Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-860-899/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-15
Bylos Nr.
1-860-899/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
K. P., Ž. P.
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Saulius Alysas, Danguolė Bajorinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-860-899/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01882-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.1; 1.2.4.5; 1.2.4.6.8; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 15 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei ir Jūratei Šarauskienei,dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Danguolei Bajorinienei,nukentėjusiajai K. P., jos atstovui advokatui Sauliui Alysui,nukentėjusiajam Ž. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, esantis Šiaulių tardymo izoliatoriuje, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, deklaruotos gyvenamosios vieta – Šiaulių miesto savivaldybė, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 str. 2 d. 8 p., 135 str. 1 d., 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent 2011-06-18 apie 23.30 val. viešoje vietoje - Šilaičių k., Seirijų sen., Lazdijų r., prie Gailiko ežero, sąskrydžio metu, pašalinių žmonių akivaizdoje, sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam D. J. į galvos sritį ir taip padarė D. J. galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas abiejose akių vokuose, viršugalvyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimus kaktoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. B. 2011-11-18 apie 2.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, tyčia dūrė peiliu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau keturių, kartų nukentėjusiajai K. P. į įvairias kūno vietas ir taip padarė K. P. kiauryminę durtinę pjautinę dešinės krūtinės ląstos pusės žaizdą su dešinio plaučio vidurinės skilties bei širdies dešinio prieširdžio sužalojimus bei kraujo susikaupimą krūtinplėvių ertmėse, durtines pjautines žaizdas dešiniame petyje, kairiame dilbyje ir kairės rankos II piršte, dėl ko, dėl kiauryminės durtinės pjautinės dešinės krūtinės ląstos pusės žaizdos su dešinio plaučio vidurinės skilties bei širdies dešinio prieširdžio sužalojimais bei kraujo susikaupimu krūtinplėvių ertmėse K. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, A. B. 2011-11-18 apie 2.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, prieš tai sunkiai sutrikdęs K. P. sveikatą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia dūrė peiliu nenustatytą kiekį, bet nemažiau septynių, kartų nukentėjusiajam Ž. P. į įvairias kūno vietas ir taip padarė Ž. P. durtines pjautines žaizdas kairėje plaštakoje ir dilbyje su lenkiamųjų sausgyslių sužalojimu, kairėje šlaunyje su daliniu šlaunies keturgalvio raumens sužalojimu, galvoje, kakle, krūtinėje, abiejose kirkšnyse, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių durtinių pjautinių kūno žaizdų jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus nusikaltimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio jis sportavo, važinėjo į užsienį, mokėsi Šiaulių universitete. Dirbo Olandijoje pakuotoju. Į Lietuvą grįžo kovo mėnesio pabaigoje tam, kad sukurtų šeimą, nes susipažino su K. P., su kuria praleido porą mėnesių kartu. Planavo su K. ateitį. Buvo socialdemokratų sąskrydis. Justinas jį pakvietė sudalyvauti. Nuvyko į sąskrydį, kūrė renginius. Ten būnant ir jam grojant gitara, atėjo žmonės iš kitos palapinės, kurie pakvietė pas save, sakė yra panevėžiečiai. Vėliau jie prie jo pradėjo kabinėtis. Jų buvo 20-25, iš kurių vienas buvo D. J., kuris prie kabinėjosi ir varė iš palapinės. Išeinant neleido pasiimti jų atsinešto maisto. Kitą dieną vyko šokiai, prie jo priėjo D. J. ir grasino, žadėjo surasti, sudeginti. Jie nuėjo į šalį. Vėliau užėjo į panevėžiečių palapinę ir pasakė, kad prie jų kabinėjasi D. J.. Tuomet atėjęs D. J. norėjo suduoti, bet jis (A. B.) sudavė pirmas. Jis (D. J.) greitai ėjo link jo iškėlęs rankas. Tai matė J. V., brolis, A. P.. Mato savo kaltę, kad sudavė, bet tai priėmė kaip savisaugą. D. J. įrankių neturėjo. Iki įvykio turėjo bylą dėl chuliganizmo. Tai buvo prieš 7-8 metus. D. J. suduoti jam nespėjo. D. J. sudavus, D. J. nukrito, o jis nuėjo į palapinę. Įvykio metu išgėręs nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu su D. J. susitaikė. D. J. prašė pinigų, žalą jam atlygino ir jo atsiprašė. Ankstesnė baudžiamoji byla buvo prieš 7-8 metus. Buvo nuteistas laisvės atėmimu 1 metus 6 mėnesius, bausmės vykdymą atidedant. Savo elgesį vertina kaip neleistiną, nedorą ir netinkamą. D. J. grasino tik prieš smūgį, po smūgio – ne. K. P. yra puikiai žinoma, santykiai šilti. Artimas bendravimas vyko apie metus laiko, o artimesnis - apie tris savaites. Ji buvo antra pusė. Pora buvo metus du mėnesius. Laikė, kad su K. P. buvo pora. K. P. visi veiksmai bylojo, kad jie pora. Ji tik norėjo kurį laiką pabūti viena. Ji tai pasakė spalio pabaigoje. Jos klausė, ar yra kitas žmogus, ji sakė, kad ne. Iki lapkričio mėnesio įvykio prieš savaitę žaidė biliardą, buvo pas ją namie. Įvykio dieną išėjo į miestą nupirkti dviejų peilių pjaustyti kopūstams, kurių buvo keli maišai. Išėjęs į miestą, susitiko su V. R., tuomet nuėjo į barą „Slėptuvę“, „Mega“, kavinę „Prie teatro“. V. R. paprašė paskolinti peilius, jis sakė, kad juos galės pasiimti kuomet bus namie. Kavinėje sutiko K. su nepažįstamu žmogumi. Nuėjo į vidų, bet vėliau K. kažkur prapuolė. Pas V. gėrė alų, susirašinėjo žinutėmis. Vėliau V. išėjo. Pagalvojo, kad reikia užsukti pas K. ir paklausti kas tas kitas žmogus. K. pati norėjo susitikti, rašė žinutes. Nuėjęs norėjo paskambinti į duris, bet išgirdo vyrišką balsą ir sureagavo jautriai. Pasidarė silpna. Jų pokalbio negirdėjo. Jo ir K. P. santykiai buvo keisti. K. P. pati sakė, kad važiuos į užsienį ir kurs su juo šeimą. Sakydavo „aš per silpna tave palikti“. Vėliau jam pasidarė bloga. Tuomet nusimovė batus, pasidėjo nenorėdamas, kad tarškėtų, nusiėmė paltą, megztinį. Prasėdėjo pusvalandį. Peiliai buvo už jo nugaros, nes neturėjo kur jų įsidėti. Pasėdėjo apie pusvalandį, gal valandą, galvojo eiti namo, bet nuėjo pas K.. Pasibeldus, duris atidarė K. ir praėjęs į kambarį, pamatė, kad K. P. buvo su tuo pačiu chalatėliu, su kuriuo su juo miegojo. Peiliu dūrė į K. pusę. Dabar skaito knygas, stengiasi gerinti psichologinę būklę. Tokių peilių namuose neturėjo, todėl pasiskolino. Dūrė į K. pusę, buvo tamsu. K. atidarydama duris buvo šalia durų. Ji nieko nesakė, jis pasakė „K.“. Keršto neturėjo. Negalvojo durti į kūną. Galvojo tik pagąsdinti. Nežino ar blaivus taip elgtųsi. Peilį įsitraukė vieną, kitas buvo už nugaros. Pasijuto įskaudintas, nusivylęs, tik norėjo pagąsdinti. Tokį poelgį pačiam sunku suprasti. Dūrė peiliu tris kartus į K. pusę, toliau atsitraukė ir nieko nepamena, prabudo ligoninėje. Girdėjo vyrišką balsą. Iš kaltinimo mato, kad vaikiną sužalojo jis, tačiau aplinkybių nepamena. Jo vertinimu, kaltinamajame akte yra kažkiek pagražinta. Susipažinus su byla, matė, kad K. parodė, jog sakė, kad „A. tavęs pavydi“. Dėl savo veiksmų nepamena, bet turbūt taip ir yra. Atsiradus ligoninėje, pasakė, kad pats save susižalojo, tačiau to nepamena. Savęs ir kitų sužaloti jokių motyvų neturėjo. Durti netaikė, tiesiog su peiliu dūrė į K. P. pusę. Jei sako, kad tai padarė, tai mano, kad taip ir yra, žmogus be reikalo taip nesakys. Ieškinį ligonių kasai pripažįsta. Ligonių kasai žalos nėra atlyginęs. Civilinių nukentėjusiųjų ieškinių nepripažįsta, jie yra per dideli. Jo vertinimu, Ž. P. – 2 000 Lt, K. P. – 5 000 Lt žalos atlyginimo pakaktų. Atlygino jiems po 1 000 Lt savo iniciatyva. Kol kas atlyginti daugiau neleidžia galimybės. Atlygins ateityje. Savo elgesio nepateisina. Elgesys sukėlė ne tik nukentėjusiems skausmą, bet ir jų šeimoms. Dėl ieškinio sumos nesutinka. Mano, kad patirti sužalojimai nėra rimti ir dideli, kad būtų įvertinti tokia suma. Kiek žino, kad Ž. P. praėjus mėnesiui po įvykio žaidė boulingą. Mano, kad jam (A. B.) reikia keistis. Girdėjo K. balsą ir vyrišką balsą. Buvo įsitikinęs, kad kalba K.. Bute yra vienas kambarys. Įėjus pro vienas duris, yra du kambariai. Kambarys po dešine K.. Durys į kambarius yra bendros. Už durų girdisi gerai. V. R. buvo užsiminęs apie sąskrydį. Nepamena ką ir kiek pasakojo draugui apie ankstesnį teistumą. Dirbo Olandijoje fabrike, buvo įdarbintas oficialiai. Byloje tai patvirtinančių dokumentų nėra. K. jam nebuvo sakiusi, kad ji nenori draugauti. Gautus iš motinos pinigus, skirtus peiliams, išleido susitikęs su draugu. Kitą dieną turėjo švęsti jo gimtadienį. Ar kopūstai buvo supjaustyti, negali pasakyti, nes buvo ligoninėje. Po įvykio su motina apie tai nekalbėjo. Namo nepatraukė, nes kavinėje pamatė K. su nepažįstamu žmogumi, buvo dėl to neramu. Visi žmonės yra egoistai, jis šiek tiek taip pat. K. P. stovėjo nuo jo atsitraukusi, buvo tamsu. Jis įsitraukė peilį. Įėjo į kambarį, tuomet dūrė su dešine ranka. Dūrė stovėdamas tiesiai, maždaug ties juosmeniu. K. P. stovėjo. Kad duria į krutinę, nesuprato. Dūrė į jos pusę. Atstumas buvo gal metras, pusantro. Buvo aptemęs protas, durti nenorėjo, taip gavosi. Iki šio įvykio apie mėnesį laiko buvo Vilniuje, nes buvo kilusių problemų dėl alkoholizmo. Išgerdavo per daug alaus. Turėjo daug planų, kuriems alkoholis trukdė. Tai buvo amerikiečių gydymo programa, skirta išsiaiškinti, ar žmogus serga, ar ne. Išklausius programą, buvo nustatyta, kad yra priklausomas nuo alkoholio. Siūlė išvykti į vienuolyną. Imtis priemonių prieš alkoholizmą bandė jau būdamas Vilniuje. Grįžęs taip pat bandė, bet išsilaikyti nepavyko. Buvo sukrėtimas, kad turi tokią priklausomybę. Manė, kad K. nori pagalvoti apie ateities planus, nori ramiai pabūti. Jei K. aiškiai būtų pasakiusi, kad nebenori jokių santykių, mano, kad to nebūtų įvykę. Planavo kartu su ja vykti į Olandiją. Atsiprašė nukentėjusiųjų, taip pat parašė laiškus K. tėvams. Pasiūlė atlyginti žalą. Įvykis sukrėtė jį patį. K. buvo pasiėmusi akademines atostogas ir neplanavo tęsti studijų. Iš buto ji turėjo išsikraustyti pas seserį. Emocija iššaukė, kad pasielgė nesąžiningai. Dėl ko sužalojo save, negali paaiškinti. Tikrai nepamena kas vyko po K. P. sužalojimo. Ekspertai parašyti galėjo daug ką. O ką jie rašė, nematė ir jis taip nepasakojo. Atliekant ekspertizę, jo supratimu, ekspertai turėjo tyrimo medžiagą.

Nukentėjusioji K. P. teisme parodė, kad dabar su A. B. nebendrauja. Draugystė prasidėjo nuo 2010 metų spalio ar sausio mėnesio, pusę metų buvo pora, paskui įvyko skyrybos ir bendravo mažai. Po skyrybų bendrauti stengėsi draugiškai. Jų santykiai nutrūko, nes A. B. nebuvo jai geras. Įvykio dieną visą laiką buvo su Ž. P.. Išėjo pasivaikščioti po miestą ir užėjo į „Teatro“ kavinę, kurioje buvo A. su draugu. A. bandė ją kalbinti, bet ji sakė, kad neturi apie ką pasakyti, tuoj išeina. Pabuvo apie 30 minučių ir išėjo pas ją į butą. Su Ž. P. buvo pora. Į butą grįžo apie 23.00 - 24.00 val. nakties ir pabuvę ėjo miegoti. Dar jiems bevaikščiojant po miestą paskambino A. draugas J. ir pasakė, kad A. nori sau kažką pasidaryti. A. brolis taip pat nurodė, kad su broliu negali susisiekti. Bandė padėti ir su A. susisiekti. Prieš įvykį porą savaičių, gal mėnesį buvo gautos žinutės iš A. B.. Jis norėjo ją susigrąžinti ir grasino, kad jei nepavyks, sau ką nors pasidarys. Vėliau A. B. draugas J. parašė, kad „viskas gerai, jis jau su manimi, būk rami, eik miegoti“. Žinutę gavo apie 01.00 val. Atsigulus miegoti, išgirdo bildesį į duris, pagalvojusi, kad beldžia kaimynė, pašoko atidaryti duris. Palenkus durų rankeną ir jas pravėrus, jai buvo durta kelis kartus į krūtinę. Iš pradžių to nesuprato, bet paskui pajuto kliuksintį kraują. Dūrius atliko A. B.. Durdamas A. B. nieko neminėjo, neištarė nei žodžio. Išbėgo į laiptinę, šaukėsi pagalbos ir išgirdo kaip Ž. šaukė „kviesk greitąją“, nes smarkiai kraujavo. Girdėjo kaip klausė „kam taip darai, kam tau to reikia“. Atvykusi greitoji juos išvežė. Buvo naktis, A. B. matė, nes buto langai yra į bulvarą, iš kurio sklinda šviesa per naktį. Dūrius gavo iš viršaus sulenkta ranka, buvo trys dūriai, po jų atšoko ir išgirdo lašantį kraują, klausimą „ką čia darai“. Įrankio A. B. rankoje nematė. A. B. jai nieko nesakė. A. B. išnešė atvykusi greitoji medicinos pagalba. Grūmimąsi girdėjo ir suvokė kas ten darosi. Gulėdama laiptinėje išgirdo šūksnį „kviesk greitąją, aš stipriai kraujuoju“. Iki greitosios atvykimo sąmonės neprarado. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė kaimynė, kuri išgirdo ir pamatė kas įvyko, matė kraujo balą. Kaimynė iš jaudulio net pagalbos numerio neprisiminė. Pati nurodė skambinti 112. Kaltinamasis A. B. buvo sulaikytas įvykio vietoje. A. B. vartojo daug alkoholio. Rugsėjo mėnesį vyko gydytis į stovyklą nuo priklausomybės ligų. Jį pati paskatino ten vykti. Jam grįžus iš gydymosi, tą pačią dieną buvo sudėti visi taškai. Liko draugai, bet ne pora. Grįžus iš miesto, pokalbis dėl gaunamų žinučių su Ž. P. buvo. Ar tuo metu A. B. jau buvo už buto durų, nežino, negirdėjo. Negirdėjo, ką A. B. sakė medikams, pareigūnams. Policijos pareigūnui įėjus į kambarį ir paklausus kuris tai padarė, A. B. gulėdamas ant žemės, pasakė kad – jis. Tai reiškia, kad jis sužalojo. Rašė A. B. žinutę susitikti. Žino kada A. B. gimtadienis, bet planų jokių dėl gimtadienio nebuvo. Žinutę rašė, nes A. B. brolis prašė, kad ji su juo susitiktų. Po žinutės atsakymo negavo. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Prašoma suma dėl patirto skausmo, gėdos jausmo, nes žiniasklaida įvykį nušvietė visai ne taip kaip buvo. Buvo pasakyta, kad vyras grįžęs užtiko žmoną su meilužiu. Turėjo daug pasiaiškinimų giminėms. Nuomojosi butą pas Šiaulių garbės pilietį, kuriam dėl įvykio kilo nemalonumų. Dabar neturi kur gyventi, o iki įvykio sėkmingai nuomojosi butą. Mano, kad psichologinės pagalbos reikės, nes jau praėjo metai, tačiau niekas nepasikeičia, vis dar bijo žmonių. Namie gydėsi dvi savaites, ėjo į mankštas, tris paras buvo reanimacijoje, septynias – ligoninės palatoje, viso ligoninėje praleido 10 parų. Yra likusių randų ant viso kūno, viso 5 randai. Mokėsi Šiaulių kolegijoje, paskutiniame kurse, tačiau įvykis mokslams įtakos neturėjo, nes buvo akademinėse atostogose. Dabar dar jaučia fizinį skausmą krūtinės srityje, planuoja kreiptis į gydytojus. Skausmas atsirado po šio patirto įvykio. Vaistų nevartojo, viskas užgijo kaip priklauso, vaistų nevartoja ir dabar. Civilinis ieškinys nėra pagrįstas vien tik baimėmis. Iki įvykio jokio pykčio ir agresijos iš A. B. nebuvo, to nesitikėjo. Norėtų, kad baimės jausmas kada nors išnyktų. Įvykį pamena iki įvežimo į ligoninės operacinę. Rūbai buvo vienas kraujas. Vien nuo jos buvo visas aukštas pilnas kraujo. Kraujas veržėsi iš krūtinės, tada tik suvokė kas darosi. Medikai kovojo dėl plaučių, dėl prieširdžio. Vėliau gydytoja, kuri operavo, pasakė, kad nėra praktikoje buvę, kad žmogus su tokiais pažeidimais išgyventų. Kaltinamajam prašo tęsti suėmimą, nes bijo jo ir nežino, ar gali jaustis saugi. Nepaisant baimių ir nemalonumų, užsienyje buvo radusi darbo vietą, įvykis sutrukdė jai išvykti. Baimės jausmas atsirado žmonėms ir nakčiai. Šiuo metu gyvena pas motiną, pas seserį ir pas Ž. Įvykio metu nedirbo. Turtinės žalos atlyginti neprašo. Kaltinamasis A. B. atsiuntė jos motinai laišką, kuriuo jis atsiprašė jos šeimos. Nežino, ar po tokių įvykių atsiprašymas ką reiškia ir ar galima tuo tikėti. Vien atsiprašyti neužtenka. Kad jų santykiai buvo baigti, tai pasakė aiškiai, tačiau jis neatstojo, tuomet pasakė, kad gali draugauti, bet kitko jis nesitikėtų. Medicininių dokumentų nepateikė, įrodymų dėl išvykimo į užsienį nepateikė taip pat. Šiuo metu išvykti į užsienį trukdo teismo procesas, kadangi tyrėja minėjo, kad bet kuriuo laiku gali būti iškviesta. Šalies, į kurią vyks, nenori atskleisti.

Nukentėjusysis Ž. P. teisme parodė, kad A. B. nepažinojo. Su K. P. susipažino klube. Su K. P. ėjo kartu pasivaikščioti ir užsuko į „Teatro“ bufetą, kuriame jis išgėrė alaus. Sutiko A. B., kuris jo paklausė, ar gali pakalbėti su K.. Pasakė, kad gali. Jie pakalbėjo, paskui rašėsi žinutėmis. K. sakė, kad A. B. bando nusižudyti. Dabar su K. pažįstami apie metus laiko, iki įvykio – nežino, tiksliai negali pasakyti. Dėl žinučių jai sakė, kad ji neraguotų. Jie ruošėsi miegoti. Kažkas pasibeldė į duris, jas atidarius kažkas ją nustūmė, vėliau atpažino, kad tai A. B., po to jį (Ž. P.) užgulė ir pradėjo badyti. Pirma dūrė į rankas, pradėjo bėgti kraujas, suprato, kad badė su peiliais. Peilius matė. Atvykę pareigūnai sakė „oho kokie peiliai“. A. B. badė daug kartų, jį (A. B.) nustūmė. Vėliau A. B. susibadė save. A. B. kartą buvo atėjęs ir klausė „bandote draugauti“ ir sakė, kad nesikiš. Tą vakarą A. B. jam negrasino. Kambaryje buvo prieblanda, tačiau abejonių, kad tai A. B., nebuvo. Pamanė, kad A. B. turėjo du peilius. Iš lovos išlipti nespėjo, nes kambarys nedidelis. Buvo beveik sėdomis, A. B. jį užgulė. Sužalojimai padaryti daugiausiai rankose, sužalota koja. Žaizdos padarytos buvo gilios, su ranka buvo prisidengęs, liko randai. A. B. įvykio metu nieko nesakė, o jis (Ž. P.) sakė „ką čia norėjai padaryti ir kodėl taip darai“. Galvojo, kad kraujas bėgo iš rankos, tačiau kraujas bėgo iš kaklo. Keliantis smarkiau bėgo kraujas, todėl gulėjo. Įvykio metu buvo išgėręs bokalą alaus. Matė vieną 20-25 cm ilgio peilį. Spėja, kad užpuolikas buvo neblaivus, bet įvykio metu to nepastebėjo. Gynėsi, gindamasis A. B. sužalojimų nepadarė. A. B. sau dūrė peiliu į pilvą. A. B. ankščiau buvo matęs. Jis dažniausiai paklausdavo: „ar galiu su K. pakalbėti?“. Buvo ramus. Kad K. sužalota, nematė, galvojo, kad ji buvo tik nustumta. Matė kaip ji išbėgo pro duris, galvojo, kad nenorėdama matyti kas vyksta ar kviesti policiją. Griebęs už rankų ir pamatė peilius. Vieną peilį matė, jis buvo didžiausias. Didesnių gal ir būna. Ar kambaryje buvo rastas kitas peilis, nežino. Pareigūnai sakė „pasižiūrėk koks didelis“. Matė tik K. pastūmimą. Matė kaip K. buvo nustumta, tuo metu kilo iš lovos. Civilinį ieškinį palaiko. Ligoninėje gydėsi 8-10 dienų. Sugijo greitai. Daugiausiai nukentėjo mokslai. Mokėsi Šiaulių kolegijoje verslo informatiką. Įvykio metu turėjo būti atliekama praktika, teko imti akademines atostogas. Randų liko: keturi rankose, kirkšnyse, dabar negali sulenkti pirštų, vieno nejaučia. Dėl įvykio likę randai trukdo darbui. Dėl pirštų praeitų metų rudenį nepriėmė į darbą kazino, nes ten reikalingi pirštai imant žetonus. Kol kas galimybės dirbti nėra. Pirštų nesulenkia, reikalinga plastinė operacija. Nesportuoja, vaistus vartojo ligoninėje. Namie nešiojo langetę ant kojos, rankos. Praktikos atlikimo vieta įvykio metu dar nebuvo žinoma. Kadangi studentai patys turi ją susirasti, dar nebuvo susiradęs. Praktika atliekama mėnesį. Įvykis buvo skelbtas laikraštyje, tai apie jį visi žinojo. Akademinės atostogos buvo susijusios su sužalojimais. Reabilitacijos neturėjo, bet ilgai nešiojo langetę. Dirbant kompiuteriu koją reikėtų laikyti tiesiai. Priežasties dėl akademinių atostogų kolegijoje nenurodė, nes praktiką atlikti jau vėlavo. Kazino dirbti diplomo nereikia, nepriėmė dėl pirštų nelankstymo. Pasakė, kad nepriima dėl randų ir pirštų nelankstymo. Buvo nuvykęs į Vilnių konsultuotis su plastikos chirurgu, minėjo, kad bus reikalinga sausgyslės operacija. Teismui dokumentų nepateikė. Šiuo metu pas gydytojus nesilanko. Į mokslus negrįžo, nes žada vykti į Angliją.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas K. P. teisme parodė, kad kaltinamą vyrą matė įvykio metu, santykiai su juo neutralūs. K. P. – kaimynė, santykiai neutralūs, geri. Naktį žmona išgirdo moters riksmą, tikslaus laiko nepamena, bet buvo gili naktis. Žmona atidarė duris ir išsigandusi pašaukė jį. Pripuolė prie durų, nes iš žmonos balso suprato, kad kažkas negerai. Atbėgęs pamatė kaimynę, gulinčią kraujo baloje, metras ant metro. Kaimynė paprašė iškviesti greitąją. Žmona nubėgo į apačią pas komendantę kviesti greitąją. K.i reikėjo prilaikyti galvą. Tuo metu išgirdo žodžius „kvieskit greitąją“. Įėjęs į butą pamatė du jaunuolius. A. B. gulėjo ant žemės, Ž. P. – lovoje. Paklausė: „vaikiai, ką prisidirbote?“. A. B. pasakė „čia aš kaltas“. Kuomet išgirdo balsą iš buto, buvo prie K.. Įvykio metu miegojo, buvo naktis. Jo buto durys yra šalia K. P. buto durų. Šviesos neuždegė. Šviesa laiptinėje degė, nes buvo kruvina ranka nubrėžtas jungtukas. Rūbus rado prie durų, juos įnešė į butą, kai visus išvežė greitoji pagalba. Batai ir striukė buvo padėti prie jų durų, pamanė, kad jie K.. Mano, kad rūbai buvo padėti prieš įvykį. K. P. atrodė blogai, akys virto, buvo kraujo trūkumas. Ji nekalbėjo. Laiptinėje kraujo bala buvo metras ant metro. Rūbai, auliniai batai galėjo būti tiek vaikino, tiek merginos. Po įvykio suprato, kad K. pati rūbų įsinešti negali. Daugiausiai įvykio matė jis, o ne žmona, nes ji nubėgo kviesti komendantės.

Liudytoja V. K. teisme parodė, kad A. B. - sūnaus draugas. Su juo bendraudavo jam atėjus į svečius pas sūnų. A. B. pažįsta apie 10 metų. Buvo A. B. gimtadienis ir dienos metu jos sūnus išėjo su juo pasivaikščioti į miestą. Jie namo grįžo apie 21.30 val. ir parsinešė degtinės. Su jais buvo dar vienas draugas, kuris išėjo ir jį palydėti ėjo jos sūnus V. R., nes jis buvo šiek tiek padauginęs gėrimų. A. B. liko pas juos namie. Paskui A. B. jos paklausė „ar galiu parūkyti?“. Nurodė virtuvę ir pati nuėjo į kambarį. Parūkęs A. B. pakvietė ją ir pasakė, kad važiuoja namo. Jį išleido. Po dviejų ar trijų savaičių pasigedo didelių peilių ir paklausė sūnaus kur jie dingo. Sūnus sakė kad jis neėmė. Pagalvojo, kad peiliai gal užkrito už skalbimo mašinos. Peiliai buvo laikomi spintelės stalčiuje. Paprašius sūnaus paieškoti už skalbimo mašinos, sūnus paaiškino, kur dingo peiliai, kadangi sūnus lankė A. B. ligoninėje, viską žinojo. Kad A. B. išsinešė peilius, nematė. A. B. buvo apsirengęs striukę. Apie nelaimingą meilę vaikinai nekalbėjo, jų pokalbio neužfiksavo. Parsinešto degtinės butelio išgėrė nedaug. A. B. buvo ramus, suirzęs nebuvo. Peilius atpažino, jie tokie pat kaip jos. Yra mačiusi A. B. išgėrusį alkoholio. Tą vakarą nesuprato, kad jis buvo išgėręs. Jis buvo tik išbalęs. Sūnus pasakė, kad peilius paėmė A.. Išeidamas iš jų, A. B. sakė, kad važiuoja namo. Šiuos peilius naudoja nedažnai. Peilių susigrąžinti nenori, juos galima sunaikinti.

Liudytojas V. R. teisme posėdyje parodė, kad iki įvykio su A. B. vienas kitą vadinosi broliais, dabar ryšių su juo nepalaiko. Tuo metu, kai įvyko nemalonus įvykis, buvo neblaivus. Buvo išgėręs su motinos drauge 0,7 l degtinės, vėliau su A. B. susitikus bare „Slėptuvė“ išgėrė alaus, nuėję į klubą „Mega“, į kavinę „Prie teatro“, vėliau pas jį namie adresu (duomenys neskelbtini). Būnant kavinėje „Prie teatro“, sutiko pažįstamą žmogų, kuris vėliau paprašė jį palydėti namo. Jį išlydėjęs ir grįžęs, namie A. B. jau neberado. Ryte sužinojo, kad įvyko žiaurus dalykas. Apie tai jam pasakė J.. Nuvyko A. aplankyti ligoninėje. Kalba su A. B. apie peilius buvo, tačiau ar būtent tą dieną, nepamena. A. B. sakė, kad tėvai prisipirko kopūstų ir davė jam pinigų, kad nupirktų peilius, bet jis juos išleido. Sutiko jam paskolinti peilius. Kad A. B. peilius pasiims pats, apie tai kalbos nebuvo. Ligoninėje sužinojo, kad peilius A. B. paėmė pats. Vėliau apie tai pasakė savo motinai. A. B. peilių nerodė, tik pasakė, kad paskolins. Su A. B. susitikdavo dažnai, keturis – penkis kartus per savaitę. Kur buvo sudėti peiliai, A. B. žinojo. Peiliai buvo laikomi stalčiuje. A. B. iki kol pamatė K. su kitu vaikinu, buvo labai linksmas, o pamačius juos, jam kaip žemė apsivertė. Jis A. B. bendraujančio su K. nematė. A. prašė peilių, kurie buvo reikalingi kopūstų apdorojimui. Peiliai buvo ne vienos rūšies, nurodyti negali. A. B. nebuvo linkęs į agresiją. Jiems susitikus su A. B., A. B. buvo už jį blaivesnis. Bare „Slėptuvė“ išgėrė tris – keturis bokalus alaus, A. - vieną bokalą. Gal ir galėjo alkoholis jį pastūmėti tokiam įvykiui, bet A. B. nebuvo linkęs į agresiją. Sąskrydyje nebuvo, nes buvo išvykęs. A. sakė, kad buvo koncertas ir minėjo, kad buvo nesusipratimų su vietiniais. Supranta, kad ten įvyko muštynės, o kas nukentėjo, nežino.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų K. P., Ž. P., liudytojų V. K., V. R. duotų parodymų, A. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent:

- 2011-11-18 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Einant į butą, 4 aukšto laiptinės aikštelėje, ant buto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti kraujo dėmės. Ant buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų laužimo žymių nėra. Kambaryje ant staliuko padėtas peilis, ant žemės numestas kitas peilis, ant kurių matosi panašios į kraują dėmės. Ant lovos ir šalia matyti kraujo dėmės. Papildomos apžiūros metu 4 aukšte koridoriuje rasti ir paimti drabužiai bei batai (1 tomas, 106-116, 117-118 b. l.);

- specialisto išvada Nr. G 438/12(04), kurioje užfiksuota, kad K. P. padaryti sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė dešinės krūtinės ląstos pusės žaizda su dešinio plaučio vidurinės skilties bei širdiesdešinio prieširdžio sužalojimais bei kraujo susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, durtinės pjautinės žaizdos dešiniame petyje, kairiame dilbyje ir kairės rankos II piršte. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galėjo būti ir tyrimui pateikti peiliai) tiesiogiai paveikus dešinę krūtinės ląstos pusę, dešinį petį, kairį dilbį ir kairės rankos II pirštą. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Dėl kiauryminės durtinės pjautinės dešinės krūtinės ląstos pusės žaizdos su dešinio plaučio vidurinės skilties bei širdies dešinio prieširdžio sužalojimais bei kraujo susikaupimu krūtinplėvių ertmėse K. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, 177-178 b. l.);

- specialisto išvada Nr. G 437/12(04), kurioje užfiksuota, kad Ž. P. padaryti sužalojimai: durtinės pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dilbyje su lenkiamųjų sausgyslių sužalojimu, kairėje šlaunyje su daliniu šlaunies keturgalvio raumens sužalojimu, galvoje, kakle, krūtinėje, abiejuose kirkšnyse. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galėjo būti ir tyrimui pateikti peiliai) tiesiogiai paveikus galvą, kaklą, krūtinę, kairę ranką, abi kirkšnis ir kairę šlaunį. Iš turimų teismo medicininių duomenų, nėra galimybės konkrečiai nurodyti kelių trauminių poveikių pasekoje sužalotas Ž. P.. Ž. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių durtinių pjautinių kūno žaizdų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų (1 tomas, 180-181 b. l.);

- specialisto išvada Nr. G 439/12(04), kurioje užfiksuota, kad A. B. padaryti sužalojimai: dvi kiauryminės durtinės pjautinės krūtinės ląstos žaizdos su kraujosruva perikarde ir kraujo susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, kiauryminė durtinė pjautinė pilvo žaizda su kepenų, taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, durtinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstoje ir pilvo srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 15 trauminių poveikių pasekoje. A. B. dėl kiauryminių durtinių pjautinių krūtinės ląstos žaizdų su kraujosruva perikarde ir kraujo susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, kiauryminės durtinės pjautinės pilvo žaizdos su kepenų, taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimais padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, neatmetama galimybė, kad A. B. susižalojo pats. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir tyrimui pateikti peiliai (1 tomas, 184-185 b. l.);

- 2011-12-22 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota K. P. drabužių apžiūros rezultatai. Nurodyta, kad ant chalato matyti tamsiai raudonos spalvos dėmės ir daugybiniai kiauryminiai audinio pažeidimai įvairiose vietose (2 tomas, 24-28 b. l.);

Žemesnės instancijos teismas

- daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu liudytoja V. K. atpažino jai priklausančius 2 peilius, kurie 2011-11-18 buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (2 tomas, 61- 62 b. l.);

- specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1648 nurodyta, kad tirti pateikti du peiliai prie šaltųjų ginklų nepriskiriami, tai yra ūkinės-buitinės paskirties, virtuviniai peiliai, pagaminti pramoninių būdu (1 tomas, 191-192 b. l.);

- specialisto išvadoje Nr. TK-1/12 T-A 1597/11(04) nurodyta, kad A. B. kraujyje rasta 1,96 promilės etilo alkoholio (1 tomas, 198-199 b. l.);

- teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-24/2012 nurodyta, kad A. B. nusikaltimo padarymo metu 2011-11-18 nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Nusikaltimo padarymo metu A. B. nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būklėje (patologinio girtumo, patologinio afekto, kitokio trumpalaikio psichikos sutrikimo būsenoje), nusikaltimą padarė paprasto girtumo būklėje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. B. nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; adaptacijos sutrikimai, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. B. dėl psichikos būklės gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, duoti parodymus tyrimo metu ir teisme. A. B. psichikos sutrikimų nesimuliuoja. Priverstinis gydymas A. B. nereikalingas. A. B. vaizdinė atmintis normos ribose, eksperimentinio psichologinio tyrimo metu padidintas įtaigumas ir polinkis fantazuoti neišryškėjo. A. B. 2011-11-18 nusikalstamos veikos padarymo momentu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje (3 tomas, 7-9 b. l.);

- 2012-07-09 patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. B. savo duotus parodymus patvirtino patikrinimo vietoje (2 tomas, 76-80 b. l.);

Žemesnės instancijos teismas

- 2011-12-28 patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji K. P. savo duotus parodymus patvirtino patikrinimo vietoje (2 tomas, 8-16 b. l.);

- 2012-12-28 patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis Ž. P. savo duotus parodymus patvirtino patikrinimo vietoje (2 tomas, 35-42 b. l.);

- nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. birželio 17 d. apie 19 val. 30 min. atvyko į Šilaičių k., Seirijų sen., Lazdijų r. vykstantį socialdemokratų partijos respublikinį sąskrydį. 2011-06-18 apie 23 val. 45 min. kempingo aikštelėje, prie Panevėžio komandos palapinės priėjo du sąskrydžio dalyviai, kaip išsiaiškino, tai dalyviai atvykę su Šiaulių socialdemokratų komanda. Šie dalyviai buvo nusiteikę agresyviai. D. J. paprašius atsiprašyti už tokį savo poelgį, vienas vaikinas priėjo ir kumščiu trenkė jam į galvos sritį, sulaužė nosį. Smūgį suduoti galėjo vienas iš brolių Butkų (1 tomas, 57-58 b. l.);

- specialisto išvada Nr. G 642/11(05), kurioje nurodyta, kad D. J. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, viršugalvyje, dešiniame žaste (viso 7), odos nubrozdinimai kaktoje (viso 2). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu ar panašiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-06-18 apie 23.45 val. Dėl nustatytų sužalojimų D. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 tomas, 41 b. l.).

Dėl A. B. įvykdyto nusikaltimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kadangi A. B. 2011-10-21 Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, kurį 2011-10-25 patvirtino Lazdijų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas V. P., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d. A. B. ir nukentėjusiajam D. J. susitaikius ir per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (2011-11-18) padarė naujus tyčinius nusikaltimus (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Šiaulių miesto apylinkės teisme gauta 2012-08-02), sprendimas atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir teismas sprendžia dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str. 4 d.). 2011-10-21 įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu neginčijamai įrodyta, kad A. B. 2011-06-18 apie 23.30 val., viešoje vietoje - Šilaičių k., Seirijų sen., Lazdijų r., prie Gailiko ežero, sąskrydžio metu, pašalinių žmonių akivaizdoje, sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam D. J. į galvos sritį ir taip padarė D. J. galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas abiejose akių vokuose, viršugalvyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimus kaktoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 57 b. l.) užfiksuoti nukentėjusiojo D. J. parodymai yra nuoseklūs, logiški, iš kurių matyti, kad A. B. 2011-06-18 smurtavo prieš D. J.. Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, dar kartą nurodė ir patvirtino tas pačias to vakaro įvykio aplinkybes. A. B. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį D. J. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Chuliganiškos paskatos šios nusikalstamos veikos kontekste pasireiškė tuo, kad A. B. nukentėjusiajam D. J. be jokios rimtos dingsties smūgiavo viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, tuo demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą D. J., ir to norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl A. B. įvykdytų nusikaltimų pagal LR BK 135 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios K. P. sveikatą bei nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo Ž. P. sveikatą yra įrodyta.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. B. 2011-11-18 apie 2.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tyčia durdamas peiliu K. P. į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį, bet ne mažiau keturių kartų, sunkiai sutrikdė K. P. sveikatą. Be to, A. B., prieš tai sunkiai sutrikdęs K. P. sveikatą, tyčia dūrė peiliu Ž. P. į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį, bet nemažiau septynių kartų, ir taip nesunkiai sutrikdė Ž. P. sveikatą. Sveikatos sutrikdymus patvirtina byloje esančios specialisto išvados – K. P. padaryti sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė dešinės krūtinės ląstos pusės žaizda su dešinio plaučio vidurinės skilties bei širdiesdešinio prieširdžio sužalojimais bei kraujo susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, durtinės pjautinės žaizdos dešiniame petyje, kairiame dilbyje ir kairės rankos II piršte. Dėl kiauryminės durtinės pjautinės dešinės krūtinės ląstos pusės žaizdos su dešinio plaučio vidurinės skilties bei širdies dešinio prieširdžio sužalojimais bei kraujo susikaupimu krūtinplėvių ertmėse K. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, 177-178); Ž. P. padaryti sužalojimai: durtinės pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje ir dilbyje su lenkiamųjų sausgyslių sužalojimu, kairėje šlaunyje su daliniu šlaunies keturgalvio raumens sužalojimu, galvoje, kakle, krūtinėje, abiejuose kirkšnyse. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galėjo būti ir tyrimui pateikti peiliai) tiesiogiai paveikus galvą, kaklą, krūtinę, kairę ranką, abi kirkšnis ir kairę šlaunį. Ž. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių durtinių pjautinių kūno žaizdų jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 tomas, 180-181 b. l.). Nuoseklūs, pakankamai detalizuoti kaltinamojo A. B., nukentėjusiųjų K. P. bei Ž. P. parodymai, liudytojo K. P. parodymai bei byloje esantys kiti ištirti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis A. B. įvykio metu dėl asmeninių priežasčių sužalojo nukentėjusiąją K. P., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, bei sužalojo jos naująjį draugą Ž. P., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir susižalojo pats save. Nustatyta, kad nukentėjusiuosius A. B. sužalojo virtuviniais peiliais, kuriuos buvo pasiėmęs iš savo draugo V. R. namų. Minėtas aplinkybes patvirtina 2011-11-18 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje rasti du peiliai, ant vieno iš jų likusios kraujo dėmės; daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytoja V. K. atpažino jai priklausančius 2 peilius, kurie 2011-11-18 buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu adresu Vilniaus g. 138-10, Šiauliai. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Kaltinamasis A. B., peiliu durdamas ne mažiau keturių kartų nukentėjusiajai K. P. į gyvybiškai svarbias vietas – į krūtinę, širdies plotą ir kitas kūno vietas, jog nukentėjusioji akimirksniu paplūdo kraujo klane, suvokė, kad ši jo veika sukelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė galimybę, kad dėl šios jo pavojingos veikos gali atsirasti įvairūs padariniai, t. y. tiek sveikatos sutrikdymas, tiek nukentėjusiosios mirtis, ir bet kurio iš šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, nes, esant, tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamojo A. B. padarytų sužalojimų lokalizacija rodo, kad jis siekė sutrikdyti asmens sveikatą. Šioje situacijoje ne mažiau keturi dūriai peiliu patvirtina, jog kaltinamasis norėjo kilsiančių padarinių, kadangi jau vien pasirinktas veikimo būdas, t. y. smūgiai ne savo rankomis ar kojomis, o būtent peiliu į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas, patvirtina, kad kaltinamasis numatė, kad neišvengiamai sužalos sveikatą ir norėjo sužaloti nukentėjusiąją. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neišvengiamai bus sutrikdyta sveikata ar atimta gyvybė, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-428/2008). Kaltės forma turi esminę reikšmę sveikatos sutrikdymo nusikaltimo kvalifikavimui, todėl turi būti nustatyta kiekvienoje byloje. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus (kaltinamasis A. B. teisme teigė, kad negalvojo durti į kūną; galvojo tik pagąsdinti; dūrė peiliu kelis kartus į K. P. pusę), bet ir įvertindamas padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą (A. B. nukentėjusiąją sužalojo savo paties atsineštais peiliais), sužalojimų kiekį (nustatyta, kad peiliu K. P. durta ne mažiau keturių kartų), jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis (nustatyta, kad A. B. po K. P. padarytų sužalojimų tęsė savo veiką ir sužalojo K. P. draugą, buvusį kambaryje), taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius (A. B. ir K. P. nebebuvo kaip pora, o A. B. siekė susigrąžinti buvusią draugę; A. B. buvo įskaudintas, nusivylęs), veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes, norėdamas padaryti sužalojimus nukentėjusiajai, jis savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo mąsto.

Kaltinamasis A. B., durdamas peiliu nenustatytą kiekį kartų (bet nemažiau septynių) Ž. P. į įvairias kūno vietas suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam Ž. P. padaryti sužalojimai nesukėlė nė vienos iš LR BK 135 str. numatytų pasekmių, o dėl daugybinių durtinių pjautinių kūno žaizdų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, kaltinamojo A. B. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį Ž. P. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų, jog A. B. nesuvokė, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama, byloje nėra. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-24/2012 nurodyta, kad A. B. nusikaltimo padarymo metu 2011-11-18 nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Nusikaltimo padarymo metu A. B. nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būklėje (patologinio girtumo, patologinio afekto, kitokio trumpalaikio psichikos sutrikimo būsenoje), nusikaltimą padarė paprasto girtumo būklėje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Bausmių skyrimas

Skirdamas A. B. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 138 str. 1 d., 11 str. 3 d.), vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 11 str. 4 d.) bei vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 135 str. 1 d., 11 str. 5 d.), visos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos per vienerius metų laikotarpį (t. y. per pakankamai neilgą laiko tarpą). A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką D. J. atžvilgiu, gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio. Be to, nusikaltimų prieš K. P. ir Ž. P. padarymo vietoje atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad tai jis padarė šiuos nusikaltimus, nevengė ir davė pakankamai aiškius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, dėl įvykusių įvykių nuoširdžiai gailėjosi, t. y. kremtasi dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atsiprašė nukentėjusiųjų, atsiprašymo laišką nusiuntė K. P. tėvams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs tris nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis A. B. D. J. pilnai atlygino padarytą žalą (1 tomas, 12-23, 96, 98-99 b. l.). Be to, A. B. (nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus mokėtoju įvardinta S. B., t. y. kaltinamojo motina) savo noru, niekieno neverčiamas atlygino nukentėjusiajam Ž. P. ir nukentėjusiajai K. P. dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. po 1 000 Lt kiekvienam (3 tomas, 137-138 b. l.). Nors atlyginta žala yra ganėtinai nedidelė, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu A. B. yra suimtas ir realios galimybės įsidarbinti neturi, kaltinamasis stengiasi atlyginti žalą kiek leidžia jo ir jo artimųjų finansinės galimybės. 1 469,37 Lt žalą už nukentėjusiojo D. J. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose Valstybinei ligonių kasai jau yra atlyginęs (1 tomas, 54-55 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, teismas A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad kaltininkas savo noru atlygino D. J. visą padarytą žalą, kitiems nukentėjusiesiems (K. P. ir Ž. P.) – atlygino dalį padarytos žalos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas pagal LR BK 135 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio: apsvaigimo nuo alkoholio faktas užfiksuotas specialisto išvadoje Nr. TK-1/12 T-A 1597/11(04), kurioje nurodyta, kad A. B. kraujyje rasta 1,96 promilės etilo alkoholio (1 tomas, 198-199 b. l.), ir pastaroji aplinkybė, tiek paties kaltinamojo prisipažinimu („nežinau ar blaivus taip elgčiausi“; 3 tomas, 184 b. l.), tiek teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. A. B. praeityje teistas (2006-08-21 nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d.), teistumas išnykęs (2 tomas, 132-136), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 tomas, 141-142 b. l.), iki suėmimo Lietuvoje nedirbo (2 tomas, 169, 171 b. l.). 2001-2004 m. A. B. mokėsi Šiaulių buitininkų mokykloje ir yra įgijęs reklamos komersanto kvalifikaciją. Mokyklos direktorės 2004 m. buvo charakterizuotas kaip draugiškas, linksmas, mokantis dirbti bei sportuoti komandoje, atsakingas, jam galima patikėti atsakomybės reikalaujančius darbus, mokykloje nekonfliktavo, buvo energingas bei iniciatyvus (3 tomas, 12 b. l.). Nuo 2007-04-26 iki 2008-04-25 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Fregatos F-12 „Auštaitis“ vado A. B. charakterizuojamas teigiamai: sugebantis įsisavinti žinias ir naujoves, organizuoti ir kontroliuoti jam paskirtą darbą, analizuoja situaciją ir priima tinkamą sprendimą ir t. t. (3 tomas, 13 b. l.). A. B., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nuo 2012-03-22 iki 2012-03-27 buvo paskelbęs badavimo, kurio metu atsisakė maisto (priežastį nurodė, kad netenkina 2012-03-09 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtinti taisyklių pakeitimai) (3 tomas, 14-15 b. l.). A. B. psichikos įskaitoje neįrašytas (2 tomas, 145, 147-148, 150, 3 tomas, 4 b. l.). Pasak A. B., yra gydęsis nuo alkoholizmo (3 tomas, 5, 184 b. l.). A. B. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės ir padarytos prieš jauno amžiaus asmenis. Žalos Valstybinei ligonių kasai dėl K. P. ir Ž. P. gydymo nėra atlyginęs, bet pažadėjęs ateityje atlyginti.

Vienas bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta LR BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Įstatymo leidėjas LR BK yra įtvirtinęs keletą teisės normų, kurios suteikia teismui teisę paskirti nuteistam asmeniui švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Viena iš tokių teisės normų yra LR BK 62 str., t. y. išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti švelnesnę nei pati švelniausia sankcijoje numatyta bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. B. per neilgą laiko tarpą įvykdė net kelias smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš jauno amžiaus asmenis, praeityje taip pat jau buvo teistas už smurtinio pobūdžio tyčinius veiksmus (tai, teismo manymu, rodo, kad A. B. nepadarė tinkamų išvadų ir yra linkęs daryti tokio pobūdžio veikas), jo atžvilgiu netaiko LR BK 62 str. nuostatų.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. B. straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant bausmių dydžius kaip mažesnius nei sankcijų vidurkiai.

Pažymėtina, kad A. B. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 135 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. įtvirtintas taisykles. Apėmimo būdu subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. (LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d.).

Kadangi A. B. be kitų nusikaltimų padarė vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), todėl nėra galimybės atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (LR BK 75 str. 1 d.).

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-11-23 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-11-15 (2 tomas, 89-92, 101-102, 108, 126-128 b. l., 3 tomas, 57-59, 189-190 b. l.) išbūtas laikas.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 9 326,24 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 tomas, 148-149 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta (1 tomas, 150-151 b. l.), todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiosios K. P. ir nukentėjusiojo Ž. P. sveikatai buvo padaryta kaltinamojo A. B. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 9 326,24 Lt – priteistina iš A. B..

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė atsisakymą nuo ieškinio dėl D. J. gydymo išlaidų priteisimo (šią žalą A. B. jau yra atlyginęs; 3 tomas, 60-61 b. l.). Esant šiai atlygintai žalai, atsisakymas nuo ieškinio priimtinas.

Nukentėjusioji K. P. dėl padarytos neturtinės žalos pateikė 30 000 Lt ieškinį, 2012-07-11 buvo pripažinta civiline ieškove šiai sumai (2 tomas, 19, 22 b. l.). Ji nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jos patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, sukelti nepatogumai, kūno subjaurojimas.

Nukentėjusysis Ž. P. dėl padarytos neturtinės žalos pateikė 20 000 Lt ieškinį, 2012-07-11 buvo pripažintas civiliniu ieškovu šiai sumai (2 tomas, 45, 48 b. l.). Jis nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jo patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, sukelti nepatogumai, kūno subjaurojimas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji K. P. teisme ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė patirtu skausmu, gėdos jausmu, kad įvykis žiniasklaidoje buvo pateiktas ne visiškai taip kaip buvo; tris paras buvo reanimacijoje, septynias – ligoninės palatoje; medikai kovojo dėl jos sveikatos būklės; ant kūno yra likę 5 randai; tebejaučia fizinį skausmą krūtinės srityje; vis dar bijo žmonių; baimės jausmas žmonėms ir nakčiai; nesijaučia saugi ir kt. (3 tomas, 143-144 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis Ž. P. teisme ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad dėl sužalojimų 8-10 dienų gydėsi ligoninėje; dėl įvykio nukentėjo mokslai; įvykio metu turėjo būti atliekama praktika, teko imti akademines atostogas; kūne liko randų, dabar negali sulenkti pirštų, vieno piršto nejaučia; ateityje bus reikalinga plastinė operacija dėl pirštų lankstymo; dėl esamų randų ir pirštų nelankstymo nebuvo priimtas į darbą kazino salone; namie reikėjo nešioti langetę ant kojos, rankos ir kt. (3 tomas, 144-145 b. l.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, bet darbingas, praeityje dirbęs užsienyje), padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. A. B. nukentėjusiuosius užpuolė netikėtai. Nusikalstamos veikos metu K. P. peilio pagalba buvo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai: plaučiai, prieširdis, Ž. P. tai pat buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, tačiau ne tokie pavojingi kaip K. P.. Abu nukentėjusieji - tiek K. P., tiek Ž. P. - sužaloti stipriai kraujavo (tai akivaizdžiai matosi iš byloje esančių fotonuotraukų, 1 tomas, 110-115 b. l.), dėl grėsmės gyvybei (K. P. pagal padarytus sužalojimus grėsė realus pavojus gyvybei) asmenys iškart buvo paguldyti į chirurginės reanimacijos skyrių, jiems buvo taikytas skubus operacinis gydymas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje K. P. ligoninėje gydėsi nuo 2012-11-18 iki 2012-11-25, o Ž. P. – nuo 2012-11-18 iki 2012-11-24. Po stacionaraus gydymo K. P. gydymą tęsė ambulatoriškai (1 tomas, 150 b. l.), 2011-12-08 – 2011-12-16 gydėsi Šiaulių reabilitacijos centre. Po gydymo dešinė ranka atsistatė pilnai, jėga tapo normali (3 tomas, 108 b. l.). Ž. P. 2011-12-14 buvo konsultuotas ortopedo-traumotologo (1 tomas, 151 b. l.). A. B. tyčiniai nusikaltimai sąmoningai įvykdyti prieš jauno amžiaus asmenis. Padaryti sužalojimai ne tik sukėlė grėsmę gyvybei, bet tuo pačiu sukėlė nerimą, baimę dėl sveikatos būklės tiek patiems nukentėjusiesiems, tiek jų artimiesiems. Kaip teisme patvirtino K. P., saugumo jausmo stokoja ir dabar, bijo žmonių, nakties. Dėl padarytų sužalojimų tiek L. P., tiek Ž. P. įvairiose kūno vietose yra likę randai. Tačiau nuosprendžio priėmimo dienai itin sudėtingų liekamųjų reiškinių (kalbant apie sveikatos būklę) nei K. P., nei Ž. P. nėra likę. Posėdžio metu nukentėjusysis Ž. P. teigė, kad rankų pirštai nesusilenkia, todėl ateityje bus reikalinga plastinė operacija, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad medicininių dokumentų, patvirtinančių šį sutrikimą, byloje nėra; taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad dėl esamų randų ir pirštų nelankstymo nebuvo priimtas į darbą kazino salone ar buvo kitų esminių kliūčių gyvenime. Dėl praktikos atlikimo vietos – tai pats jau vėlavo ją pasirinkti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 metų IV ketvirtyje, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius, emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį K. P. sumažinus iki 20 000 Lt, o Ž. P. – iki 10 000 Lt.

Tenkintinas K. P. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo. Byloje yra pateikti du pinigų mokėjimo kvitai, 2011-12-09 Nr. 648873 – 600 Lt suma (2 tomas, 21 b. l.) ir 2012-08-09 Nr. 670693 (3 tomas, 181 b. l.) – 600 Lt suma, bendrai 1 200 Lt sumai. Nukentėjusioji dėl A. B. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokatą ir turėjo atstovavimo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis bei priteistinos iš A. B. K. P. naudai.

Nukentėjusiajam Ž. P. buvo suteikta advokato teisinė pagalba už 200 Lt (2 tomas, 47 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajam Ž. P. iš A. B..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai:

- 2 vnt. peilių, mėginiai – sunaikintini;

- K. P. geltonos spalvos chalatas – sunaikintinas;

- A. B. tamsiai mėlynos spalvos paltas (puspaltis), tamsiai mėlynos spalvos megztinis, viena pora batų – grąžintini teisėtam savininkui A. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, ir šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ir A. B. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-11-15.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-11-23 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-11-15.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį dėl K. P. ir Ž. P. gydymosi išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš A. B. 9 326,24 Lt (devynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis litus 24 ct) už nukentėjusiajai K. P. ir nukentėjusiajam Ž. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Priimti civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsisakymą nuo ieškinio dėl D. J. gydymo išlaidų priteisimo.

Nukentėjusiosios K. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) sumai ir priteisti iš A. B. likusią nesumokėtą 19 000 Lt (devyniolikos tūkstančių litų) sumą neturtinei žalai K. P. naudai atlyginti.

Nukentėjusiojo Ž. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) sumai ir priteisti iš A. B. likusią nesumokėtą 9 000 Lt (devynių tūkstančių litų) sumą neturtinei žalai nukentėjusiojo Ž. P. naudai.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiajai K. P. 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) proceso išlaidų.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiajam Ž. P. 200 Lt (du šimtus litų) proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus:

- 2 vnt. peilių, mėginius – sunaikinti;

- K. P. geltonos spalvos chalatą – sunaikinti;

- A. B. tamsiai mėlynos spalvos paltą (puspaltį), tamsiai mėlynos spalvos megztinį, viena porą batų – grąžinti teisėtam savininkui A. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas