Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. Č. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas kaltinamojo M. Č. prašymas dėl jam paskirtos baudos už neatvykimą į teismo posėdį panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. Č. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 184 straipsnio 2 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį (4 veikos).

Kauno apygardos teisme 2016 m. kovo 24 d. gautas kaltinamojo M. Č. prašymas panaikinti jam paskirtą baudą. Kaltinamasis M. Č. prašymą grindė tuo, kad jis į teismo posėdžius neatvyko dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl ligos. Prie prašymo kaltinamais M. Č. pridėjo VšĮ Šilainių poliklinikos Pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. vasario 22 d., taip pat įstatymo nustatytos formos Nr. 094-1/a medicininę pažymą, rodančią, kad nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 22 d. M. Č. į teismą negalėjo atvykti dėl ligos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Č. skundas tenkintinas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis ir M. Č. paskirta 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda sumažinta iki 5 MGL (188,30 Eur), panaikintina.

Apygardos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių (ne)pripažinimo svarbiomis, netinkamai taikė bei aiškino BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys įstatymo leidėjo nustatytos BPK 37 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose. Viena iš svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių laikoma asmens liga (BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens negalėjimą atvykti į teismą pagal šaukimą patvirtina ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui, teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinanti asmens ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Tačiau žemesnės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamojo M. Č. teismui pateiktas VšĮ Šilainių poliklinikos išduotas Pranešimas apie nedarbingumo pažymėjimo nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. vasario 22 d. M. Č. išdavimą neatitinka BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų ir nepateisina jo neatvykimo į 2016 m. vasario 18 d. teisiamąjį posėdį.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis M. Č. šaukiamas į teismą neatvyko dėl nepateisinamos priežasties. M. Č. į teismo posėdį, vykusį 2016 m. vasario 18 d. 9.30 val., kitaip nei priėjo prie išvados apygardos teismas, neatvyko dėl ligos, o tai laikytina pateisinama priežastimi.

Apeliacinės instancijos teismui formuojant skundo medžiagą Kauno apygardos teismas prie bylos nepridėjo M. Č. teismui pateikto VšĮ Šilainių poliklinikos išduoto Pranešimo apie nedarbingumo pažymėjimo nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. vasario 22 d. M. Č. išdavimą. Tačiau, kaip matyti iš apskųstosios teismo nutarties turinio, paminėtu pranešimu pirmosios instancijos teismas grindė savo nutartį ir nurodė, kad VšĮ Šilainių poliklinikos pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą patvirtina, kad M. Č. buvo nedarbingas nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. vasario 22 d. (b. l. 37-38). Nors iš tiesų M. Č. teismui nepateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-823 redakcija patvirtintos formos Nr. 094-1a medicininės Pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, tačiau tai savaime nepaneigia paties ligos ir negalėjimo dalyvauti tam tikros dienos teismo posėdyje fakto. Tokia aplinkybė taip pat savaime neleidžia formuoti išvados, kad M. Č. liga išgalvota, nes ligos pradžia sutampa su 2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio data.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas, remdamasi tik tuo faktu, jog kaltinamasis nepateikė teismui nurodytos formos pažymos, įvykdė formalų teisingumą, o toks teismo vykdomas teisingumas nesuderinamas su aukščiausios teisinės galios nacionalinio teisės akto nuostatomis.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti kaltinamojo M. Č. teismui pateiktame pranešime apie nedarbingumo pažymėjimo jam išdavimą nurodytos informacijos ir faktų tikrumu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmeniui susirgus, jeigu jis yra dirbantis, jam gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ir pildomas elektroninių nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemoje. Išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Pranešimas apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą, jo kopija atitinka Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356, 2–4 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad tuo atveju, jeigu asmuo dėl ligos negali atvykti į teismą, jis turi pateikti teisės aktais nustatytos formos Nr. 094-1a medicininę pažymą. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad teismui buvo paaiškinta ir žinoma, dėl kokių priežasčių tokia pažyma pateikta nebuvo. Iš 2016 m. kovo 25 d. 9 val. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad kaltinamasis nurodė, jog nustatytos formos medicininės pažymos jis nepateikė todėl, kad išdavus jam nedarbingumą, jis gydytojo nepaprašė išduoti tokią pažymą, o vėliau, atgaline data tokią pažymą išduoti gydymo įstaiga atsisakė (b. l. 26-36). Ši aplinkybė byloje nepaneigta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad M. Č. skundas tenkintinas, apskųstoji nutartis dėl kaltinamojo nubaudimo naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnio 4 dalimi ir 442 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis ir M. Č. paskirta 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda sumažinta iki 5 MGL (188,30 Eur), ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

panaikinti kaltinamajam M. Č. paskirtą 5 MGL (188,30 Eur) dydžio baudą už neatvykimą į 2016 m. vasario 18 d. 9.30 val. teismo posėdį be svarbios priežasties.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.