- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- I-3455-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01710-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui A. Z., atsakovių atstovei Dainorai Bernackienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos ir Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Z. 2014-03-18 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti 2014-03-07 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimą Nr. 7R-219 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014-02-17 skundą; 3) priteisti 880,62 € (3040, 60 Lt) turtinės žalos ir 289,62 € (1 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-4).
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad jis pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo reikalavimus ir pareiškėjo konstitucines teises bei interesus. Pareiškėjas 2014-02-17 trečią kartą su skundu kreipėsi į atsakovą dėl autoservise, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dirbančio asmens S. F. veiklos patikrinimo ir šio asmens nubaudimo. Pareiškėjas nurodė, kad minėtas asmuo, dirbdamas pagal patentą, sutiko atlikti sudėtingus pareiškėjo automobilio Volvo V-70, v. n. (duomenys neskelbtini), dažymo darbus neturėdamas šiems darbams atlikti tinkamos įrangos, sąlygų ir kvalifikacijos, ir tokiais savo veiksmais grubiai pažeidė įstatymus bei padarė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovė nepagrįstai atsisako nagrinėti pareiškėjo skundus tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių S. F. sumokėtą pinigų sumą. Pareiškėjas paaiškino, kad minėtas asmuo už suderėtus darbus iš anksto paėmė iš jo 1 300 Lt sumą, tačiau neišdavė jokio pinigų paėmimo faktą patvirtinančio dokumento, todėl minėta aplinkybė pati savaime yra vartotojų teisių pažeidimas, kadangi tokiu būdu slepiant gaunamas pajamas yra pažeidžiami buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Pabrėžia, kad kartu su 2014-02-07 skundu jis pateikė Inspekcijai visus būtinus dokumentus, t. y. specialistų ekspertizių aktus, kurie patvirtino, jog jo automobilio dažymo darbai buvo atlikti netinkamai, tačiau atsakovė, vengdama atlikti jam pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, dėl formalių priežasčių atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėjas patyrė 1 000 Lt neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu ir veiksmų apribojimu, ir 3 040, 60 Lt turtinę žalą, kurią sudaro pareiškėjo išlaidos, patirtos už atliktų darbų ekspertizių išvadas, teisinę pagalbą , vertėjo paslaugas ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47-50).
Paaiškino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes Inspekcija neturėjo kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skundo dėl automobilio remonto paslaugos kokybės iš esmės. Pažymi, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė Inspekcijai Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos, patvirtintos ūkio ministro 2004 m. kovo 31d. įsakymu Nr. 4-97, 18 ir 46 punktuose nurodytų dokumentų, t. y. paraiškos dėl automobilio remonto ir (arba) pinigų mokėjimo dokumento ar kito paslaugos teikėjo išduoto dokumento, patvirtinančio, kad paslaugą suteikė pinigus priėmęs paslaugos teikėjas, todėl Inspekcija Sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės. Vadovaujantis Inspekcijos nuostatų, patvirtintų ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 4-693, 9.11 punktu, Inspekcija padeda vartotojams ginti jų pažeistas teises, todėl gavusi vartotojo skundą, ji turi tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius vartojimo teisinius santykius. Tokiai kvalifikacijai atlikti reikalingi dokumentai, pagrindžiantys vartojimo santykių egzistavimą. Kadangi pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė, Inspekcija negalėjo tinkamai kvalifikuoti vartojimo teisinių santykių ir ištirti pareiškėjo skundo iš esmės. Pareiškėjo 2014-02-17 skundas Inspekcijos viršininkui laikytinas prašymu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkto prasme, t. y. su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusiu asmens kreipimusi į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracini sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus, todėl Inspekcijos 2014-03-07 raštui Nr. 7R-219 netaikytinos individualaus administracinio teisės akto turinį reglamentuojančios teisės normos. Be to, atsižvelgiant į teisinį pareiškėjo statusą automobilio naudojimo atžvilgiu, t. y. į tai, kad pareiškėjas automobilio remonto paslaugą užsakė atlikti vykdydamas savo įsipareigojimus pagal 2012-03-02 darbo sutartį Nr. 07-A.Z/12 ir už automobilio remontą atsiskaitė darbdavio lėšomis, šiuo atveju tarp pareiškėjo ir paslaugos teikėjo nėra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, todėl Inspekcija nėra įgaliota nagrinėti tokio pobūdžio prašymus. Inspekcijos Vilniaus skyrius 2013-09-10 raštu Nr. 3VS-2223 ir Inspekcija raštu Nr. 7R-219 informavo pareiškėją apie galimybę ginti savo galimai pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme ir šia teise pareiškėjas pasinaudojo. Kadangi Inspekcija, gavusi pareiškėjo 2013-09-05 ir 2014-02-17 skundus, pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, reikalavimas atlyginti padarytą žalą CK 6.271 straipsnyje numatytu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas 2014-02-17 pateikė Inspekcijai skundą dėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013-09-10 rašto Nr. 3VS-2223, kuriuo prašė ištirti jo, kaip vartotojo, pažeistas teises S. F. netinkamai atlikus automobilio V-70, v. n. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, t. y. patikrinti pareiškėjo skunde nurodytus faktus ir S. F. atžvilgiu taikyti teisės aktuose numatytas sankcijas (b. l. 54-58).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Inspekcijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2014-02-17 skundą iš esmės teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 31d. įsakymu Nr. 4-97 (toliau – ir Tvarka) (neteko galios nuo 2014-07-01), 11 punktas nustatė, kad automobilių ir automobilių sudėtinių dalių techninės priežiūros ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymų paraišką, kurioje nurodoma: paslaugų teikėjo įmonės pavadinimas (pagal verslo liudijimą – vardas, pavardė verslo liudijimo numeris), adresas, telefonas; vartotojo vardas, pavardė, adresas ir telefonas; užsakymo priėmimo data ir įvykdymo terminas; duomenys apie automobilį (markė, modelis, valstybinis numeris, rida ir kt.); teikiamų paslaugų sąrašas, paslaugos teikėjo pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašas, jų kaina ir kiekis; vartotojo pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašas; teikiamos paslaugos kaina; garantinės sąlygos; standarto, kuriam atitiks teikiamos paslaugos, žymuo; užsakymą priėmusio (užsakymo paraišką įforminusio arba vykdytojo) asmens vardas, pavardė, parašas, taip pat vartotojo parašas; kiti reikalingi duomenys, susieti su paslaugos teikimu. Tvarkos 18 punktas nustatė, kad paslauga pradedama teikti tik suderinus kainą ir įforminus paraišką. Atsiskaitydamas su vartotoju už suteiktas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo išduoti pinigų mokėjimo dokumentą ir dokumentą, kuriame turi būti pateikta informacija apie pakeistas atsargines dalis, naudotas medžiagas, atliktus darbus, jų kainas bei suteiktą garantiją (Tvarkos 40 p.). Tvarkos 45 punktas nustato, kad vartotojas dėl netinkamos paslaugų kokybės raštu kreipiasi į paslaugos teikėją. Paslaugos teikėjas, gavęs vartotojo prašymą, jei nesutinka su vartotojo pretenzija, privalo per tris darbo dienas raštu kreiptis į 48 punkte nurodytas įmones dėl paslaugos kokybės įvertinimo. Gavęs raštu pateiktas išvadas, paslaugos teikėjas nedelsdamas apie tai praneša vartotojui. Pagal Tvarkos 46 punktą, kilus nesutarimams tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo, skundus dėl netinkamos kokybės paslaugų ar dalių priima ir nagrinėja Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir jos padaliniai, esantys visose šalies apskrityse; jeigu vartotojas nepateikia pinigų mokėjimo dokumento ar kito paslaugos teikėjo išduoto dokumento, patvirtinančio, kad paslaugą suteikė šis paslaugos teikėjas, skundai nagrinėjami tik su paslaugos teikėjo sutikimu. Skundo nagrinėjimas negali trukti ilgiau kaip 30 dienų; skundo pateikėjo ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos susitarimu terminas gali būti pratęstas (Tvarkos 47 punktas).
Civilinio kodekso 6.672 straipsnio 1 dalyje pateikta vartojimo rangos sutarties samprata nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, Inspekcijos veiklos tikslas – padėti apginti vartotojams jų pažeistas teises, todėl Inspekcija, gavusi vartotojo skundą, turi tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius vartojimo teisinius santykius. Tokiai kvalifikacijai atlikti reikalingi dokumentai, pagrindžiantys vartojimo santykių egzistavimą.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad kartu jis pateikė Inspekcijai visus reikalingus dokumentus, todėl Inspekcija, atsisakydama iš esmės nagrinėti jo skundą, neatliko jai pagal kompetenciją priskirtų veiksmų.
Bylos medžiaga patvirtina, kad kartu su 2013-09-05 skundu Inspekcijai pareiškėjas jokių dokumentų nepateikė, o kartu su 2014-02-17 skundu pateikė šiuos dokumentus: Vilniaus VPK Švenčionių RPK KPS 2013-08-19 nutarimą Nr. 92-AT-00260-13 ir 2014-01-29 nutarimą Nr. 92-AT-00038-14, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus pagal A. Z. 2013-08-12 ir 2014-01-22 pareiškimus dėl žalos, padarytos S. F. netinkamai atlikus automobilio V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atlyginimo; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-01-23 raštą Nr. (32.41 -GPM)-RM-1150, kuriame pareiškėjui pateikiama informacija apie galimybę įsigyti verslo liudijimą; UAB Transporto moksliniam tiriamajam centrui pareiškėjo 2014-01-20 pateiktą pašymą atlikti automobilio V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), autotechninę ekspertizę, nustatant, ar buvo tinkamai atlikti automobilio remonto darbai; 2014-01-30 autotechninės ekspertizės aktą Nr. 2014-01-30/1, kuriame padaryta išvada, jog automobilio kėbulo remonto darbai atlikti nekokybiškai; 2014-02-05 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TMTC00006814, kuria pareiškėjas UAB Transporto moksliniam tiriamajam centrui sumokėjo 1 210, 00 Lt už atliktą automobilio autotechninę ekspertizę; registracijos liudijimą Nr. D 764697, kuriame nurodoma, kad automobilio Volvo V-70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. Z. (b. l. 54-84).
Nustatyta ir byloje dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjas ir automobilio V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto paslaugas suteikęs asmuo dėl darbų, dėl kurių kokybės pareiškėjas su 2013-09-09 ir 2014-02-17 skundais kreipėsi į Inspekciją, atlikimo susitarė žodžiu (b. l. 54-58, 81-82). Taip pat nustatyta, kad kreipdamasis į Inspekciją su skundais dėl automobilio remonto paslaugos kokybės, pareiškėjas nepateikė Inspekcijai Tvarkos 18, 46 punktuose nurodytų dokumentų, t. y. darbų, dėl kurių kokybės skundžiamasi, užsakymo paraiškos bei šių darbų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su 2014-02-17 skundu nepateikė Inspekcijai dokumentų, iš kurių turinio būtų galima nustatyti, koks asmuo ir kokius darbus atliko remontuodamas automobilį V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, byloje esanti medžiaga (Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos 2012-06-30 įsakymas Nr. 38-A.Z./13, 2012-03-02 darbo sutartis Nr. 07-A.Z/12, 2012-03-01 ir 2014-01-17 Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos pakvitavimai), taip pat teismo posėdžio metu liudytoju apklausto V. S. parodymai patvirtina, kad pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio V-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus užsakė atlikti ne savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2012-03-02 darbo sutartį Nr. 07-A.Z/12, sudarytą tarp jo ir Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos ir už atliktą automobilio remontą atsiskaitė Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos lėšomis (b. l. 10, 11, 12, 13). Minėtos byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir paslaugos teikėjo nebuvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė Inspekcijai dokumentų, kurių turinys patvirtintų tarp pareiškėjo ir jo nurodomo automobilio remontą atlikusio asmens esant susiklosčiusiems vartojimo teisiniams santykiams, t. y. dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio automobilio, skirto tenkinti buitinius ar asmeninius jo ar jo šeimos poreikius, remonto darbus atliko pareiškėjo nurodytas paslaugos teikėjas, daro išvadą, kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo pradėti tyrimo dėl pareiškėjo 2013-09-10 ir 2014-02-17 skunduose nurodytos pretenzijos dėl automobilio remonto paslaugos kokybės, todėl Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės. Pažymėtina, kad tiek Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013-09-10 rašte Nr. 3VS-2223, tiek ir Sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą civilinio proceso tvarka ir šia teise pareiškėjas pasinaudojo kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (b. l. 14-15, 51, 80).
Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad Sprendimas savo turiniu ir forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo naikinti Sprendimą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2014-02-17 skundą iš esmės yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu, todėl atmetus šį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Dėl žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, priteisti 880,62 € (3040, 60 Lt) turtinę ir 289,62 € (1 000 Lt) neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl Inspekcijos darbuotojų neteisėtų veiksmų, t. y. nepagrįsto atsisakymo nagrinėti jo skundus dėl automobilio remonto kokybės. Pareiškėjas nurodo, kad 3 040, 60 Lt turtinę žalą sudaro pareiškėjo patirtos išlaidos už atliktų automobilio remonto darbų ekspertizių išvadas, teisinę pagalbą, vertėjo paslaugas ir kitos turėtos išlaidos, kurių pareiškėjas negali pagrįsti dokumentais, o 1 000 Lt neturtinė žala pasireiškė diskomfortu ir veiksmų apribojimu.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą ir nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-105/2013).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-546/2014).
Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju nenustatyti atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, pareiškėjo atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl šiuo atveju valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui atlyginti iš Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.