Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-24 · Byla Nr. 1K-34-628-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-24
Bylos Nr.
1K-34-628-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
Nr. 1K-34-628-2011VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant įtariamojo R. Č. gynėjui adv. Ramūnui Vanagui, prokurorui Artūrui Urbeliui, teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo R. Č. gynėjo adv. Ramūno Vanago skundą dėl 2010 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartis, kuria įtariamajam R. Č. paskirtas suėmimas, ir nustatytas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010-12-27.

R. Č. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, panaudodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ir sveikatai, neteisėtai atėmė laisvę, o būtent: 2009 m. kovo 18 dieną, apie 16-17 val., kartu su A. A., R. P., D. N., M. S., Ž. K., M. R., S. G., S. L., I. P. ir L. B. dalyvavo R. A., E. A. ir G. R. organizuotame susitikime, kuris vyko automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Alytaus rajone šalia Užupių kaimo kapinių. Šio susitikimo metu tarpusavyje susitarė atkeršyti T. B. už 2009 m. kovo 16 d. įvykdytą pasikėsinimą į G. Š. bei pastarojo sužalojimą. Tokiu būdu jis įsitraukė į R. A., E. A. ir G. R. suburtą organizuotą grupę, kurioje R. A., E. A. ir G. R. parengė nusikalstamų veikų planą, paskirstė vaidmenis tarp organizuotos grupės dalyvių. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir turėdamas tikslą sulaikyti T. B., bendrai veikdamas su R. A., E. A., G. R., A. A., R. P., D. N., M. S., Ž. K., M. R., S. O., S. L., I. P. ir L. B.: 2009 m. kovo 18 d., apie 17.30-18.00 val., Alytaus mieste, vietovėje šalia Daugų gatvės 6 namo, neteisėtai sulaikė V. K.; 2009 m. kovo 18d., apie 18.45 val., Alytaus miesto Šaltinių pagrindinės mokyklos, esančios Lauko g. 23, vidiniame kieme neteisėtai sulaikė D. B.; 2009 m. kovo 18 d., apie 20.40-21.00 val., Alytaus mieste vietovėje šalia parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Naujoji g. 2C, neteisėtai sulaikė D. B.. V. K., D. B. ir D. B. sulaikymo metu naudojo fizinę jėgą bei fizinį smurtą, po ko nukentėjusiuosius nugabeno į mišką, esantį Alytaus rajone, prie Užupių kaimo kapinių. Šioje vietoje, suvaržęs laisvę pasirinkti buvimo vietą, V. K., D. B. ir D. B. laikė iki 2009 m. kovo 18 d., 22.30 val. Tęsdamas nusikalstamą veiką, iš miško D. B. pervežė į Alytaus laikinų garažų eksploatavimo bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kur surišo nukentėjusiojo rankas ir kojas virve ir taip, suvaržęs nukentėjusiojo laisvę pasirinkti buvimo vietą, laikė iki 2009 m. kovo 19 d., 00.13 val. Suvaržęs ir atėmęs laisvę V. K., bendrais veiksmais su nusikalstamos veikos bendrininkais pastarojo atžvilgiu naudojo psichinį ir fizinį smurtą, tai yra pistoleto rankena ir rankomis sudavė ne mažiau 4 smūgių į galvą ir įvairias nukentėjusiojo kūno vietas. Suvaržęs ir atėmęs laisvę D. B., bendrais veiksmais su nusikalstamos veikos bendrininkais pastarojo atžvilgiu naudojo psichinį ir fizinį smurtą, tai yra rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 30 smūgių į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, apvyniojęs virve veržė nukentėjusiojo kaklą, bei buvo įsmeigęs į nugarą tyrimo metu nenustatytą smaigą. Suvaržęs ir atėmęs laisvę D. B., bendrais veiksmais su nusikalstamos veikos bendrininkais pastarojo atžvilgiu naudojo psichinį ir fizinį smurtą, tai yra rankomis, kojomis, tyrimo metu nenustatytu buku daiktu, lazda, dviem plaktukais, atsuktuvu sudavė ne mažiau 46 smūgių į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, suspaudė replėmis nukentėjusiojo kairę ausį, grasino kirviu padaryti sužalojimus bei grasino peršauti kojas ar kitaip sužaloti.

Šiais savo veiksmais R. Č. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 3 d., 146 str. 2 d.

Taip pat R. Č. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, kankindamas ar kitaip itin žiauriai nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2009 m. laikotarpiu nuo kovo 18 d., 20.40 val., iki kovo 19 d., 00.13 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. A., E. A., G. R., A. A., R. P., D. N., M. S., Ž. K., M. R., S. O., S. L., I. P. ir L. B., neteisėtai atėmęs laisvę D. B. ir laikydamas nukentėjusįjį miške, esančiame Alytaus rajone, prie Užupių kaimo kapinių, bei Alytaus laikinų garažų eksploatavimo bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais su nusikalstamos veikos bendrininkais sudavė ne mažiau kaip 46 smūgius rankomis, kojomis, tyrimo metu nenustatytu buku daiktu, lazda, dviem plaktukais (ne mažiau kaip 5 kartus), atsuktuvu (ne mažiau kaip 20 kartų) į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, suspaudė replėmis nukentėjusiojo kairę ausį, padarydamas nukentėjusiajam daugybines paviršines muštines ir durtines žaizdas galvoje, sėdmenyse, galūnėse, poodines kraujosruvas galvos, galūnių srityje, dešinės pusės VII šonkaulio lūžį, dešinio plaučio sužalojimą su kraujo bei oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, tai yra jis, R. Č., kankindamas ir itin žiauriai, padarė D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. Č. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 3 d., 138 str. 2 d. 6 p.

Be to, R. Č. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2009 m. laikotarpiu nuo kovo 18 d., 20.40 val., iki kovo 19 d., 00.13 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotojo grupėje kartu su R. A., E. A., G. R., A. A., R. P., D. N., M. S., M. R., Ž. K., S. O., S. L., I. P. ir L. B., neteisėtai atėmęs laisvę D. B. ir laikydamas nukentėjusįjį miške, esančiame Alytaus rajone, prie Užupių kaimo kapinių, bendrais veiksmais su nusikalstamos veikos bendrininkais pastarojo atžvilgiu panaudojo psichinį ir fizinį smurtą, tai yra rankomis, kojomis, tyrimo metu nenustatytu buku daiktu, lazda, dviem plaktukais, atsuktuvu sudavė ne mažiau 46 smūgius į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, suspaudė replėmis nukentėjusiojo kairę ausį, grasino kirviu padaryti sužalojimus bei grasino peršauti kojas ar kitaip sužaloti, po ko pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 160 litų vertės laikrodį, 400 litų vertės grandinėlę, 500 litų vertės žiedą, 1600 litų vertės mobilaus ryšio telefoną, tai yra pagrobė svetimą turtą bendrai 2660 litų sumai.

Šiais savo veiksmais R. Č. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 3 d.

2009-07-11 nutarimais R. Č. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška, o 2009-07-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Įtariamasis R. Č. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2010-12-27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-28 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-15 nutartį, kuria įtariamajam R. Č. paskirtas suėmimas, ir nustatė jam kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 str., suėmimas taikytinas, siekiant užtikinti įtariamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui įtariamojo R. Č. gynėjas prašo 2010-12-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį panaikinti ir paskirti jo ginamajam R. Č. švelnesnę kardomąją priemonę. Gynėjo manymu, kardomoji priemonė – suėmimas jo ginamajam pratęstas nepagrįstai. Atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas klausimą dėl R. Č. suėmimo paskyrimo, teismas nevertino faktinių aplinkybių, kurioms esant nusikaltimu įtariamo asmens atžvilgiu gali būti skiriamas suėmimas, kaip tai numato LR BPK 122 str. Gynėjo nuomone, tai rodo, kad apylinkės teismo nutartis deklaratyvi.

Gynėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad yra pagrindo išvadai daryti, jog R. Č. gali bėgti, slėptis. Tokia išvada nepagrįsta. Priešingai nei nurodė teismas, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nors ir priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau suėmimas šiuo pagrindu gali būti skiriamas tik turint objektyvių duomenų, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymi, kad šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jo ginamasis R. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o siekdamas išvengti atsakomybė, slapstėsi. Tvirtina, kad R. Č. net nežinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis yra paieškomas.

Nepagrįstai, anot gynėjo, skundžiamojoje nutartyje yra tvirtinama, kad įtariamasis R. Č. būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, vien tai, kad šiuo metu R. Č. yra pateikti įtarimai dėl sunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymo, ar, kad jam inkriminuojami nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o iš anksto gerai suplanuoti, padaryti organizuotoje grupėje, nėra pagrindas išvadai daryti apie tai, kad jis laisvėje darys analogiško pobūdžio nusikaltimus.

Gynėjo teigimu, spręsdamas klausimą dėl suėmimo paskyrimo tikslingumo, teismas pažeidė LR BPK 121 str. 4 d. reikalavimus, nes neatsižvelgė į R. Č. asmenybę, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi šeimą, be to, kaip jau buvo minėta, nežinojo, kad yra paieškomas bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų daroma išvada, kad pagrindai ir sąlygos skirti įtariamajam R. Č. suėmimą buvo. Gynėjo skundas atmestinas.

Sutinkamai su LR BPK 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis į teismą dėl šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, ši aplinkybė turi būti tinkamai įvertinta.

Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Tokio pobūdžio išvados bus padarytos išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Kardomosios priemonės, tame tarpe ir suėmimas, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Faktinių duomenų buvimo apie padarytą nusikalstamą veiką konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemonės skyrimo pagrindas. Pagrįstas įsitikinimas apie faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia įtariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, tačiau nesant duomenų apie galimą asmens padarytą nusikalstamą veiką, suėmimo skyrimo klausimas iš viso negali būti svarstomas.

Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje esantys faktiniai duomenys duoda pagrindą manyti, kad R. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Ši prielaida grindžiama byloje esančiais įrodymais – įtariamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, duomenimis užfiksuotais apžiūrų, kratų protokoluose, specialistų išvadomis bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Priimdamas nutartį palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartį, kuria įtariamajam R. Č. paskirtas suėmimas, ir nustatydamas įtariamajam R. Č. kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad R. Č. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o taip pat daryti nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d.

2004 12 30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinta, kad LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą) būtina atsižvelgti į visas LR BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. R. Č. įtariamas trijų tyčinių nusikaltimų, tarp jų sunkaus nusikaltimo (LR BK 180 str. 3 d.), už kurį baudžiamasis įstatymas numato vien realią griežtą laisvės atėmimo bausmę, padarymu, todėl yra pagrindas manyti, kad suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, jis gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Papildomai turi būti atsižvelgta į tai, kad įtariamasis praeityje buvo ne kartą teistas, iki sulaikymo niekur nedirbo, duomenų apie kitą legalų jo pragyvenimo šaltinį byloje nėra. Aukštesniojo teismo nuomone, realios ir griežtos laisvės atėmimo bausmės skyrimo grėsmė leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, R. Č. gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šį manymą taip pat susistiprina ir aplinkybė, jog įtariamasis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, daugiau nei metus buvo paieškomas. Tokiu būdu gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog suėmimo pagrindas, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, net parėjus metams po suėmimo paskyrimo nėra išnykęs.

Taip pat pritartina apylinkės teismo 2010-12-28 nutartimi nustatytam suėmimo taikymo įtariamajam pagrindui, numatytam LR BPK 122 str. 1 d. 3 p., kad būdamas laisvėje R. Č. gali daryti naujus nusikaltimus. Suėmimas gali būti taikomas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, kai yra pagrindas manyti, kad įtariamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti bent vieną iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ne tik teistumas, o ir kitos aplinkybės: įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, įtariamojo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. R. Č. pareikšti įtarimai dėl 3 tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių viena patenka į LR BPK 122 str. 4 d. numatytų sunkių nusikaltimų sąrašą, padarymo. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, R. Č. pareikšti įtarimai taip pat dėl dviejų apysunkių nusikaltimų padarymo, visus nusikaltimus R. Č. įvykdė veikdamas organizuota grupe, padaryti nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti, nusikaltimų padaryme jo vaidmuo buvo aktyvus, be to, nusikaltimai padaryti nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojus psichinę prievartą ir fizinį smurtą bei šaunamuosius ginklus ir kitus specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus. Aplinkybės, kad R. Č. yra bedarbis ir neturi kitų pragyvenimų lėšų, anksčiau teistas leido teismui pagrįstai manyti apie įtariamojo polinkį daryti nusikalstamas veikas, galimai siekiant įgyti pragyvenimo lėšų. To pakanka, kad įtariamojo atžvilgiu būtų taikomas suėmimas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Aukštesniojo teismo manymu, šis suėmimo pagrindas nėra išnykęs.

Skundo argumentai, kad R. Č. turi šeimą bei nuolatinę gyvenamąją vietą, yra reikšmingi bendrųjų nuostatų skiriant kardomąsias priemones plotmėje, tačiau nepaneigia suėmimo taikymo įtariamajam šioje byloje pagrindo ir nėra pakankami šiai kardomajai priemonei panaikinti.

Esant aukščiau aptartiems LR BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytiems suėmimo taikymo pagrindams, o taip pat sąlygoms, t.y. kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (LR BPK 122 str. 6 d., 7 d.), skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutarė:

atmesti įtariamojo R. Č. gynėjo Ramūno Vanago skundą ir palikti galioti 2010 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė