Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo AS Parex banka atstovui Arnui Ilgauskui, atsakovei G. S. ir jos atstovui Rolandui Tamašauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS Parex banka ieškinį atsakovėms G. J. ir G. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės G. S. priešieškinį ieškovui AS Parex banka ir trečiajam asmeniui AB ,,Citadele“ bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė G. J. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, atsakovės G. S. priešieškinis atmestinas.

Iš pateikto ieškinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad pradinis kreditorius AB Parex bankas pagal 2007-08-07 kreditavimo sutartį Nr. KS/222 suteikė uždarajai akcinei bendrovei „Grajotita“ 50000 Lt kreditą apyvartinių lėšų papildymui iki 2009-08-07 (1t., b.l. 5-9). Šio kredito užtikrinimui kreditorius su atsakove G. J. sudarė 2007-08-07 laidavimo sutartį Nr. LS/094 (1t., b.l. 15-18) ir G. S. sudarė laidavimo 2007-08-07 sutartį Nr. LS/095 (1t., b.l. 19-22). Ieškovas atsakovėms G. S. ir G. J. 2009-09-21 ir 2009-10-02 raštais pranešė, kad pagrindinis skolininkas UAB „Grajotita“ nevykdo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį ir pareikalavo atsakovių vykdyti laidavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus (1t., b.l. 23-26). Iš Lietuvos pašto įteikimo pranešimų ir dokumentų kopijų apie AB Parex banko siunčiamą ir Lietuvos pašto pristatytą korespondenciją matyti, kad atsakovėms pranešimai įteikti (1t., b.l. 28-37). Laiduotoja G. J. 2009-09-24 raštu įsipareigojo kiekvieną mėnesį bankui po 1200 Lt (1t., b.l. 27).

Iš 2010-07-31 kreditų portfelio perleidimo sutarties ir šios sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad pradinis kreditorius AB Parex bankas visas savo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teises perleido Latvijos bankui AS Parex banka (1t., b.l. 38-45, 46).

Ieškovas atsakovėms G. S. ir G. J. bei UAB „Grajotita“ 2010-07-30 raštais pranešė apie pasikeitimus, susijusius su įsipareigojimais AB Parex bankui, t.y. atsakovės buvo informuotos, kad pradinio kreditoriaus AB Parex banko visos reikalavimo teisės yra perleistos naujam kreditoriui AS Parex banka Latvijoje (1t., b.l. 59-60, 62). Iš Lietuvos pašto rejestro išrašo matyti, kad minėti pranešimai įteikti (1t., b.l. 61, 63).

UAB „NIF Lietuva“ 2011-06-03 pranešimas Nr. 11/K/02-634 įrodo, kad AS Parex banka pavedimu tolimesnį kreditinių įsipareigojimų pagal 2007-08-07 kreditavimo sutartį Nr. KS/222 administravimą vykdys Latvijos AS Parex banka grupės įmonė Lietuvoje UAB „NIF Lietuva“ (1t., b.l. 52, 1t., b.l. 81-83, 117-122, 123-127, 1t., b.l. 93-96).

Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1183-40/2009 patvirtina, kad UAB „Grajotita“ 2009-10-09 iškelta bankroto byla (1 t., b.l. 47), kurioje 2010-01-28 nutartimi patvirtintas pradinio kreditoriaus AB Parex bankas 14519,64 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas (1t., b.l. 48), o 2010-12-22 nutartimi (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-419-154/2010) pripažinta, jog UAB „Grajotita“ veikla pasibaigė (1t., b.l. 49). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo pranešimo matyti, kad UAB „Grajotita“ 2011-01-27 išregistruota iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (1t., b.l. 51). 2011-02-01 UAB „Grajotita“ raštu apie tai informavo kreditorius (1t., b.l. 50).

Pažyma dėl UAB „Grajotita“ skolos dydžio patvirtina, kad ieškovui negrąžinta skola pagal 2007-08-07 kreditavimo sutartį Nr. KS/222 2011-06-03 sudaro 14519,64 Lt (1t., b.l. 52).

Nepagrįstai atsakovė nurodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės. Kreditų portfelio perleidimo sutarties 2.2-2.5 punktuose numatyta, kad perleidžiamos reikalavimo teisės ir teisės į reikalavimą užtikrinančias priemones (b. l. 38, t.1) ir ši sutartis atitinka CK 6.101 str. 2 d.

Atsakovė taip pat nurodo, kad negalėjo būti perleistas reikalavimas ieškovui, nes ieškovas neturi teisės vykdyti banko veiklos Lietuvoje, o kreditoriaus asmuo turėjo esminės reikšmės ir esant šiam kreditoriui ji nebūtų pasirašiusi laidavimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra reikalavimo teisės perleidimas, kuris yra galimas pagal įstatymą (CK 6.101 str.). Atsakovė vadovaujasi CK 6.101 str. 5 d. ir nurodo, kad esant kitam kreditoriui, laidavimo sutarties nebūtų pasirašiusi, tačiau nemotyvuoja, kokią esminę įtaką šiuo atveju kreditorius turi, nes sutartyje nėra nurodyta, kad negalima perleisti reikalavimo teisės ir tai įstatymas leidžia daryti, todėl atsakovės argumentai nėra pagrįsti ir perleidimo sutartis nelaikytina niekine, kaip nurodo atsakovė (CPK 178, 185 str.).

Kredito grąžinimas buvo užtikrintas laidavimo sutartimis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Civilinio kodekso 6.70 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, bendrai laidavusių asmenų atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.81 str. 1 ir 3 d.). Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės) sutartys, kurių paskirtis – užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį tinkamą įvykdymą. Jos negali būti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinės sutarties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios prievolės pobūdį.

Šiuo atveju pagrindinė sutartis yra 2007-08-07 kreditavimo sutartis Nr. KS/222 (1 t., b.l. 5-14) ir papildomos sutartys - 2007-08-07 Nr. LS/094 ir 2007-08-07 Nr. LS/095 (1t., b.l. 15-18, 19-22).

Nors atsakovė G. S. nurodo, kad jai neterminuoto laidavimo pobūdžio sąlygos yra netikėtos (siurprizinės), todėl negalioja, teismas nustatė, kad laidavimo sutarties 2007-08-07 Nr. LS/095 sąlygos su atsakove G. S. buvo suderintos ir jos priimtos, nes tokia šalių valia buvo išreikšta pasirašant šią sutartį ir patvirtinant, kad atsakovė turi teisę sudaryti tokią sutartį, prisiimti bei vykdyti visus jose numatytus įsipareigojimus. Atsakovė neįrodė, kad ji neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromos laidavimo sutarties sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu laidavimo sutartį konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jų nesudaryti. Atsakovės argumentai, kad sandoris yra niekinis ir negalioja, nes ji yra nepasirašiusi kiekviename sutarties lape yra paneigtas ieškovo pateiktu sutarties originalu, kuris buvo apžiūrėtas posėdžio metu ir grąžintas ieškovo atstovui, o laidavimo sutartis atitinka CK 1.73 str. numatytus rašytinės sandorių formos reikalavimus, parašų nebuvimas ant kiekvieno lapo nedaro sutarties negaliojančia (CK 1.73 str., b. l. 2, t.2). Laidavimo sutartis (jos originalas) yra iš trijų lapų, kurie yra susiūti, sunumeruoti ir antspauduoti bei pasirašyti ieškovo atstovo ir pačios atsakovės, ko neneigia ir atsakovė. Pirmame ir paskutiniame lape atsakovė savo parašu patvirtino, kad antrąjį sutarties egzempliorių gavo ir su juo susipažino, o atsiliepime nurodė, kad ji pasirašė kiekvieną laidavimo sutarties lapą (b. l. 19-22, 98 t. 1), šiuo teiginiu patvirtindama, kad susipažino su sutarties sąlygomis. Pateikta laidavimo sutartis, iš kurios matyti, kad egzempliorius, esantis pas ieškovą nebuvo pasirašytas ant kiekvieno sutarties lapo, tačiau atsakovei įteikto egzemplioriaus teismui nepateikta, tik pati atsakovė patvirtino, kad pasirašė. Tai, kad atsakovė G. S., kaip laiduotoja susipažino su kreditavimo sutarties sąlygomis, patvirtina laidavimo sutarties 1 lapas (b. l. 19 t.1), o kreditavimo sutarties 10.1 p. ir numatė, kad kreditavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško tarpusavio įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo dienos (b. l. 12, t. 1). Laidavimo sutarties 9.1 p. numato, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kreditavimo sutartis įvykdymo (b.l. 17, t.1). Atsakovė nurodo, kad ji kaip laiduotoja laidavo tik tam tikram laikui, t.y. kiek galioja pagrindinė (kredito) sutartis, tačiau sutartis ir galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, tik kredito grąžinimo terminas buvo apibrėžtas konkrečia data - 2009-08-07, o ne pačios sutarties galiojimas (b. l. 5 t. 1). Atsakovė neįrodė, kad laidavimo sutarties sąlygos jai nebuvo tinkamai atskleistos ir netikėtos, nes atsakovei buvo sudaryta galimybė su jomis susipažinti, ką patvirtino ir teisme apklausta liudytoja L. B.. CK 6.186 str. 1 d. numato, kad netikėtomis nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jai tos sąlygos buvo tinkamai atskleistos. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad tuo metu, kai buvo pasirašyta laidavimo sutartis, ji pasirašinėjo labai daug sutarčių, ji buvo kredito gavėjo akcininkė, dirbo vadybininke (b.l. 146, 147 t.1), todėl spręstina, kad jos patirtis verslo srityje yra pakankama ir sutarties sąlyga dėl laidavimo sutarties galiojimo iki visiško kredito sugrąžinimo nelaikytina netikėta, juolab, kad byloje nustatyta, kad su sutartimis susipažino. Kita svarbi aplinkybė, kad nuo 2007 m. atsakovė neginčijo sutarties. Jos neginčijo ir gavusi raginimą sumokėti skolą (b. l. 23, 24 t. 1), todėl teismas atsakovės reikalavimą pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia laiko siekiu nevykdyti įsipareigojimo, o ne atsakovės teisių pažeidimu, todėl atsižvelgiant į įrodymų visumą, priešieškinis atmestinas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.185 str.).

Byloje pateikta 2010-01-28 Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. B2-419-40/2010, kuri įrodo, kad atsakovių, kaip laiduotojų atsakomybės ribas apibrėžia skolininkui UAB „Grajotita“ nustatyto finansinio reikalavimo dydis (b. l. 48 t.1). Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti solidariai iš atsakovių, kaip laiduotojų, skola 14519,64 Lt sumai neviršija bankroto byloje nustatyto bankrutuojančios įmonės skolos dydžio, todėl atitinka byloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus bei užtikrina ieškovo, kaip kreditoriaus, teisėtus lūkesčius iš solidarių skolininkių – atsakovių, kaip laiduotojų, išieškoti skolą ir gauti atlyginimą už naudojimąsi banko pinigais. Bankroto bylos UAB „Grajotita“ iškėlimo faktas nestabdo atsakovių, kaip laiduotojų, įsipareigojimų sumokėti ieškovui įsiskolinimą pagal kreditavimo sutartį ir lieka galioti visa apimtimi ir po bankroto bylos iškėlimo (ir po UAB „Grajotita“ likvidavimo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro) iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, t.y. iki pagrindinės (kredito) sutarties sąlygų įvykdymo.

Laiduotojai ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, laidavimo sutarties sąlygos su abiem atsakovėmis buvo suderintos ir jų priimtos, nes tokia šalių valia buvo išreikšta pasirašant šias sutartis ir patvirtinant, kad atsakovės turi teisę sudaryti tokią sutartį, prisiimti bei vykdyti visus jose numatytus įsipareigojimus. Byloje neįrodyta, kad kuri nors iš atsakovių neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromos laidavimo sutarties sąlygų, ar jos negalėjo su sąlygomis susipažinti, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu laidavimo sutartis konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jų nesudaryti.

Atsakovės pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, todėl ieškovui iš solidariai iš atsakovių priteistina reikalaujama 14519,64 Lt skola.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. atsakovės G. S. ir G. J. taip pat privalo solidariai mokėti ieškovui 5 (penkių) procentų įstatymines palūkanas už priteistą 14519,64 Lt, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-06-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas, iš atsakovių priteistinos solidariai 435,59 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (1t, b.l. 54) ir po 15,15 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. , 93 str. 1 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti (CPK 150 str. 3 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovių G. S. ir G. J. ieškovui AS Parex banka 14519,64 Lt (keturiolikos tūkstančių penkių šimtų devyniolikos litų, 64 centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14519,64 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-06-30, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 435,59 Lt (keturių šimtų trisdešimt penkių litų, 59 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovių G. S. ir G. J. po 15,15 Lt (penkiolika litų, 15 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priešieškinį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas pagal 2011-07-25 nutartį atsakovių G. J. ir G. S. turtui, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių miesto apylinkės teisme.