- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- e2-320-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13093-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Projektera“
- Advokatai
- Aris Damušis, Danguolė Kemežytė, Eglė Subačienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.29.2Kreditavimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
sekretoriaujant Ugnei Baliutytei, Marijai Tamošauskaitei, Vaidai Drūlytei, Živilei Radavičiūtei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atstovei advokatei Danguolei Kemežytei,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Projektera“ atstovei advokatei Eglei Subačienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl skolos priteisimo dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Toresta“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „ Bankroto administravimo paslaugos“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Santechninė įranga“, atstovaujama bankroto administratorės Miroslavos Vrublevskajos, uždaroji akcinė bendrovė „Projektera“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu (2 t., el. b. l. 91–98) prašo priteisti iš atsakovės UAB „Būsto valda“ (toliau – atsakovė) 28 435,00 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo skolos sumos (28 435,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 640,00 Eur žyminį mokestį ir išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. kovo 4 d. sudarė daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBA-2015-4431-09 su visais vėlesniais pakeitimais, kuria ieškovė suteikė atsakovei naudos gavėjų (fizinių arba juridinių asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso butai) naudai 512 294,37 Eur kreditą, skirtą daugiabučio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. 1997-8001-9010, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui finansuoti, o atsakovė įsipareigojo gautą kreditą naudoti pagal paskirtį, jį grąžinti, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Pagal kreditavimo sutarties sąlygas atsakovės pareiga grąžinti ieškovei kreditą, mokėti palūkanas ir / ar delspinigius (jei tokie priskaičiuoti) galioja tiek, kiek yra surinkta kredito įmokų, palūkanų ir / ar delspinigių (jei tokie priskaičiuoti) iš naudos gavėjų. Kreditas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, t. y. kreditui nėra naudojamos ieškovės lėšos. Kreditas teikiamas pagal JESSICA programą kontroliuojančio fondo lėšomis (kreditavimo sutarties 2.6. p.). Daugiabučio namo modernizavimo ir projektavimo darbams atlikti atsakovė pasirinko rangovus UAB „Toresta“, UAB „Santechninė įranga“ ir UAB „Projektera“, veikiančius 2014 m. gegužės 5 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kuriuos atstovavo UAB „Toresta“ kaip atsakingasis partneris. Pagal kreditavimo sutarties 3.2. punkto sąlygas šalys susitarė, kad kreditas bus išmokamas vienu arba keliais mokėjimais pervedant kreditą iš kredito sąskaitos tiesiogiai į sutartyje nurodyto rangovo sąskaitą litais ir (ar) eurais (priklausomai nuo atsakovės prašymo) iki kredito panaudojimo termino pabaigos. Kad ieškovė turėtų pagrindą išmokėti kreditą ar jo dalį, viena iš kredito išmokėjimo sąlygų buvo numatyta 3.1.5. punkte, kuriame nuodyta kredito paskirtį pagrindžiančių dokumentų pateikimas: rangovo išrašytos sąskaitos už atliktus darbus, sutartys, mokėjimo pavedimai ir / ar kiti (jei yra prašoma) ieškovės nurodyti dokumentai, kurie turi būti patvirtinti VĮ Būsto energijos taupymo agentūros ar kitos atitinkamas funkcijas atliekančios institucijos. 2015 m. liepos 21 d. atsakovė pateikė ieškovei sutarties kredito išmokėjimo sąlygose reikalaujamus dokumentus: rangovo UAB „Toresta“ išrašytą 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TORE Nr. 2991 3 630,00 Eur sumai, 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TORE Nr. 2985 24 805,00 Eur sumai ir juos lydinčius dokumentus. Mokėjimo nurodymą atlikti pavedimą pagal minėtas sąskaitas 28 435,00 Eur sumai iš UAB „Būsto valda“ kredito sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „Toresta“ sąskaitą atsakovė pateikė naudodamasis SB linija (banko paslaugų teikiamų internetu sistema). Ieškovė, patikrinusi atsakovės pateiktus dokumentus nustatė, kad yra pagrindas vykdyti kredito lėšų išmokėjimą, todėl pagal ieškovė suformuotą mokėjimo nurodymą atliko mokėjimo pavedimą 28 435,00 Eur sumai į rangovės UAB „Toresta“ sąskaitą banke. 2015 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė dar kartą pateikė ieškovei aukščiau minėtas tas pačias rangovės UAB „Toresta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (jų originalus): 2015 m. birželio 30 d. TORE Nr. 2991 ir 2015 m. birželio 30 d. TORE Nr. 2985 bei juos lydinčius dokumentus ir mokėjimo prašymą išmokėti kredito lėšas iš UAB „Būsto valda“ kredito sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „Toresta“ sąskaitą. Ieškovė, patikrinusi atsakovės pateiktus dokumentus nustatė, kad yra pagrindas vykdyti kredito lėšų išmokėjimą. Atsakovės direktorius G. J. Ž. ieškovės skyriuje atliko mokėjimo pavedimą UAB „Toresta“ 28 435,00 Eur sumai, kurį patvirtino savo parašu. Tokiu būdu atsakovė 2015 m. rugpjūčio 6 d. pateikusi ieškovei tikrovės neatitinkančius dokumentus, ne pagal paskirtį panaudojo kredito lėšas 28 435,00 Eur sumai, todėl trečiajam asmeniui UAB „Toresta“ antrą kartą buvo išmokėta 28 435,00 Eur suma pagal tas pačias sąskaitas už tuos pačius darbus. Pagal kreditavimo sutarties 10.2.2. punkto sąlygą kredito ar jo dalies panaudojimas ne pagal paskirtį laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Tik 2017 m. spalio 9 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su informacija, kad vykdant kreditavimo sutartį ji ieškovei buvo pateikusi 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. prašymus dėl 28 435,00 Eur kredito lėšų išmokėjimo pagal tas pačias PVM sąskaitos faktūras (2015 m. birželio 30 d. TORE Nr. 2991 ir 2015 m. birželio 30 d. TORE Nr. 2985), nors netrukus po lėšų pervedimo, trečiajam asmeniui UAB „Toresta“ buvo iškelta bankroto byla (2016 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1227-264/2016). Ieškovės turimais duomenimis 2015 m. liepos 21 d. mokėjimo operacijas iš atsakovės pusės koordinavo administracijos renovacijos vadybininkas D. J., o mokėjimo nurodymą internetu pateikė tuometinis atsakovės direktorius G. J. Ž.. 2018 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymas buvo pateiktas ne internetu, o ieškovės skyriuje ir jį pasirašė G. J. Ž., kurio pagrindu buvo dar kartą išmokėta 28 435,00 Eur kredito dalis. Ieškovė, gavusi informaciją apie kredito lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį, nedelsiant 2017 m. spalio 12 d. raštu Nr. S-17/11990/IC pareikalavo, kad atsakovės grąžinti ne pagal paskirtį panaudotą 28 435,00 Eur kredito dalį. Atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą neigdama savo kaltę ir pasiūlė dėl minėtos sumos grąžinimo kreiptis į darbus atlikusią rangovę UAB „Toresta“. Kadangi atsakovė neužtikrino 28 435,00 Eur kredito lėšų panaudojimo pagal paskirtį ir nesutiko jų grąžinti, ieškovė pakarotinai 2017 m. spalio 19 d. raštu Nr. S-17/12311/K bei 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. S-l 7/13716/K kreipėsi į atsakovę dėl kredito dalies grąžinimo, tačiau atsakovė vis vien ieškovės reikalavimo nevykdė. 2018 m. vasario 23 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant nustatyti, ar UAB „Būsto valda“ ir UAB „Toresta“ atsakingų asmenų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, dėl kurių ieškovei buvo padaryta 28 435,00 Eur žala. Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius 2018 m. kovo 9 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad medžiagos tyrimo metu negauta duomenų, jog būtų padaryta veika turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio, 206 straipsnio, 300 straipsnio, numatytų požymių. Medžiagos tyrimo metu nustatyta, kad rangovė UAB „Toresta“ apie du kartus apmokėtas sąskaitas buvo informavusi atsakovę ir buvo priimtas sprendimas, kad pabaigus darbus bus aktuojamas galutinis renovacijos aktas ir buhalteriškai bus sutvarkyta ne pagal paskirtį antrą kartą pervesta kredito lėšų suma. Iš to darytina išvada, kad atsakovė apie du kartus išmokėtą tą pačią kredito dalį turėjo žinoti ir žinojo anksčiau, nes už atliktus darbus dar iki UAB „Toresta“ bankroto bylos iškėlimo (2016 m. sausio 28 d.) į UAB „Toresta“ sąskaitą buvo pervesta beveik visa kredito suma – 500 068,880 Eur, tačiau apie tai ieškovei nepranešė. Tokiais savo veiksmais atsakovė neatskleidė visos turimos informacijos ir pažeidė kreditavimo sutarties sąlygas dėl teisingos informacijos ieškovei pateikimo (sutarties 2.5. p.) ir dėl ieškovės informavimo apie svarbius įvykius, galinčius sutrukdyti tinkamai vykdyti sutartį (sutarties 8.2.6.). Kad atsakovė ne tik pažeidė kreditavimo sutarties esmines sąlygas, bet ir aplaidžiai vykdė savo įsipareigojimus naudos gavėjams, patvirtina tai, jog 2018 m. sausio 23 d. įvyko Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos steigiamasis susirinkimas, kurio metu patvirtinta, kad patalpų savininkai pritaria bendrijos steigimui ir 2018 m. vasario 5 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota bendrija „Basanavičiaus 51“. 2018 m. kovo 8 d. bendrija kreipėsi į ieškovę, prašydama leisti jai iš UAB „Būsto valda“, kaip administratorės, perimti visas teises ir pareigas pagal kreditavimo sutartį. Ieškovė tenkino bendrijos prašymą ir su bendrija pasirašė kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 4, kuriuo bendrija perėmė visas atsakovės teises ir pareigas pagal kreditavimo sutartį. Dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo pagal kreditavimo sutartį į ieškovę 2017 m. spalio 17 d. kreipėsi ir VĮ Būsto energijos taupymo agentūra, prašydama pateikti trūkstamus dokumentus, susijusius su daugiabučio namo modernizavimo projekto įgyvendinimu. Nors agentūrai dokumentus turėjo pateikti atsakovė, tačiau jų nepateikė, todėl agentūra buvo priversta keiptis į ieškovę dėl dokumentų pateikimo, nurodydama kreipimosi priežastį – su atsakove kontaktas nevyksta. Kadangi kredito lėšos yra tikslinės paskirties ir yra skirtos daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui finansuoti, todėl ne pagal paskirtį panaudota 28 435,00 Eur kredito suma negali būti paskirstyta naudos gavėjams (namo butų savininkams) ir ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti naudos gavėjų, kad jie grąžintų ne pagal paskirtį panaudotą kredito dalį. 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovė raštu Nr. S-17/14895/K informavo atsakovę, kad panaudotai ne pagal paskirtį kredito sumai mažina daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkams grąžintiną kredito sumą, t. y. vietoj išmokėtos 512 294,37 Eur kredito sumos, daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkams tenkanti grąžintina kredito suma yra 470 619,96 Eur. Už ginčo kredito lėšų grąžinimą pagal kreditavimo sutartį yra atsakinga atsakovė. Atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė, nes egzistuoja visos sąlygos tokiai atsakomybei atsirasti, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei patirtą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., el. b. l. 100–107), kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nei įstatymas, nei tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. kovo 4 d. sudaryta Daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. EIBA-2015-4431-09 nenumato atsakovės atsakomybės be jos kaltės, todėl tam, kad šioje byloje atsakovei būtų galima taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, privalo būti nustatomos visos keturios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos bei atsakovės kaltės dėl ieškovės nurodomos žalos jai kilimo. Pati ieškovė nerūpestingai ir neapdariai vykdė jai priskirtas pareigas ir funkcijas, kas būtent ir sąlygojo ieškovės nurodomos 28 435,00 Eur žalos jai kilimą. Ieškovė, pagal kreditavimo sutartį atlikdama mokėjimus, turi pareigą tikrinti jai pateikiamus dokumentus (jų pagrįstumą ir teisingumą) bei kontroliuoti kredito išmokėjimą, įskaitant kontroliuoti, kad visi jai pateikiami apmokėti dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ir kt.) bei atliekami mokėjimai nesidubliuotų, o pastebėjus bet kokį dokumentų netinkamumą – atsisakyti atlikti tokį mokėjimą. Ieškovės bendrosios mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklių 8.22. p. nustatyta, kad jeigu klientas pateikia bankui dokumentus, neatitinkančius teisės aktuose ir / ar banko nustatytų reikalavimų, arba dėl pateikiamų dokumentų tikrumo ar teisingumo bankui kyla pagrįstų abejonių, bankas turi teisę nevykdyti kliento pateikiamų mokėjimo nurodymų ir / ar pareikalauti iš kliento pateikti papildomus dokumentus. Tiek kreditavimo sutarties nuostatos, tiek ieškovės taisyklės, įgalina daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė, prieš 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. atlikdama mokėjimus trečiajam asmeniui, turėjo pareigą pirmiausia atidžiai patikrinti jai pateiktus dokumentus ir, tik įsitikinus šių dokumentų pagrįstumu bei tinkamumu, atlikti mokėjimą trečiajam asmeniui. Šios ieškovės pareigos nepaneigia ir nuo jos neatleidžia nei viena kita kreditavimo sutarties nuostata. Ieškovė pati du kartus atliko mokėjimus trečiajam asmeniui pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras TORE Nr. 2991 ir TORE Nr. 2985. Ieškovė netinkamai vykdė pareigą patikrinti jai pateiktų dokumentų atitiktį kreditavimo sutarties sąlygoms. Ieškovė prieš 2015 m. rugpjūčio 6 d. atlikdama pavedimą trečiajam asmeniui pagal PVM sąskaitas faktūras TORE Nr. 2991 bei TORE Nr. 2985, nepatikrino atliktų pavedimų istorijos ir nepastebėjo, kad nurodytos sąskaitos faktūros jau yra vieną kartą apmokėtos 2015 m. liepos 21 d. Veikdama tokiu būdu, t. y. elgdamasi akivaizdžiai neapdariai ir nerūpestingai, nevykdydama savo pareigų ir funkcijų tinkamai, ieškovė pati sau sukėlė 28 435,00 Eur žalą. Jeigu ieškovė 2015 m. rugpjūčio 6 d. būtų atidžiai patikrinusi jai pateiktus dokumentus, būtų pastebėjusi, kad per klaidą ieškovei 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo pateiktos tos pačios PVM sąskaitos faktūros, kurios jau buvo pateiktos 2015 m. liepos 21 d., ir atitinkamai būtų antrą kartą neatlikusi trečiajam asmeniui mokėjimo už tuos pačius jau 2015 m. liepos 21 d. apmokėtus statybos rangos darbus. Ne atsakovės veiksmai, o būtent pačios ieškovės neapdairumas ir nerūpestingumas, vykdant jai priskirtas funkcijas ir pareigas, sąlygojo žalos ieškovei atsiradimą. Atsakovė negali būti laikoma kalta dėl ieškovei atsiradusios žalos. Nesant visų sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. šiuo atveju nesant pagrindo konstatuoti, kad konkrečiai atsakovės veiksmai nulėmė žalos ieškovei kilimą, bei nesant atsakovės kaltės dėl ieškovės nurodomos žalos kilimo, civilinės atsakomybės taikymas atsakovės atžvilgiu yra negalimas. Ieškovė, siekdama apginti savo teisę ir teisėtą interesą susigrąžinti byloje reikalaujamą 28 435,00 Eur sumą, turėtų ne kreiptis dėl žalos atlyginimo į atsakovę, bet naudotis nepagrįsto praturtėjimo institutu ir dėl pinigų grąžinimo šiuo pagrindu kreiptis į juos nepagrįstai įgijusį trečiąjį asmenį. Ieškovei jau apgynus vienu iš jų, t. y. nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, ieškovė neteko teisės inicijuoti naują teisminį procesą ir jame naudotis kitu teisių gynybos institutu. Ginčo teisinis santykis, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pakartotiniu 28 435,00 Eur išmokėjimu trečiajam asmeniui, jau kvalifikuotinas kaip nepagrįstas praturtėjimas bei 28 435,00 Eur suma jau iš esmės yra „priteista“ ieškovei Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi. Ieškovė neturi pagrindo tos pačios pinigų sumos papildomai dar reikalauti iš atsakovės.
Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Toresta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., el. b. l. 88–90), kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą, tokiu būdu jau pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą. Vadovaujantis Daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBA-2015-4431-09 3 punktu, būtent ieškovė buvo atsakinga už kredito išmokėjimą, todėl ji būdama apdairi ir rūpestinga turėjo kontroliuoti kredito pavedimus, tikrinti ar pateikti duomenys nesidubliuoja, ar jie atitinka tikrovę ir tik įsitikinus duomenų teisėtumu ir pagrįstumu atlikti mokėjimą / išduoti kreditą rangovei (BUAB „Toresta“). Ieškovė to nepadarė ir tik dėl savo neatsargumo ir nerūpestingumo atliko kredito mokėjimą BUAB „Toresta“. Ieškovė daugiau nei dvejus metus nesiėmė jokių priemonių kilusiai situacijai išsiaiškinti, per tą laiką UAB „Toresta“ bankrutavo ir buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto. Tai patvirtina, kad pačios ieškovės neatidūs ir nerūpestingi veiksmai sąlygojo lėšų pervedimą du kartus pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras. Kreditas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, t. y. kreditui nėra naudojamos ieškovės lėšos. Lėšų, kurios per ieškovės neapdairumą buvo pervestos du kartus pagal ta pačią PVM sąskaitą faktūrą į BUAB „Toresta“ banko sąskaitą, savininkas yra ne ieškovė, o fondas, todėl ieškovės teiginiai apie neva jai padarytą žalą, kelia abejonių. Ieškovė, nebūdama minėtų lėšų savininke, o tik tarpininke, kuri pagal kreditavimo sutartį yra atsakinga už kredito lėšų išmokėjimą, ir pervedusi fondo lėšas, nepagrįstai reikalauja priteisti 28 435,00 Eur žalos atlyginimą savo naudai. Ieškovė apie civilinės atsakomybės sąlygas kalba bendro pobūdžio teiginiais, tačiau neįrodo visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų egzistavimo. 28 435,00 Eur suma buvo išmokėta du kartus tik per pačios ieškovės nerūpestingumą ir neatidumą, todėl atsakomybę ir dėl to kilusias pasekmes turi prisiimti pati ieškovė.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Projektera“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., el. b. l. 142–149), kuriuo prašo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad kadangi UAB „Projektera“ savo projektavimo darbus buvo atlikusi, perdavusi ir gavusi apmokėjimą, o visus veiksmus santykyje su atsakove (įskaitant PVM sąskaitų faktūrų išrašymą ir priėmimo perdavimo aktų pasirašymą) pagal Jungtinės veiklos sutartį buvo įsipareigojęs atlikti atsakingasis partneris (UAB „Toresta“), UAB „Projektera“ apie jokį pakartotinį tų pačių PVM sąskaitų faktūrų už tuos pačius darbus išrašymą ir pateikimą nebuvo žinoma. Sąskaitos faktūros ir priėmimo–perdavimo aktai, kurie ieškovei buvo pateikti dukart, išrašyti ne dėl projektavimo, o dėl statybos rangos darbų, t. y. dėl darbų, kurių UAB „Projektera“ nebuvo įsipareigojusi atlikti. UAB „Projektera“ vadovo parašo nei ant sąskaitų Nr. 2991 ir 2985, nei ant priėmimo–perdavimo aktų Nr. 5 ir 6 nebuvo. Ant šių dokumentų pasirašė tik atsakovė ir UAB „Toresta“. Apie pakartotinį tų pačių sąskaitų ir priėmimo perdavimo aktų tiems patiems statybos rangos (ne projektavimo) darbams išrašymą UAB „Projektera“ žinoma nebuvo. Nei atsakovė, nei UAB „Toresta“, nepaisant jai priklausančios bendradarbiavimo pareigos, apie tai UAB „Projektera“ neinformavo. Nepaisydama Jungtinėje veiklos sutartyje numatyto įsipareigojimo informuoti apie finansinės būklės pablogėjimo ir gresiančio bankroto aplinkybes ir bendradarbiavimo pareigos, UAB „Toresta“ apie galimą bankrotą UAB „Projektera“ neinformavo. UAB „Projektera“ nei pagal pirmą, nei pagal antrą kartą išrašytas sąskaitas Nr. 2991 ir 2985 bei priėmimo–perdavimo aktus Nr. 5 ir 6 jokių pinigų sumų negavo. Šiais aktais buvo „užaktuoti“ būtent statybos rangos darbai, o ne projektavimo darbai. Pinigų sumą už projektavimo darbus UAB „Projektera“ gavo dar iki ginčo situacijos. Ieškovė kaip profesionalus finansų rinkoje veikiantis verslo subjektas, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo standartai, yra pats atsakinga (kalta) dėl jai padarytos žalos (jeigu ji buvo padaryta). Kreditavimo sutarties 2.5 punkte numatyta, kad ieškovė turi teisę tikrinti atsakovės pateikiamos informacijos tikslumą bei kredito panaudojimą pagal paskirtį. Jei po kreditavimo sutarties pasirašymo paaiškėja, kad yra atsiradusios aplinkybės, dėl kurių kreditas negali būti išmokėtas, ieškovė turi teisę kredito neišmokėti arba išmokėjimą nutraukti (kreditavimo sutarties 3.4 punktas). Ieškovės darbuotojai kaip savo srities profesionalai, gavę iš atsakovės mokėjimo nurodymus dėl antrą kartą teikiamų tų pačių sąskaitų Nr. 2991 ir 2985 apmokėjimo, šias sąskaitas bei priėmimo–perdavimo aktus Nr. 5 ir 6 privalėjo patikrinti ir nustatyti, ar šie dokumentai nėra teikiami pakartotinai. Tuo atveju, jeigu ieškovės darbuotojai būtų pastebėję pakartotinį tų pačių dokumentų pateikimą, ginčo suma į UAB „Toresta“ sąskaitą nebūtų pervesta. Šios sumos pervedimą į UAB „Toresta“ sąskaitą atliko ne kas kitas, o pati ieškovė. Akivaizdu, kad ieškovės darbuotojų neapdairumas (neatsargumas) yra priežastiniame ryšyje su ieškovės patirta žala (jeigu ji buvo patirta). Iš ieškovės į bylą pateiktų dokumentų galima spręsti apie galimus UAB „Toresta“ ir (ar) atsakovės nesąžiningus tyčinius veiksmus, turint tikslą antrą kartą gauti ginčo sumą už tuos pačius darbus. UAB „Projektera“ negali būti atsakinga už UAB „Toresta“ ir (ar) atsakovės galimai tyčinius veiksmus, siekiant pakartotinio ginčo sumos pervedimo iš ieškovės. Ieškovė mėgina įrodyti, kad dėl ieškovei padarytos žalos (jeigu ji buvo padaryta) atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Priešingai nei teigia ieškovė, jokia sutartinė civilinė atsakomybė atsakovei nekyla, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovė savo ieškiniu neįrodo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė įsipareigojo gautą kreditą naudoti pagal paskirtį. Ieškovė kreditą suteikia tik po to, kai atsakovė pateikia ieškovei kredito paskirtį pagrindžiančius dokumentus: rangovo išrašytas sąskaitas už atliktus darbus, sutartis, mokėjimo pavedimus ir kitus ieškovės nurodytus dokumentus. Ant pakartotinai už tuos pačius statybinius darbus išrašytų sąskaitų Nr. 2991 ir 2985 yra padėti būtent UAB „Toresta“ ir atsakovės parašai. Pakartotinai išrašytus priėmimo–perdavimo aktus Nr. 5 ir 6 pasirašė atsakovė, UAB „Toresta“ ir techninis prižiūrėtojas. Už pakartotinį minėtų sąskaitų ir priėmimo–perdavimo aktų originalų parengimą, pasirašymą ir perdavimą atsako atsakovė ir (ar) UAB „Toresta“. Tarp atsakovės ir (ar) UAB „Toresta“ tyčinių ar neatsargių veiksmų, galimai nulėmusių ieškovei padarytą žalą, ir UAB „Projektera“ veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio.
UAB „Projektera“ nėra niekaip susijusi su ieškovei atliktu pakartotinu pinigų pervedimu už kitų partnerių atliktus statybos rangos darbus. UAB „Projektera“ tinkamai įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš jungtinės veiklos sutarties, rangos sutarties ir projektavimo sutarties. Tuo tarpu, kreditavimo sutarties pagrindu UAB „Projektera“ jokios teisės ir pareigos neatsirado. Šios sutarties šalimis yra ieškovė ir atsakovė, todėl civilinė atsakomybė dėl šios sutarties netinkamo vykdymo (jeigu tai būtų nustatyta) tenka atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
tarp ieškovės ir atsakovės buvo 2015 m. kovo 4 d. pasirašyta daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. EIBA-2015-4431-09, kuria ieškovė suteikė 512 294,37 Eur kreditą daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) finansuoti (1 t., el. b. l. 8–27). Sutarties šalys susitarė, kad lėšos pagal pasirašytą sutartį atsakovės prašymu bus pervestos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus atliekančioms įmonėms. Kreditavimo sutartyje numatyta, jog namo atnaujinimo darbus atlieka UAB „Toresta“, UAB „Santechnikos įranga“, UAB „Projektera“. Ieškovė 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. gavo iš atsakovės prašymus apmokėti atsakovei už atliktus darbus (pagal išrašytas sąskaitas) ir, vykdydama pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. pervedė trečiajam asmeniui BUAB „Toresta“ po 28 435 Eur. 2017 m. spalio 9 d. ieškovė buvo informuota, kad šie mokėjimai atlikti pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras. 2018 m. vasario 23 d. ieškovė kreipėsi į prokuratūrą, tačiau 2018 m. kovo 9 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta savo teises ginti trečiojo asmens BUAB „Toresta“ bankroto procese. Buvęs trečiojo asmens BUAB „Toresta“ vadovas apklausos metu patvirtino, kad jis žinojo apie iš ieškovės be pagrindo gautas lėšas, tačiau ieškovės apie tai neinformavo ir lėšų negrąžino. Dėl paminėtų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
Mokėjimo operacijas iš atsakovės pusės 2015 m. liepos 21 d. koordinavo administracijos renovacijos vadybininkas D. J., o mokėjimo nurodymą internetu pateikė tuometinis atsakovės direktorius G. J. Ž.. 2018 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymas buvo pateiktas ne internetu, o ieškovės skyriuje ir jį pasirašė G. J. Ž., kurio pagrindu buvo dar kartą išmokėta 28 435,00 Eur kredito dalis. Atsakovės atstovas nurodė, kad UAB „Būsto valda“ nėra tinkama atsakovė, nes pinigus pervedė ir juos gavo trečiasis asmuo BUAB „Toresta“. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi nustatyta, kad ieškovė tinkamai pareiškė ieškinį atsakovei, šioje nagrinėjamoje byloje, dėl žalos atlyginimo, grindžiant reikalavimą netinkamu sutarties vykdymu dėl du kartus pervestos tos pačios pinigų sumos. Apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, jog būtent ieškovės inicijuota byla patvirtina, kad egzistuoja civilinių teisių gynybos būdas (sutartinė civilinė atsakomybė), kuriuo ieškovė remdamasi gina savo teises, siekdama susigrąžinti be pagrindo išmokėtus pinigus. Nes nėra pagrindų ieškovei susigrąžinti išmokėtą sumą motyvuojant nepagrįstu praturtėjimu. Todėl laikytina, jog ieškovė tinkamai įgyvendina savo teises.
Dėl kreditavimo sutarties pažeidimo
Ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia kreditavimo sutarties 10.2.2. punkto sąlygų pažeidimu, tai yra, kredito ar jo dalies panaudojimas ne pagal paskirtį. Kreditavimo sutartyje numatyta, jog tai esminis sutarties pažeidimas.
Kreditavimo sutarties 3.2. punktu šalys susitarė, kad kreditas bus išmokamas vienu arba keliais mokėjimais pervedant kreditą iš kredito sąskaitos tiesiogiai į sutartyje nurodyto rangovo sąskaitą iki kredito panaudojimo termino pabaigos. Sutartyje numatyta (3.1.5. punkte), jog pagrindas ieškovei atlikti pinigų pervedimą, viena iš kredito išmokėjimo sąlygų yra kredito paskirtį pagrindžiančių dokumentų pateikimas: rangovo išrašytos sąskaitos už atliktus darbus, sutartys, mokėjimo pavedimai ir / ar kiti (jei yra prašoma) banko nurodyti dokumentai, kurie turi būti patvirtinti VĮ Būsto energijos taupymo agentūros ar kitos atitinkamas funkcijas atliekančios institucijos.
Ieškovei 2015 m. liepos 21 d. atsakovė pateikė kredito sutarties išmokėjimo sąlygose reikalaujamus dokumentus, tai yra, rangovo UAB „Toresta“ išrašytą 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TORE Nr. 2991 3 630,00 Eur sumai, 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TORE Nr. 2985 24 805,00 Eur sumai, 2015 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 5 ir Nr. 6. Mokėjimo nurodymą atlikti pavedimą pagal minėtas sąskaitas 28 435,00 Eur sumai iš UAB „Būsto valda“ kredito sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „Toresta“ sąskaitą atsakovė pateikė naudodamasi SB linija (banko paslaugų teikiamų internetu sistema). Bankas, patikrinęs atsakovės pateiktus dokumentus nustatė, kad yra pagrindas vykdyti kredito lėšų išmokėjimą, todėl pagal atsakovės suformuotą mokėjimo nurodymą atliko mokėjimo pavedimą 28 435,00 Eur sumai į rangovo trečiojo asmens UAB „Toresta“ sąskaitą banke. Atsakovė sąskaitą pateikė SB linija, todėl ieškovė identifikavo kaip tinkamai pasirašiusį asmenį. Jei dėl kokių nors priežasčių elektroninis parašas yra perduotas kitiems asmenims, bankas už tai neatsako. Suteiktu elektroniniu parašu asmeniui privalu laikytis visų atsargumo priemonių neatskleidžiant kitiems asmenims.
2015 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė dar kartą pateikė ieškovei paminėtas tas pačias rangovo trečiojo asmens UAB „Toresta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (jų originalus). Ieškovė, patikrinusi pateiktus dokumentus nustatė, kad yra pagrindas vykdyti kredito lėšų išmokėjimą. Atsakovės direktorius G. J. Ž. banko skyriuje atliko mokėjimo pavedimą trečiajam asmeniui UAB „Toresta“ 28 435,00 Eur sumai, kurį patvirtino savo parašu. Ieškovei nekilo abejonių dėl pavedimo paskirties, nes pavedimą banko skyriuje atliko atsakovės tuometinis direktorius, kuris turėjo visus įgaliojimus tokiems veiksmams atlikti.
Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės darbuotojai elgėsi neatidžiai ir neapdairiai atlikdami mokėjimus. Ieškovės darbuotojai pagal kreditavimo sutartį privalėjo įsitikinti pateiktų dokumentų pagrįstumu ir teisingumu, kredito įstaigai keliami didesni reikalavimai. Todėl atsakovės atstovas mano, kad dėl pakartotinės bankinės operacijos kalta pati ieškovė, atsakovė jokių pinigų negavo.
Posėdžio metu buvo apklaustas ieškovės darbuotojas liudytojas M. S., kuris kuravo šį finansavimo projektą. Liudytojas posėdyje paaiškino, kad gauti dokumentai tikrinami „keturių akių“ principu (2019 m. balandžio 8 d. posėdžio garso įrašas 1:33:09 – 2:15:16). Tai yra, dokumentus patikrina jis ir dar vienas darbuotojas, o tik po to yra atliekamas piniginis pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą. Pirmą kartą atliekant pavedimą buvo pateikti neoriginalūs dokumentai, tačiau pasirašyta elektroniniu parašu. Tai esminė sąlyga identifikuojant asmenį. Antrą kartą atliekant pavedimą, banko skyriuje buvo administracijos vadovas bei pateikti dokumentų originalai. Banko darbuotojams taip pat nekėlė abejonių. Kas pirmojo pavedimo atveju pasirašė, atsakovė neatskleidė, todėl laikytina, kad elektroniniu parašu pasirašė būtent tas asmuo, kuriam ir buvo jis suteiktas.
Atsakovės pasirašytoje sutartyje su rangovais yra numatytos atsakovės teisės (2 t., el. b. l. 24). Šios sutarties 3.5.1. punkte susitarta, jog atsakovė nesikišdama į rangovo veiklą, turi teisę tikrinti atliekamų darbų eigą, kiekį ir kokybę, pateiktų medžiagų naudojimą. Iš byloje pateiktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų matyti, kad praktiškai nurodyti visur atliekami darbai tie patys, skiriasi tik atliktų darbų kiekiai ir savaime suprantama, atliktų darbų kaina. Būtent atsakovės pareiga priimti atliktus darbus patikrinus šių darbų kiekį, kokybę, eigą bei panaudotas medžiagas. Atsakovė realiai turėjo prižiūrėti darbų eigą, todėl turėjo pastebėti, kad šešiolikos dienų laikotarpyje pateikiami 2015 m. birželio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktai Nr. 5 ir Nr. 6. Tikėtina, kad atsakovė realiai šiais atvejais netikrino nei darbų eigos, nei jų atlikimo. Todėl laikytina, kad atsakovė, pateikdama tikrovės neatitinkančius dokumentus, ne pagal paskirtį panaudojo kredito lėšas 28 435,00 Eur sumai pagal tas pačias sąskaitas bei už tuos pačius darbus. Tai yra pažeidė kreditavimo sutarties 10.2.2. punkto sąlygą, kuri yra numatyta kaip esminė sutarties sąlyga.
Dėl žalos
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės patirtą 28 435,00 Eur žalą. Atsakovė nurodė, kad kreditas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tai yra, kreditui nebuvo panaudotos banko lėšos. Kreditas teikiamas pagal JESSICA programą kontroliuojančio fondo lėšomis (sutarties 2.6 p.). todėl, atsakovės nuomone, ieškovei negali atsirasti žala.
Trečiojo asmens UAB „Projektera“ atstovė nurodė, kad dėl ieškovės darbuotojų neapdairaus aplaidumo buvo du kartus pervestos lėšos. Todėl mano, kad dėl šios priežasties atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai ieškovės kaltei arba atsakovė galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Byloje pateiktas išrašas iš 2013 m. liepos 25 d. „CONTINGENT LOAN“ sutarties, sudarytos tarp Europos Investicijų banko ir AB „Šiaulių bankas“ dėl sąlyginės paskolos Lietuvos būsto sektoriaus modernizavimo projektui, didinančiam energijos vartojimo efektyvumą (2 t., el. b. l. 59–85). Šia sutartimi numatyta, kad ieškovė yra finansinis tarpininkas, kuris atsako už paskolos lėšas (2 t., el. b. l. 79). Šioje sutartyje taip pat numatyta, kad ieškovė pažeidimo atveju turi dėti visas pastangas, siekiant ištirti pažeidimą ir susigrąžinti su pažeidimu susijusios paskolos modernizavimui sumas (2 t., b. l. 79, sutarties (vi) dalis). Sutartimi numatyta, kad ieškovė yra atsakinga ir už paskolos grąžinimą. Todėl laikytina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą.
Kreditavimo sutarties 2.4. punkte atsakovė įsipareigojo užtikrinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų priežiūrą, kredito panaudojimą pagal kredito paskirtį bei vykdyti kitas sutartyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) nustatytas prievoles. Šios sutarties 2.5. punkte, atsakovė prisiėmė asmeninę atsakomybę už visų sutartyje nustatytų atsakovės įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, teisingos informacijos pateikimą ieškovei. Taip pat sutartyje numatyta, kad ieškovei pagal sutartį suteiktos teisės nesumažina atsakovės pareigų bei neapriboja jos atsakomybės už šių pareigų netinkamą vykdymą. Kredito lėšų dalis buvo išmokėta iš atsakovės kreditinės sąskaitos tiesiogiai į sutartyje nurodyto trečiojo asmens UAB „Toresta“ sąskaitą, o ne į atsakovės sąskaitą. Civilinė teisinė atsakomybė už ne pagal paskirtį panaudotą kredito dalį kyla atsakovei, nes ieškovę ir atsakovę siejo prievoliniai teisiniai santykiai pagal kreditavimo sutartį. Atsakovė pagal šią sutartį įsipareigojo užtikrinti darbų priežiūrą, kredito panaudojimą pagal paskirtį. Pagal kredito sutartį ieškovė neturi jokių prievolių trečiajam asmeniui UAB „Toresta“. Pagal kreditavimo sutarties 12.2. punkto sąlygą atsakovė neatsako ieškovei už kredito grąžinimą ir neprivalo jo grąžinti, jei kredito negrąžinimas nėra sąlygotas atsakovės veiksmų, nesąžiningumo ar didelio neatsargumo. Kadangi nustatyta, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo išmokėta du kartus ta pati suma, o pagal kredito sutartį atsakovė prisiėmė atsakomybę už visų kreditavimo sutartyje nustatytų atsakovės įsipareigojimų tinkamą įvykdymą ir teisingos informacijos pateikimą ieškovei, tai atsakovė atsako už ginčo kredito sumos grąžinimą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus.
Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Neteisėtumas bendrine prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Kreditavimo sutartimi atsakovė prisiėmė atsakomybę už visų šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą bei teisingos informacijos pateikimą ieškovei (kreditavimo sutarties 2.5. p.). Atsakovė, pateikdama du kartus apmokėti tas pačias rangovo sąskaitas ir suformuotus mokėjimo nurodymus pervesti į rangovo sąskaitą du kartus tą pačią kredito lėšų sumą pažeidė esminę kredito sutarties sąlygą, tai yra, įsipareigojimą užtikrinti kredito panaudojimą pagal paskirtį ir vykdyti kitas sutartyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), nustatytas prievoles. Tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis). Du kartus atsakovei pateikiant tuos pačius dokumentus, ieškovė du kartus pagal pateiktą informaciją pervedė pinigus. Todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir du kartus išmokėtų lėšų (CK 6.247 straipsnis). Sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą, atsakovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 28 435,00 Eur žalą. Nustačius tik atsakovės neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo mažinti žalos dydį ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Todėl netaikytinos CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė, nes egzistuoja visos sąlygos tokiai atsakomybei atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patikslintas ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistini 28 435,00 Eur nuostoliai.
Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (28 435,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl jungtinės veiklos sutarties
Atsakovę ir trečiuosius asmenis sieja 2014 m. gegužės 5 d. jungtinės veiklos sutartis (2 t., el. b. l. 35–38). Trečiojo asmens UAB „Projektera“ atstovė nurodė, jog buvo parengtas Gyvenamojo namo techninis projektas, pagal kurį buvo išduotas 2014 m. lapkričio 26 d. Statybos leidimas (1 t., el. b. l. 153–154). Pasirašytas 2014 m. gruodžio 1 d. Projektavimo darbų priėmimo–perdavimo aktas (2 t., el. b. l. 169). Išrašyta 2014 m. gruodžio 1 d. sąskaita už paminėtus darbus (2 t., el. b. l. 175). Gautas iš trečiojo asmens UAB „Toresta“ 2015 m. vasario 12 d. apmokėjimas (2 t., b. l. 174). Atstovė paaiškino, kad gavus apmokėjimą už atliktus projektavimo darbus jokių kitų darbų neatlikinėjo, išskyrus projekto vykdymo priežiūrą.
Iš jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, matyti, jog šalys susitarė dėl solidarinės atsakomybės dėl prievolių nevykdymo (sutarties 1.3. ir 4.1. punktai). Tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų susiklostė sutartiniai santykiai, sutarties šalims kyla solidarinė atsakomybė, todėl atsakovė turi reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė patyrė šia bylinėjimosi išlaidas: 640,00 Eur žyminį mokestį, 820,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, 165,77 Eur išlaidas už vertimus, iš viso 1 625,77 Eur.
Atsakovė patyrė 3 599,76 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Projektera“ patyrė 4 991,06 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.
Patikslintą ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 1 625,77 Eur bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis).
Patikslintą ieškinį patenkinus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Projektera“ prašė ieškovės ieškinį atmesti, jos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“, į. k. 132125543, ieškovei akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, į. k. 112025254, 28 435,00 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 00 ct) nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 435,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 625,77 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt penkių eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.