- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- AS-1173-146/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-001277-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. I. U.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. I. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. I. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. I. U. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. liepos 13 d. (b. l. 36) padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 5–10), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT, atsakovas) Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. raštą Nr. 8SD-1633-(14.8.94.) „Dėl turto paveldėjimo teisės liudijimo pateikimo ir prašymo patikslinimo“ (toliau – ir 2015 m. kovo 27 d. raštas); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1365-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2015 m. birželio 1 d. raštas); 3) panaikinti atsakovo NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 8VĮ-830-(14.8.2.) bei jį lydinčią 2015 m. birželio 16 d. pažymą Nr. 5-1221 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“; 4) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių M. D. (miręs) 1991 m. gruodžio 3 d. prašymą ir pareiškėjos R. I. U. 2000 m. rugsėjo 20 d. prašymą bei 2015 m. vasario 25 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. liepos 31 d. skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje yra akivaizdus rašymo apsirikimas, nurodant nutarties priėmimo mėnesį „birželio“, nes iš pareiškėjos skundo gavimo teisme datos (2015 m. liepos 14 d.) ir nutartyje nustatyto skundo trūkumų pašalinimo termino „iki 2015 m. liepos 31 d.“ yra aišku, kad ši nutartis buvo priimta 2015 m. liepos 15 d. (b. l. 37–38). Šia nutartimi teismas, be kita ko, nustatė pareiškėjai terminą pateikti teismui įrodymus kada ji buvo supažindinta su NŽT 2015 m. birželio 1 d. raštu Nr. 1SS-1365-(9.5).
Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 3 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas (b. l. 40–47), kuriame pareiškėja pakartojo tuos pačius reikalavimus, paaiškino, kad su 2015 m. birželio 1 d. raštu susipažino 2015 m. birželio 4 d. (tai patvirtina įrodymas – laiško voko kopija). Teigė, kad nepraleisdama vieno mėnesio termino ji dėl šio akto panaikinimo kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir VAGK), kuri 2015 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 2R-163 4R-374 atsisakyti priimti skundą, paaiškindama, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme. Pareiškėja teigė, jog skundo padavimo teismui terminą praleido dėl ne nuo jos priklausiusių priežasčių – NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašte jo apskundimo tvarka nurodyta abstrakčiai. Pareiškėja prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ji savo pažeistas teises gynė nepraleisdama Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje ir ABTĮ ketvirtame skirsnyje nustatytų išankstinės skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, terminą praleido labai nežymiai (7 dienas). Pareiškėja prašė pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 8SD-1633-(14.8.94) paduoti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (b. l. 2–4): 1) neatnaujino termino paduoti skundą dėl NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1365-(9.5) panaikinimo ir atsisakė priimti skundo dalį dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2015 m. kovo 27 d. rašto Nr. 8SD-1633-(14.8.94) ir NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1365-(9.5) panaikinimo; 2) priėmė pareiškėjos R. I. U. skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 8VĮ-830-(14.8.2.) bei jį lydinčios 2015 m. birželio 16 d. pažymos Nr. 5-1221 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Iš pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėja, nesutikdama su NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. raštu Nr. 8SD-1633-(14.8.94), apskundė jį NŽT, tokiu būdu pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, surašė 2015 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1365-(9.5), su kuriuo pareiškėja susipažino 2015 m. birželio 4 d. ir prašo tesimo jį panaikinti. Pareiškėja paaiškino, kad ji praleido apskundimo terminą, kadangi prieš paduodama skundą teismui kreipėsi į VAGK.
ABTĮ 32 straipsnyje yra numatyta, jog administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėja, 2015 m. birželio 4 d. susipažinusi su NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. raštu Nr. 8SD-1633-(14.8.94.), per 20 dienų, t. y. iki 2015 m. birželio 25 d., galėjo apskųsti jį Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau 2015 m. liepos 7 d. apskundė jį VAGK. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į VAGK, jau buvo praleidusi 12 dienų apskųsti teismui 2015 m. birželio 4 d. gautą NŽT raštą. Iš viso pareiškėja praleido 18 dienų 2015 m. birželio 1 d. NŽT raštui apskųsti.
Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1365-(9.5) apskundimo terminą, teismas vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (2014 m. spalio 8 d. nutartis Nr. AS261-898/2014, 2014 m. kovo 5 d. nutartis Nr. AS502-350/2014, 2014 m. sausio 15 d. nutartis Nr. AS146-37/2014, kt.). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad išsilavinimas ar teisinio išprusimo stoka patys savaime nelaikomi svarbiomis termino paduoti skundą praleidimo priežastimis (LVAT 2008 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. AS63-260-08), nes pareiškėjai turi galimybę pasitelkti atstovą (kvalifikuotą teisininką ar kt.).
Teismas pažymėjo, kad visi teisės aktai, reglamentuojantys skundo padavimo tvarką bei terminus, skelbiami viešai. Nurodė, kad pareiškėja, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo galimybę domėtis savo teisių gynimu (atstovų, advokatų pasirinkimas yra pačios pareiškėjos diskrecijoje) ir skundą teismui galėjo paduoti nepraleidusi įstatyme nustatyto dvidešimties dienų termino. Teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis, todėl netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti skundą dėl NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1365-(9.5) panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašymą panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. raštą Nr. 8SD-1633-(14.8.94.), teismas vertino kaip neatsiejamą nuo reikalavimo panaikinti NŽT 2015 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1365-(9.5.). Atsisakęs priimti reikalavimą dėl 2015 m. birželio 1 d. rašto, teismas atsisakė priimti ir reikalavimą dėl 2015 m. kovo 27 d. rašto panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Likusią pareiškėjos skundo reikalavimų dalį teismas 2016 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi priėmė nagrinėti.
III.
Pareiškėja R. I. U. padavė atskirąjį skundą (b. l. 77–80), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti skundo dalį, atnaujinti skundo padavimo terminą ir perduoti skundo dalies dėl NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1365-(9.5.) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja mano, kad teismas jos nurodytų aplinkybių nepagrįstai nepripažino svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi. Pareiškėja pabrėžia, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1SS-1365-(9.5.) nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl ji, vadovaudamasi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, pasirinko netinkamą teisinės gynybos būdą. Pareiškėjos teigimu, tai savaime nereiškia, kad ji nėra pakankamai rūpestinga, sąžininga ir aktyvi. 2015 m. liepos 11 d. (šeštadienį) sužinojusi skundo padavimo tvarką pirmą darbo dieną, t. y. 2015 m. liepos 13 d. (pirmadienį), pateikė skundą administraciniam teismui. Pareiškėja prašo atsižvelgti į jos teisinio išprusimo stoką, į tai, kad skundo padavimo teismui terminas buvo praleistas nežymiai, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ji siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja 2015 m. liepos 13 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. raštą Nr. 8SD-1633-(14.8.94.) „Dėl turto paveldėjimo teisės liudijimo pateikimo ir prašymo patikslinimo“; 2) panaikinti NŽT 2015 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1365-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 8VĮ-830-(14.8.2.) bei jį lydinčią 2015 m. birželio 16 d. pažymą Nr. 5-1221 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“; 4) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių M. D. (miręs) 1991 m. gruodžio 3 d. prašymą ir pareiškėjos R. I. U. 2000 m. rugsėjo 20 d. prašymą bei 2015 m. vasario 25 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Patikslintame skunde pareiškėja taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui dėl NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 8SD-1633-(14.8.94) paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi priėmė skundo dalį dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 8VĮ-830-(14.8.2.) ir su juo susijusios 2015 m. birželio 16 d. pažymos Nr. 5-1221 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Dėl šios nutarties dalies teisėjų kolegija nepasisako, nes ji nėra atskirojo skundo dalykas.
Kauno apygardos administracinis teismas ta pačia 2015 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo, neatnaujino termino paduoti skundą dėl NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1365-(9.5.) panaikinimo ir atsisakė priimti šį skundo reikalavimą, taip pat su juo susijusį reikalavimą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. rašto Nr. 8SD-1633-(14.8.94.) panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. rašto Nr. 8SD-1633-(14.8.94.) „Dėl turto paveldėjimo teisės liudijimo pateikimo ir prašymo patikslinimo“ matyti, kad juo buvo atsakyta į pareiškėjos R. I. U. 2015 m. vasario 25 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu miško plotu. Šiame rašte NŽT skyrius pažymėjo, kad pretendentas į A. D. iki nacionalizacijos valdytą žemės dalį M. D. (pareiškėjos tėvas) miręs, todėl pareiškėja, norėdama atstovauti pretendentą atkuriant jo vardu nuosavybės teises į žemę, turi pateikti NŽT Kauno miesto skyriui paveldėjimo liudijimą. NŽT skyrius paprašė pateikti minėtą dokumentą ir patikslinti 2015 m. vasario 25 d. prašymą, nurodant rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidaujama gauti nuosavybėn lygiavertį miško plotą. Pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikus paveldėjimo teisės liudijimo, jos prašymas nebus nagrinėjamas. Šiame rašte NŽT skyrius išaiškino pareiškėjai, kad ji gali paduoti skundą Nacionalinei žemės tarnybai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurią numato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis.
Iš NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1365-(9.5.) matyti, kad šis raštas yra atsakymas į pareiškėjos 2015 m. balandžio 24 d. skundą dėl NŽT skyriaus 2015 m. kovo 27 d. rašto Nr. 8SD-1633-(14.8.94.), kuriuo NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skundą. NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1SS-1365-(9.5.) išaiškino pareiškėjai, kad šis atsakymas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Taigi pareiškėja 2015 m. liepos 13 d. pateiktu teismui skundu, be kita ko, prašė panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtą sprendimą (NŽT 2015 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1365-(9.5.)).
Pareiškėja pateikė teismui įrodymus ir pripažįsta, kad NŽT 2015 m. birželio 1 d. raštą Nr. 1SS-1365-(9.5.) ji gavo 2015 m. birželio 4 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui per dvidešimt dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjos skundas Kauno apygardos administraciniam teismui išsiųstas 2015 m. liepos 13 d. (b. l. 36), todėl teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą praleidusi įstatymo nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui dėl NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1365-(9.5.) paduoti, ypač akcentavo tai, kad šiame rašte nėra aiškiai ir konkrečiai įvardyta jo apskundimo tvarka.
LVAT praktikoje apskundimo tvarkos nenurodymas administraciniame akte gali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tik įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį Nr. AS525-877/2011). NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1SS-1365-(9.5.) (b. l. 26–32) nurodyta, kad šis NŽT atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad minėto rašto apskundimo tvarka nebuvo nurodyta, nes yra išaiškinimas, nukreipiantis į Administracinių bylų teisenos įstatymą. Ši aplinkybė turi būti įvertina visų susijusių aplinkybių kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis. Minėta, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. kovo 27 d. rašte Nr. 8SD-1633-(14.8.94.) išaiškino pareiškėjai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką, tuo pačiu suteikdamas informaciją, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo institucija yra būtent Nacionalinė žemės tarnyba.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1365-(9.5.) matyti, kad jame faktiškai yra pacituota Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis, kuri nukreipia į Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą apskundimo tvarką. Pažymėtina, kad ši Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostata NŽT nėra kliūtis sprendimo, priimto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, apskundimo tvarką išaiškinti detaliau. Šiuo atveju NŽT detalaus išaiškinimo nepateikė, apsiribojo nukreipimu į Administracinių bylų teisenos įstatymą, tačiau tai nereiškia, kad NŽT šiuo atveju apskritai neišaiškino pareiškėjai NŽT 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1SS-1365-(9.5.) apskundimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas, į kurį nukreipia NŽT 2015 m. birželio 1 d. raštas Nr. 1SS-1365-(9.5.), yra viešai skelbiamas teisės aktas. Pareiškėja nepateikė įtikinamų argumentų ir įrodymų, kad jai veikiant pagal apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, buvo objektyvių kliūčių pačiai ar per įgaliotą asmenį neatidėliojant susipažinti su ABTĮ nuostatomis dėl skundo padavimo termino ir tvarkos, ar kreiptis informacijos į NŽT dėl informacijos suteikimo. Minėtame NŽT rašte, be kita ko, nurodytas jį rengusios NŽT specialistės telefono numeris informacijos suteikimui. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į NŽT dėl papildomos informacijos suteikimo.
ABTĮ dėl skundų padavimo teismui nustato dviejų rūšių terminus – 1 mėnesio (ABTĮ 30 str. 1 d., 33 str. 1 d.) arba 20 dienų (ABTĮ 32 str. 1 d.). Taigi net ir pripažinus, kad pareiškėja nesuprato per kokį terminą (1 mėnesio ar 20 dienų) ir kokia tvarka ji turi paduoti skundą dėl NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1365-(9.5.) ir vertinant palankiausią pareiškėjai terminą (t. y. 1 mėnesio), pažymėtina, kad pareiškėja į VAGK su skundu kreipėsi vėliau nei per 1 mėnesį (VAGK skundą gavo 2015 m. liepos 9 d.).
Minėta, kad pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas per dvidešimt dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiamas administraciniam teismui. LVAT praktikoje administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime paprastai nelaikytini aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių; tokiu atveju vertinama, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį Nr. AS525-586/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartį Nr. AS822-147/2014, 2014 m. spalio 15 d. nutartį Nr. AS261-1024/2014, 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį Nr. A492-1727/2014, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. AS-129-525/2015, kt.). Be to, LVAT ne kartą pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas, ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Atsižvelgiant į šias administracinių teismų praktikoje suformuluotas teisės taikymo taisykles, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl jos teisinio išprusimo stokos bei tai, kad ji pasirinko netinkamą teisinės gynybos būdą (dėl vienos ginčų nagrinėjimo ne teismo institucijos sprendimo kreipėsi į kitą ginčų nagrinėjimo ne teismo instituciją), nėra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja neturėjo galimybės kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus ar į NŽT su prašymu skundo padavimo tvarką paaiškinti papildomai. Pažymėtina, kad skundą VAGK dėl NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1SS-1365-(9.5.) panaikinimo pareiškėja pateikė 2015 m. liepos 9 d., t.y. net ir tuo atveju, jei minėtą dieną (2015 m. liepos 9 d.) skundą ji būtų padavusi teismui, skundo padavimo teismui terminas buvo praleistas (ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas pasibaigė 2015 m. birželio 24 d.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja atskirajame skunde įtikinamais argumentais ir įrodymais nepagrindė, kad tikrinamu atveju buvo objektyvių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis termino paduoti skundą teismui praleidimo priežastimis.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą argumentus ir pateiktus įrodymus, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių. Teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2015 m. kovo 27 d. rašto Nr. 8SD-1633-(14.8.94) ir NŽT 2015 m. birželio 1 d. rašto Nr. 1SS-1365-(9.5) panaikinimo. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir naikinti šią Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. I. U. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.