskiruoju skundu prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pasiūlytas turto padalijimas prieštarauja kreditorių interesams. Ginčo tarp sutuoktinių dėl turto pasidalinimo nėra. Pareiškėja iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi 82/100 dalis gyvenamojo namo (vertė 17 875,6 Eur) su priklausiniais (daržinė - vertė - 1066 Eur, tvartas - vertė - 1558 Eur, lauko virtuvė - vertė - 820 Eur), santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės (tai yra lygomis dalimis) teise sutuoktiniai įgijo 18/100 dalių gyvenamojo namo, tai yra kiekvienam po 9/100 dalių (vertė 3 923,9 Eur, kiekvienam pareiškėjui po 1 961,95 Eur) su priklausiniais (daržinė - vertė - 234 Eur (kiekvienam pareiškėjui po 117 Eur), tvartas - vertė - 342 Eur (kiekvienam pareiškėjui po 171 Eur), lauko virtuvė - 180 Eur (kiekvienam pareiškėjui po 90 Eur) bei žemės sklypą (rinkos verte - 5000 Eur, kiekvienam pareiškėjui po 2500 Eur). Po santuokos sudarymo sutuoktiniai lygiomis dalimis atliko turto (išskyrus žemės sklypą) pagerinimus, kurie sudaro 7000,50 Eur (kiekvienam pareiškėjui po 3500,25 Eur). Todėl priešingai nei nurodo teismas, turtą pareiškėjai pasidalino įvertinę santuokos metu bendromis lėšomis atliktą pareiškėjai iki santuokos asmeninės nuosavybes teise priklausiusio turto, taip pat santuokos metu abiejų sutuoktinių įgyto turto pagerinimą. Atsižvelgiant į turto, atliktų pagerinimų vertes, pareiškėjai priklausanti aukščiau nurodyto turto vertė sudaro — 29659,8 Eur, pareiškėjui — 8340,2 Eur. Pareiškėja nėra atsakinga už pareiškėjo skolas kreditoriams, todėl pareiškėjos interesai negali nukentėti. Pareiškėjos indėlis į sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę buvo kur kas didesnis, todėl ir po santuokos nutraukimo jai atitenkanti turto dalis yra didesnė. Turtą pareiškėjai nutarė pasidalinti vadovaudamiesi bendru sutarimu, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, nepažeidę kreditorių interesų ir viešojo intereso, atsižvelgiant į turto vertę, kuri yra nustatyta atlikus turto vertinimą. Pareiškėjai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų turtas, kurio vertė yra 29 640 Eur, o pareiškėjui atitektų turtas, kurio vertė yra 8360 Eur. Kadangi pareiškėjai tenka didesnė dalis statinių (78/100), todėl buvo nuspręsta ir žemės sklypą pasidalinti atitinkama tvarka (78/100 dalys pareiškėjai), nes didesnei statinių daliai naudoti yra reikalingas proporcingai didesnis žemės sklypo plotas. Jei sutuoktiniams priklausantis turtas būtų dalinamas santykiu 1/3 ir 2/3, tai neatitiktų ne tik teisingumo ir protingumo principų ir faktinės situacijos, bet ir prieštarautų formuojamai teismų praktikai, kurioje teigiama, kad sutuoktiniams priklausantis turtas gali būti dalinamas ir nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nepagrįstai būtų pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Pareiškėja į bendrąją sutuoktinių nuosavybę įnešė net 91/100 dalis statinių, o R. Z. - tik 9/100, todėl jai ir po santuokos nutraukimo atitenkanti statinių dalis turi būti proporcingai didesnė, net ir įvertinus atliktą turto pagerinimą. Pareiškėjo kreditorių interesai nėra pažeidžiami, ką patvirtina ir didžiųjų pareiškėjo kreditorių pritarimas. Be to, pareiškėjai pagrindė turto pasidalinimą, nurodant konkrečias turto vertes ir atliktų pagerinimų sumas, tenkančias kiekvienam iš pareiškėjų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. Z. prašo jį tenkinti, nurodo, kad sutartis sudaryta atsižvelgiant į tai, kiek kam turto priklausė iki santuokos sudarymo, įvertinant atliktų pagerinimų vertę. Mano, kad sutartis nepažeidžia kreditorių teisių, tam pritarė kreditoriai Turto bankas ir VMI.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB “Bikuvos prekyba“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidė pareiškėjo ir jo kreditorės interesus, todėl teismas tokios sutarties negalėjo tvirtinti ir pagrįstai taikė CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes. Nurodo, kad po santuokos sudarymo abu sutuoktiniai lygiomis dalimis bendromis lėšomis atliko gyvenamojo namo su priklausiniais pagerinimus, kurie laikytini esminiais. Dalinamame gyvenamajame name buvo papildomai įrengta mansarda (plotas 67,57 kv. m.), pastatytas priestatas (plotas 5,56 kv. m.) ir veranda (plotas 11,62 kv. m.), gyvenamųjų kambarių padaugėjo nuo 2 iki 5, o taip pat buvo įrengtas vietinis vandentiekis ir kanalizacija, šildymas iš vietinės katilinės, kiti patogumai, t.y. atlikta pastato rekonstrukcija. Dėl šių aplinkybių pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausiusi turto (statinių) dalis laikytina sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima, jeigu tai nepažeidžia kurio nors pareiškėjo, jo kreditorių teisėtų interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliantė turto dalių nustatymą grindžia Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodytomis nekilnojamųjų daiktų rinkos vertėmis ir jai iki pagerinimų atlikimo priklausiusia asmeninės nuosavybės teise ženkliai didesne turto dalimi. Tačiau vien tai nesudaro pagrindo nukrypti (ar ženkliai nukrypti) nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis dėl to jis turi būti laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir pareiškėjų turtas dalinamas per pusę arba kitomis aiškiai nustatytomis dalimis, tačiau taip, kad nauja sutartis nepažeistų R. Z. bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų ir kreditoriams nebūtų nepagrįstai ir neteisėtai apsunkinta galimybė atgauti skolas. Teismas privalo atsižvelgti į visų kreditorių interesus, nepriklausomai nuo jų reikalavimų dydžio. Sutartis pažeidžia kreditorių interesus, nes patvirtinus sutartį pareiškėjui turto tektų mažiau, nei galėtų tekti, jeigu būtų vadovaujamasi šeimos teisės normų reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei byla sustabdyta iki pareiškėjai sudarys naują sutartį.
13. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas vieninteliu būdu: arba tokią sutartį visa apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatas (CPK 541 straipsnio 2 dalis), arba jos nepatvirtindamas, t.y. sutuoktinių prašymą atmesdamas. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
14. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad patvirtinus pateiktą sutartį pareiškėjui, kuris neturi kito turto ir pajamų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, tektų turto mažiau, nei galėtų tekti laikantis sutuoktinių turto lygių dalių principo ar teismų praktikoje įprastai nustatomų proporcijų, kai nuo šio principo nukrypstama, kas yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo ir jo kreditorių interesų pažeidimą (CK 3.53 str. 4 d.).
15. Pažymėtina, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nurodė, kad turi iš viso turto už 38 250 EUR: bendros 38 000 EUR vertės namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini) priklausančius nekilnojamuosius daiktus; automobilį, 100 EUR vertės; lygiavamzdžius šautuvus, viso 150 Eur vertės. Pareiškėjas turi neįvykdytų piniginių prievolių 57 824,16 EUR sumai. Namų valdą sudaro: kitos paskirties 5 000 EUR vertės žemės sklypas, įgytas pareiškėjų santuokos metu; 28 800 EUR vertės nebaigtas statyti gyvenamasis namas, 1 300 EUR vertės daržinė, 1 900 EUR vertės tvartas, 1 000 vertės lauko virtuvė, kurių 82/100 dalis pareiškėja įgijo asmeninės nuosavybės teise, o 18/100 dalių buvo įgyta pareiškėjų santuokos metu. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad pastatai buvo pagerinti santuokos metu už bendras lėšas, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė šį turtą pripažinti priklausančiu jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei pasidalyti taip, kad pareiškėjai atitektų 78/100 dalys visų nekilnojamųjų daiktų ir automobilis, o pareiškėjui – 22/100 dalys nekilnojamųjų daiktų ir du šautuvai. Kaip nurodė pareiškėjai, tokį jų susitarimą sąlygojo faktas, kad iki santuokos sudarymo pareiškėja asmeninės nuosavybės teise buvo įgijusi 82/100 dalis nekilnojamųjų daiktų (išskyrus žemės sklypą), o pagerinimų vertė – 7 000 EUR. Pareiškėjai nutraukus santuoką tektų turto iš viso už 29 740 EUR, o pareiškėjui – už 8 510 EUR.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turtą pasidalijant taip, kaip susitarė pareiškėjai, iš esmės paneigiamas pareiškėjų susitarimas turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo priteisiant vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, tačiau šiuo atveju pasirinktas turto dalių nustatymo kriterijus leidžia pareiškėjai gauti asmeninės nuosavybės teise didesnę turto dalį nei teisminėje praktikoje yra įprasta.
17. Apeliantės nuomone, nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygojo būtent tai, kad pareiškėja iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi 82/100 dalis gyvenamojo namo (vertė iki pagerinimų 17 875,6 Eur) su priklausiniais (daržinė - vertė - 1066 Eur, tvartas - vertė - 1558 Eur, lauko virtuvė - vertė - 820 Eur). Vėliau, jau santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės (tai yra lygomis dalimis) teise sutuoktiniai įgijo 18/100 dalį gyvenamojo namo, tai yra kiekvienam jų, laikantis bendro turto lygių dalių principo, teko po 9/100 (vertė iki pagerinimų 3 923,9 Eur, kiekvienam pareiškėjui po 1 961,95 Eur) su priklausiniais (daržinė — vertė - 234 Eur (kiekvienam pareiškėjui po 117 Eur), tvartas - vertė - 342 Eur (kiekvienam pareiškėjui po 171 Eur), lauko virtuvė - 180 Eur (kiekvienam pareiškėjui po 90 Eur) bei žemės sklypą (rinkos verte - 5000 Eur, kiekvienam pareiškėjui po 2500 Eur), taip pat po santuokos sudarymo sutuoktiniai lygiomis dalimis atliko gyvenamojo namo pagerinimus, kurie sudaro 7000,50 Eur (kiekvienam pareiškėjui po 3500,25 Eur). Nurodo, kad turtą pareiškėjai pasidalino įvertinę santuokos metu bendromis lėšomis atliktą pareiškėjai iki santuokos asmeninės nuosavybes teise priklausiusio turto, taip pat santuokos metu abiejų sutuoktinių įgyto turto pagerinimą. Atsižvelgiant į turto bei atliktų pagerinimų vertes, teigia, kad jai priklausanti nurodyto turto vertė sudaro 29659,8 Eur, o pareiškėjui –8340,2 Eur.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sutartį patvirtinus faktiškai pareiškėjui liktų tik 22/100 dalys visų nekilnojamųjų daiktų ir du šautuvai, nutraukus santuoką pareiškėjui tektų turto iš viso už 8 510 EUR, t.y. ženkliai mažiau nei padalinus visą turtą, kurį pareiškėjai susitaria pripažinti priklausančiu jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei laikantis prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl to, kad 82/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais pareiškėja įgijo asmeninės nuosavybės teise dar iki santuokos sudarymo galėtų būti laikoma objektyvia priežastimi, leidžiančia nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Tačiau šiuo atveju vertintinos ir aplinkybės, kad santuokos metu buvo atlikti esminiai gyvenamojo namo pagerinimai, pastatytas priestatas, mansarda, veranda, gyvenamojo namo plotas ženkliai padidėjo. Atlikus namo pagerinimus 1995 m. liepą buvo atlikta inventorizacija ir užfiksuoti dėl pagerinimų įvykę pokyčiai. Nors pareiškėja teigia, kad konkretus atliktų turto pagerinimų dydis nustatytas atlikus turto vertinimą, į vertinimo metu nustatytas aplinkybes pareiškėjai atsižvelgė spręsdami dėl turto padalinimo, nurodo, kad pagerinimų vertė atitinka 7000,25 Eur, tačiau įrodymų, kad būtent tokios vertės pagerinimai buvo atlikti, byloje nėra. Kritiškai vertintinas pareiškėjų skaičiavimo metodas, kai jie pagerinimus apskaičiuoja atsižvelgdami vien tik į pasikeitusią patalpų kvadratūrą (nuo 163,36 ir 215,82 kv.m). Įvertinus, kad gyvenamasis namas iš esmės buvo rekonstruotas jau santuokos metu sutuoktinių lėšomis bei jų darbu, minėta aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl galimybės ženkliai nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Nesant byloje duomenų, kokia buvo gyvenamojo namo bei priklausinių vertė iki atliktos rekonstrukcijos bei atsižvelgus į 1995 metais įvykusius esminius pokyčius pertvarkant namą, teismas neturi pagrindo sutikti, kad pagerinimų vertė sudarytų tik 7000,25 Eur. Kadangi nėra aiški atliktų pagerinimų vertė, negalima sutikti su apeliante ir dėl jos nurodomų statinių verčių iki pagerinimų pagrįstumo. Nesant tokių duomenų negalima konstatuoti, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjui po santuokos nutraukimo atitektų turto už 8 510 EUR, tai iš esmės atitiktų jo indėlį į šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą. Manytina, kad pareiškėjo indėlis, įvertinus atliktų pagerinimų mastą, yra ženkliai didesnis, atliktų pagerinimų pobūdis leido konstatuoti, kad statiniai šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ką jie patys ir pripažįsta.
19. Turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecijoje. Nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti. Remiantis CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo (šiuo atveju – sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių), CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, taigi ir CK 3.117 straipsnio 3 dalies, netaikomos. Tai reiškia, kad sutuoktiniai, sudarydami savarankišką susitarimą dėl bendro turto padalijimo ar aptardami turto padalijimo klausimą sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka. Tokį susitarimą riboja tik imperatyviosios įstatymo ir viešosios tvarkos nuostatos bei reikalavimas apsaugoti nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių ar jų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taigi teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, neturi pareigos sudaryti dalytino turto balanso, nustatyti turto vertės, taip pat spręsti, ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, taikyti kitų CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatų, tačiau turi įvertinti, ar tvirtinama sutartis nepažeidžia pirmiau nurodytų reikalavimų. Sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų. Vieno iš sutuoktinių kreditoriaus interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti, jei šia sutartimi atitinkamai sumažinamas skolingo sutuoktinio turimas turtas ir dėl to sumažėja kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos jo turtinės ar asmeninės neturtinės teisės.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad priežastys, lėmusius nukrypimą nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo yra gyvenimiškos, nukrypimą nuo šio principo gali sąlygoti tai, kad dalis turto pareiškėjos buvo įgyta iki santuokos. Tačiau šiuo atveju negalima ignoruoti, kad esminiai turto pagerinimai atlikti santuokos metu, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti dėl to, kokia buvo turto vertė iki pagerinimų ir po jų. Todėl manytina, kad ženklus nukrypimas nuo bendro turto lygių dalių principo bei ženkliai mažesnės vertės turto priteisimas pareiškėjui, neatitiktų tiek jo paties, tiek kreditorių interesų.
21. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutarties sąlygos dėl šalių turto padalijimo, kiek tai susiję su pareiškėjo ir jo kreditorių interesais, prieštarauja CK 3.53 straipsnio dalies nuostatoms. Todėl pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir civilinę bylą sustabdė. Pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.