- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- 1-2364-919/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22361-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- L. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. 182 str. 3 d. ir skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje bei atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą bendrai 2089 Lt sumai. 2014-11-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi 2014-08-19 nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į arešto bausmę 90 parų. Bausmę atliko;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. ir skirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti mokytis bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 3 d., vadovaujantis BK 64¹ str., ir skirta bausmė – areštas 20 (dvidešimt) parų. 2015-12-01 teismo nutartimi 2015-04-10, bei 2015 -10-06 nuosprendžiai subendrinti, skiriant galutinę subendrintą bausmę - 35 paras arešto. Bausmę atlikęs;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis L. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016-04-30, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, internetiniame puslapyje „Facebook“ patalpino žinomai melagingą skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 6“, už kurį nukentėjusiajam E. B. AB „Lietuvos pašto“ skyriuje padarius 200 eurų perlaidą, jis nurodytą pinigų sumą 2016-05-07 atsiėmė „Lietuvos pašto“ skyriuje, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule įgijo svetimą E. B. turtą – 200 eurų. Šiuose L. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. požymiai.
L. P. 2018-05-25, jo, kaip įtariamojo, apklausos metu nurodė, kad kaltę prisipažįsta pilnai. 2016 metais, tiksliai negali pasakyti kada, jis įdėjo melagingą skelbimą į socialinį tinklapį „Facebook“, kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną „Iphone6“, nors tokio telefono neturėjo ir jo parduoti neketino. Jis negali pasakyti, kam priklausė telefono numeris (duomenys neskelbtini), nes telefono numerius keitė dažnai, praėjo daug laiko ir tikrai nežino kieno tas telefono numeris. 2016-05-07 jis Kaune atsiėmė perlaidą – 200 eurų, neatsimena kas ją jam siuntė, tik žino, kad buvo padaryta perlaida už mobiliojo ryšio telefoną „Iphone6“. Negali pasakyti kaip bendravo su nukentėjusiuoju, neatsimena. Dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, jis prisipažįsta, nuoširdžiai dėl to gailisi. (2 t., b. l. 79-80).
2016-05-12 protokolu – pareiškimu nustatyta, kad E. B. parodė, kad 2016-04-30 internetiniame portale „Facebook“, „Klaipėdos skelbimai“ pamatė skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Iphone6“ už 200 eurų. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo vardas - T. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Susisiekus telefonu su pardavėju sutarė, kad telefoną pirks ir pasakė, kad paštu atsiųstų 200 eurų. Tačiau, pardavėjui paštu pervedus 200 eurų, savo pirktos prekės bei pervestų pinigų neatgavo. Jam padaryta 200 eurų žala. (1 t., b. l. 36-37)
Pinigų perlaidos kopija patvirtina, kad 2016-05-07 11:26 AB „Lietuvos pašto“ Klaipėdos 2-ojo pašto, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotoja padarė pinigų perlaidą Nr. (duomenys neskelbtini) L. P.. Pinigų perlaidos suma 200 eurų (1 t., b. l. 39)
Nukentėjusiojo E. B. apklausos metu gauti duomenys patvirtina, kad 2016-04-30 apie 12:30 val. internetiniame portale „Facebook“ „Klaipėdos skelbimai“ pamatė skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad parduodamas mobilaus ryšio telefonas „Iphone 6“ už 200 eurų. Pardavėjas buvo pasivadinęs T. K., bei buvo nurodytas jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną su pardavėju susisiekus sutarė, kad pirks telefoną už 200 eurų ir sutarė, kad 2016-05-07 padarys jam pavedimą ir tada jis jam paštu atsiųs telefoną. 2016-05-07, telefonu susisiekus su pardavėju, paklausė jo, ar tebeturi telefoną, jis pasakė, kad turi ir tada jis pasiūlė paštu atsiųsti žadėtą sumą, bei paprašė atsiųsti perlaidos numerį. Pinigus nurodė pervesti L. P. į Rokiškį. Pervedęs pinigus paskambino ir pasakė, kad pervedė pinigus, bei pasakė perlaidos numerį (duomenys neskelbtini). O pardavėjas jam pasakė, kad greitu laiku jam atsiųs telefoną. Tą pačią dieną nesulaukęs siuntinio skambino jam, tačiau jis nebekėlė ragelio. Tą pačią dieną internetiniame portale „Facebook“ pamatė, kad tas pats asmuo T. K. pardavinėja galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Tada jis iš kito numerio paskambino asmeniui, prisistatančiam T. K., pasiteiravo jo apie vairuotojo pažymėjimą, jis pasakė, kad parduoda tik prašė telefonu nekalbėti, sakė, kad gali visą informaciją suteikti susitikus Rokiškyje arba asmeninėmis žinutėmis. Tada suprato, kad tai T. K. sukčiavimo būdas ir suprato, kad yra apgautas, tada jo paklausė kaip dėl jo „Iphone 6“ telefono, tada minėtas asmuo padėjo ragelį ir nuo tada į jo skambučius neatsakinėja ir toliau deda skalbimus apie parduodamus vairuotojo pažymėjimus. Apie parduodamą telefoną skelbimo nebėra (1 t., b. l. 42-43).
2016-05-24 AB „Lietuvos paštas“ pinigų perlaidos išmokėjimo dokumento originalu nustatyta, kad pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjas yra E. B., o gavėjas L. P.. Taip pat iš dokumento nustatyta, kad AB „Lietuvos pašto“ 005-ajame kliento aptarnavimo skyriuje, kuris yra (duomenys neskelbtini) 2016-05-07 darbuotoja D. I. L. P. išmokėjo 200 eurų perlaidą. Dokumentas patvirtintas darbuotojos antspaudu ir parašu, bei pasirašytas L. P. (1 t., b. l. 83).
Informacija iš duomenų bazių, patvirtina, kad L. P. 2015-05-06 registruodamasis Darbo biržos Panevėžio skyriuje pateikė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su numeriu, pateiktu melagingame skelbime apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“ (2 t., b. l. 27).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.
Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar reikalauti prievolės, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851–2001, 2K-387–2009, 2K-538–2010, 2K-587/2013).
Pažymėtina ir tai, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-589/2013, 2K-161/2013, 2K-346/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007). Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. Kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga.
Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., nes kaltinamasis L. P. turėjo tikslą apgaule užvaldyti nukentėjusiojo asmens turtą, t. y. įkėlęs į internetinį puslapį melagingą skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 6“, tikėjosi ir siekė gauti pinigus, nors realiai tokio telefono net neturėjo.
Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį– laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (t. 2, b. l. 83-85)
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybę.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.). teistas (t. 2, b. l. 28-35), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 58), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 61,65).
Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmę atlikęs, administracine tvarka nebaustas. Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.), jam tikslinga skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str.), paskiriant įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. B. civilinio ieškinio nepateikė (1 t., b. l. 46)
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2 b. l. 81, 82) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
nusprendžia:
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 182 str. 1 d. ir skirti 1 metus laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 1 mėnesį įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje (48 str. 6 d. 3 p.), neatlygintinai išdirbti 150 val. per 7 mėnesius sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (48 str. 6 d. 5 p.).
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kaltinamasis, nesutikdamas su jai paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.