Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 24 str. 4 d. bei 260 str. 1 d., ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-01-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi jas iš dalies sudedant ir galutinai nuteistas 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme.

Nuosprendžiu A. S. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., ir nubausta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-12-10 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi jas iš dalies sudedant ir galutinai nuteista 3 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – sulaikymo diena vykdant nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. R., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizatoriumi ir susitaręs kartu su nusikalstamos veikos vykdytojais – A. S. ir motina V. K., kuri nesuvokė dalyvaujanti darant nusikalstamą veiką, bei nenustatytu asmeniu kaip padėjėju, duodamas jiems nurodymus ir tokiu būdu vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, organizavo neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą ir gabenimą tikslu platinti, bei tais pačiais veiksmais pasikėsino įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų platinti, šiomis aplinkybėmis: būdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-11-07 apie 22.20 val. per nenustatytą asmenį ir pats tiesiogiai bendraudamas telefonu su A. S., su ja susitarė, kad ji, vykdydama jo prašymą, nugabens narkotines ir psichotropines medžiagas į Vilniaus miestą ir perduos jo motinai V. K., 2014-11-07 apie 18.21 val. per nenustatytą asmenį ir pats tiesiogiai bendraudamas telefonu su motina V. K., nurodė jai susitikti su A. S., paimti jos atvežtą paketą su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir šį paketą 2014-11-08 atgabenti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus bei pasimatymo metu jam perduoti.

A. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, vykdydama D. R. jai tiesiogiai ir per nenustatytą asmenį duotus nurodymus, turėdama tikslą paketą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis perduoti D. R. motinai, 2014-11-07 apie 20.38 val. – 22.30 val. neteisėtai su savimi laikė 4,274 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir 17,225 g psichotropinės medžiagos amfetamino, neteisėtai šias narkotines ir psichotropines medžiagas vežė iš Kauno miesto į Vilniaus miestą, kur Konstitucijos prospekte priešais prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ apie 22.30 val. jas neteisėtai perdavė V. K.;Šiais savo veiksmais D. R. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d., o A. S. – BK 260 str. 1 d. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimai D. R. ir A. S. pasitvirtino.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. prašo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti ir kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę. Skunde nurodoma, kad jis savo kaltę pilnai pripažino ir nurodė visas aplinkybes, todėl teismas turėjo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta kardomąja priemone – suėmimu, kadangi jo teigimu ši kardomoji priemonė nei būtina, nei motyvuota. Nuteistojo teigimu, jis jau baigia atlikti ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nori išeiti į laisvę ir pabandyti tapti padoriu žmogumi bei atlyginti žalą. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, kaip nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. Skunde nurodoma, jog teismas įrodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, t. y. vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu vadovaujantis įstatymu, dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog padaryta nusikalstama veika. Nuteistoji nurodė, kad ji savo kaltės nepripažino, nei D. R., nei V. K. nepažįsta, su jais nei telefonu, nei kitu būdu nebendravo. Savo mobilųjį telefoną buvo užstačiusi už narkotikus ir telefonas pateko kitai narkomanei.Nuteistoji nurodė, jog D. R. teisme patvirtino, kad jis jos nepažįsta, o narkotikus jo motinai turėjo perduoti jo pažįstama moteris iš Kauno rajono, stambaus kūno sudėjimo ir šviesių plaukų. V. K. teisme patvirtino, kad atvykusi moteris buvo stambi, trumpų šviesių plaukų ir neblaivi. Nuteistosios teigimu, ji tuo metu vartojo heroiną ir alkoholio nevartojo. Nuteistosios teigimu, V. K. nei iš nuotraukų, nei akistatos metu jos neatpažino, todėl teismo išvados, kad V. K. ją nurodė kaip panašiausią į narkotines medžiagas jai perdavusią moterį, neatitinka tiesos. Teismas neatsižvelgė, kad V. K. regėjimas yra labai silpnas, V. K. formaliai jos neatpažino, tai patvirtino ir tyrėjas R. Ž..Skunde nurodoma, kad teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, jog atvykusi moteris V. K. prisistatė „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, jog ji po dviejų savaičių važiuos į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Ji važiavo į pasimatymą su savo vyru Ž. S. po penkių dienų, ir ten prabuvo nuo 2014-11-13 iki 2014-1-15. Tai nustatyta byloje esančia (duomenys neskelbtini) PN pažyma.Teismas nuosprendyje nurodė, kad po paleidimo iš įkalinimo vietos A. S. naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nors buvo nurodžiusi, kad telefoną buvo užstačiusi už narkotikus 2014 m spalio pabaigoje lapkričio pradžioje, SMS nerašė, nes nemoka, be jos DNR nebuvo rasta nei ant vieno narkotinių medžiagų paketėlio. Ji nusikaltimo nepadariusi, todėl turi būti išteisinta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. R. gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, nuteistoji A. S. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo D. R. ir nuteistosios A. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, t. y., vertinant įrodymus, vidinis įsitikinimas turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006). Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir dėl kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Nuteistasis D. R. dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme, nuteistoji A. S. ginčija savo kaltę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Susipažinusi su byloje esančia medžiaga, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistuosius A. S. ir D. R. kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 1 d. padarymo, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį.

Dėl nuteistosios A. S. apeliacinio skundo

Kaip matyti iš A. S. apeliacinio skundo, nuteistoji ginčija savo kaltę. Savo apeliaciniame skunde A. S. nurodo, jog nei D. R., nei V. K. nepažįsta, su jais nei telefonu ar kitu būdu niekada nebendravo, susitikus nebuvo. D. R. taip pat patvirtino, jog jos nepažįsta, V. K. jos neatpažino. Šie nuteistosios skundo argumentai yra atmestini. Nors ir tikėtina, kad A. S. D. R. ir jo motinos V. K. nepažinojo, tačiau tai visiškai netrukdė jiems susisiekti telefonu ir vykdyti telefonu D. R. organizuotus nusikalstamus veiksmus. Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistajai esant Kauno apygardos probacijos Kauno probacijos skyriaus priežiūroje, ji buvo nurodžiusi savo telefono numerius: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausymą jai – A. S. taip pat patvirtina ir tai, kad šis telefono numeris, kaip jos kontaktinis numeris buvo nurodytas darbo biržoje, o be to, šio telefono numerio priklausymas jai patvirtintas ir jos pačios parodymais. Byloje esantys reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 92, 93-97, 100-103), kuriais remiamasi ir priimant nuosprendį, patvirtina, kad 2014-11-10 V. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele, kuriame išsaugota informacija apie buvusius telekomunikacinius įvykius – bendravimą su telefonų numeriais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), 2014-11-07 22:06 val. iš Nr. (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė: “ (duomenys neskelbtini)”. Pažymima, jog nustatyta, kad telefono Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)naudojosi D. R., o pažymoje (t. 1, b. l. 113) dėl mobilaus ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), naudojimo nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 1-12 d. jame veikė SIM kortelė abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat įvertintas tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 123-155), kuriuo neabejotinai patvirtinamas 2014-11-06 – 2014-11-08 laikotarpyje V. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jai medžiagas perdavusios moters telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei D. R. telefonų naudojimas, nustatyti jų tarpusavio ryšiai. Pagrįstai įvertinta ir tai, kad pagal ryšio bokštus Kaune, Kaišiadorių rajone, Elektrėnuose, Vievyje, Rykantuose Trakų rajone, Vilniuje, 23.28 val. – vėl Elektrėnuose, nuo 2014-11-08 00.19 val. – Kaune buvo nustatytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ryšio judėjimas 2014-11-07 nuo 20.38 val. iki 22.27 val. Šios nustatytos objektyvios aplinkybės sutampa ir su V. K. 2014-11-08 10.50 val. pirktu ir ikiteisminiam tyrimui pateiktu keleivio bilietu į reisą maršrutu Vilnius-Alytus, išvykimo laikas 11.10 val. (reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 92-103). Dėl ištirtų šių duomenų visumos, neabejotinai galima spręsti, jog nuteistoji A. S. naudojosi telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jos vardas „(duomenys neskelbtini)“ ir telefono numeris buvo iš D. R. naudojamo telefono numerio persiųstas žinute į V. K. telefoną, o jos versija, jog būtent šiuo metu ji jau buvo įkeitusi savo telefoną kitai pažįstamai narkomanei, tėra tik nuteistosios niekuo nepagrįsta versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, jog A. S., būdama pati praeityje teista už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, žinodama nusikalstamo pasaulio subkultūrą ir tariamai būdama nesusijusi su šia nusikalstama veika, nenurodė savo tariamai pažįstamos narkomanės nei vardo, nei pavardės, nei kitų duomenų, kurių pagalba jos asmenybė galėtų būti nustatyta, o ji tuo pačiu išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas nuteistosios A. S. skundo argumentas, jog V. K. jos neatpažino. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš tiesų iš V. K. parodytų trijų moterų, ji neatpažino A. S. nurodydama, kad ta moteris, kuri jai perdavė narkotines ir psichotropines medžiagas buvo šviesiais plaukais, o veido bruožų neįsidėmėjo, nes viskas buvo seniai, tačiau asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (t. 1, b. l. 46-49), užfiksuota, kad V. K. iš jai parodytų penkių fotonuotraukų nurodė į Nr. 3, kurioje buvo A. S. nuotrauka bei paaiškino, kad ši moteris panašiausia į tą, kuri jai perdavė cigarečių pakelį su medžiagomis. Tikrai nurodyti negalėjo, nes susitikimo metu buvo tamsu. Ir nors šie V. K. parodymai nebuvo kategoriški, tačiau ji sugebėjo A. S. įvertinti kaip panašiausią į tą moterį, kuri buvo pas ją atvykusi, prisistačiusi vardu Alma ir jai perdavė narkotines ir psichotropines medžiagas nuvežimui į pataisos namus sūnui D. R..Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis D. R., organizavęs šią nusikalstamą veiką, dėl kurios savo kaltę visiškai pripažino, bausmę atliko tuose pačiuose pataisos namuose, kuriuose bausmę atlikinėjo ir A. S. sutuoktinis Ž. S. (t. 2, b. l. 179), todėl visiškai suprantamas ir nuteistojo D. R. atsisakymas įvardinti moters, su kuria kontaktavo, asmens duomenis – vardą, pavardę ir vertinamas kaip siekis jai padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės bei neapsunkinti nuteistųjų tarpe savo padėtį. Nuosprendyje konstatuotų ir šių papildomai ištirtų bei aptartų duomenų visuma, jų analizė, nustatytas tarpusavio ryšys ir atitikimas, leidžia neabejotinai spręsti, kad A. S., vykdydama D. R. jai (tiesiogiai ir per nenustatytą asmenį) duotus nurodymus, turėdama tikslą paketą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis perduoti D. R. motinai, 2014-11-07 apie 20.38 val. – 22.30 val. neteisėtai su savimi laikė 4,274 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir 17,225 g psichotropinės medžiagos amfetamino, neteisėtai šias narkotines ir psichotropines medžiagas vežė iš Kauno miesto į Vilniaus miestą, kur Konstitucijos prospekte priešais prekybos centrą „Europa“ apie 22.30 val. jas neteisėtai perdavė V. K., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., už kurią ji ir buvo nuteista.

Dėl nuteistojo D. R. apeliacinio skundo

Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu prašo skirti švelnesnę bausmę, jo atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat prašo paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, nes jam baigiasi 6 metų bausmės atlikimo terminas, nori įsidarbinti bei atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Iš baudžiamosios bylos domenų matyti, kad D. R. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. Veiką padarė būdamas anksčiau teistas 10 kartų ir bausmės atlikimo vietoje. Savo kaltę pripažino tik iš dalies, apeliaciniame skunde teigdamas, jog narkotikus siekė gauti savo reikmėms, todėl skirtingai nei teigia nuteistasis, apylinkės teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes paskyrė bausmės dydį, artimą minimaliam ir laikyti bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. BK 62 str. bendros taisyklės išimtis – teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą bausmę, tačiau tam turi būti numatytos sąlygos (BK 62 str. 2 d.), kurių nagrinėjamu atveju nėra. Nuosprendžiu kardomoji priemonė –suėmimas– nuosprendžio priėmimo metu 2016 m. balandžio 22 d. parinkta pagrįstai, kadangi nuteistajam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, o jo bausmės atlikimo termino pabaiga pagal ankstesnįjį nuosprendį buvo 2016-06-13, todėl siekiant užtikrinti bausmės tikslus kardomoji priemonė buvo parinkta tinkama, o šiuo metu šis klausimas nagrinėjimo prasme nebeaktualus. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis, kiek tai liečia bausmės paskyrimą D. R., yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.Iš bylos aplinkybių seka, kad šioje byloje prokuroro nutarimu V. K., kuri vykdydama nuteistojo D. R. nurodymus, gabeno narkotines medžiagas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, V. K. nepadarius inkriminuojamos nusikalstamos veikos ( t- 1 b.l. 60-62). Todėl pirmos instancijos teismo nuosprendyje - nustatomoje dalyje, nustačius, kad V. K. nesuvokė dalyvaujanti darant nusikalstamą veiką, neteisingai konstatuota aplinkybė, kad V. K., kad kaip ir nuteistoji A. S., veikė, kaip nusikalstamos veikos vykdytoja. Ši V. K. veiką apibūdinanti aplinkybė iš nuosprendžio pašalintina ir todėl atitinkamai šioje dalyje nuosprendis keistinas BPK 328 str. 3 p.)..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. S. ir D. R. apeliacinius skundus atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendį, kuriuo pripažinti kaltais ir nuteisti D. R. ir A. S., pakeisti. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad V. K. veikė kaip nusikalstamos veikos vykdytoja. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.