- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- ATP-386-190/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00627-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladislovas Lenkikas
- Pažeidėjas
- I. S.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo:
I. S. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir jai skirta 100,00 (vieno šimto Lt) Lt bauda.
I. S. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir jai skirta 3000,00 Lt (trijų tūkstančių Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., I. S. skirta galutinė administracinė nuobauda – 3000,00 Lt (trys tūkstančiai Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. nubausta už tai, kad 2013-08-13 apie 18.56 val. Šalčininkų r., Šalčininkėlių k., Vilniaus g. 15, vairuodama automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio bei apgadino kelio sankasą, griovį bei nuosavą automobilį - Audi A4, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) Vairuotoja I. S., palikusi automobilį eismo įvykio vietoje, iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 232, 234 punktuose nustatytus reikalavimus.
Šalies argumentai
I. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trejiems) metams ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos.
Apeliantės teigimu, jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir nuoširdžiai gailisi. Dėl pasitraukimo iš įvykio vietos ji kalta nepripažino, nes neturėjo tyčios pasislėpti nuo policijos pareigūnų ar eismo įvykio liudytojų.
Eismo įvykio vietoje, anot I. S. ji buvo apie 40 min., bendravo su įvykio liudytojais. Per visą buvimo eismo įvykio vietoje laiką niekas net nebandė iškviesti policijos pareigūnų, nes buvo akivaizdu, kad nukentėjo tik ji bei buvo apgadintas jos automobilis. Iš įvykio vietos ji nuvažiavo tiesiai į darbą, nes negalėjo vėluoti.
I. S. pažymi, jog teismas, skirdamas jai nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neatsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, taip pat į tai, kad ji augina mažametę dukrą, turi nuolatinį darbą ir tinkamam darbo funkcijų vykdymui jai būtina transporto priemonė, jos dukra gyvena Voranavo m., Baltarusijoje, ir ji nuolat po darbo (dirba pagal grafiką) savo automobiliu važiuoja pas ją. Praktiškai, anot apeliantės, jos gyvenamoji vieta taip pat yra Voranavo m., o Vilniaus m. ji gyvena retai. I. S. teigia, jog jei ji neturės teisės vairuoti transporto priemonę, bus priversta išeiti iš darbo ir neturėsjokių pajamų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas prašo palikti I. S. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime pažymima, jog, atsižvelgus į visas pažeidėjos atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes, pareiškėjai skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji paskirta sankcijos ribose, pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas bei keisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą nėra. Pažeidėja nepateikė jokių svarių aplinkybių bei argumentų, dėl ko jai turėtų būti taikomi LR ATPK 30¹ str. nuostatai, išskyrus tai, kad jai tai reikalinga šeimos reikalams bei darbui, nors dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai, buitiniai, darbiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
I. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apylinkės teismas I. S. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., paskyrė minimalų sankcijoje numatytos baudos dydį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Nubaustoji prašo neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).
I. S., vairuodama transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jos elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Pirmosios instancijos teismas, tinkamai parinkdamas I. S. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino padariusi teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, dėl ko už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė jai minimalų sankcijoje numatytos baudos dydį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. I. S. teigimu, jos darbinių pareigų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes jos mažametė dukra gyvena Baltarusijos Respublikoje, todėl jai tenka ją lankyti, o iš ten važiuoti dirbti į Lietuvos Respubliką. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011), todėl dar labiau švelninti I. S. paskirtą nuobaudą, neskiriant jai teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. S. administracinę nuobaudą, įvertino visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarimą I. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarimą nepakeistą ir I. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.