- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 2-1545/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, LUAB „Lietuvos aidas“
- Kreditorius
- Vilniaus apskrities VMI, A. P.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria nutarta pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimus negaliojančiais, civilinėje byloje Nr. 2-2030-553/2010 pagal pareiškėjų Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundus dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorius Vilniaus apskrities VMI kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti LUAB „Lietuvos aidas“ 2009 m. spalio 6 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus: 1) nustatyti patalpų, esančių Maironio g. 1/B. Radvilaitės g. 9, Vilniuje, pardavimo kainą – 5 051 732 Lt; 2) perduoti ĮBĮ nustatyta tvarka bendrovei priklausančias patalpas, esančias Maironio g. 1/B. Radvilaitės g. 9, Vilniuje, kurių plotas 1770,41 kv.m. hipotekiniam kreditoriui A. P. , kurio hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas yra 5 051 732,84 Lt; 3) atmesti siūlymą kreiptis į teismą su prašymu pratęsti bendrovės likvidavimo procedūrą iki 2010 m. spalio 26 d. (alternatyvus nutarimo projektas – iki 2010 m. balandžio 26 d.); taip pat prašė pratęsti ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatytą bendrovės likvidavimo procedūrai įvykdyti 24 mėnesių terminą iki 2010 m. spalio 26 d. Pareiškėjas teigė, kad nustatyta patalpų pardavimo kaina – 5 051 732 Lt – neatitinka tikrosios patalpų vertės ir gina vien hipotekinio kreditoriaus A. P. interesus. Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ atliktas bendrovės patalpų įvertinimas nustatė nepagrįstai mažą nekilnojamojo turto preliminarią vertę 3 550 000 Lt sumai, tačiau pagal VĮ Registrų centro pažymą bendrovės patalpų rinkos vertė yra 7 265 000 Lt. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad administratoriui nepavyko parduoti patalpų už 2009 m. balandžio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nustatytą 8 925 000 Lt kainą, būtų protinga ir teisinga patalpų vertę sumažinti iki VĮ Registrų centro nustatytos kainos. Pareiškėjas nurodė, kad į įmonės bankroto administratorių kreipėsi UAB „Nordija“ su pasiūlymu pirkti įkeistas patalpas už 6 300 000 Lt. Pareiškėjo nuomone, nutarimas perduoti A. P. patalpas, esančias Maironio g. 1/B.Radvilaitės g. 9, Vilniuje, kurių plotas 1 770,41 kv.m., už 5 051 732,84 Lt prieštarauja bankroto paskirčiai – maksimaliai tenkinti visų kreditorių reikalavimus bei sąžiningumo principui, nes pagrindinis kreditorius A. P. , savo nuožiūra nustatęs patalpų pardavimo kainą, siekia jas įsigyti už mažesnę nei rinkos kainą. Pareiškėjo nuomone, tikslinga pratęsti likvidavimo procedūrą iki 2010 m. spalio 26 d., nes bankroto administratoriui nepavyko parduoti bendrovės nekilnojamojo turto 2008 m. rudenį prasidėjusios krizės nekilnojamojo turto rinkoje. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu taikyti ieškinio senatį A. P. 5 051 732,80 Lt finansiniam reikalavimui LUAB „Lietuvos aidas“ ir išbraukti jį iš kreditorių sąrašo kaip hipotekinį kreditorių. Pareiškėjo nuomone, iki bus išnagrinėtas šis reikalavimas tikslinga pratęsti bendrovės likvidavimo procedūros terminą.
Pareiškėjas LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorius UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2009 m. spalio 6 d. LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo nutarimus: 1) nustatyti patalpų, esančių Maironio g. 1/ Radvilaitės g. 9, Vilniuje, pardavimo kainą – 5 051 732,80 Lt; 2) perduoti ĮBĮ nustatyta tvarka UAB „Lietuvos aidas“ priklausančias patalpas, esančias Maironio g. 1/Radilaitės g. 9, Vilniuje, kurių plotas 1770,41 kv. m. hipotekiniam kreditoriui A. P. , kurio hipoteka užtikrintas reikalavimas yra 5 051 732,84 Lt; 3) atmesti siūlymą kreiptis į teismą su prašymu pratęsti UAB „Lietuvos aidas“ likvidavimo procedūrą. Pareiškėjas nurodė, kad VĮ Registrų centras vertinimu minėtų patalpų vertė yra 7 265 000 Lt. Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ pateikė preliminarią rinkos vertę 3 550 000 Lt sumai, kuri neturi juridinės galios, nes neatitinka Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, nutarimas parduoti turtą už tokią kainą buvo priimtas tik dėl to, kad hipotekinio kreditoriaus reikalavimas sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Pareiškėjas nurodė, kad kreditorių susirinkimas nesvarstė pareiškėjo pasiūlymo nustatyti pardavimo kainą ne mažesnę nei 10 000 000 Lt. Pareiškėjo nuomone, nustačius turto kainą, turtas turėjo būti parduodamas, o ne perduodamas hipotekiniam kreditoriui, be to, toks perdavimas negalimas, nes teisme vyksta ginčas dėl A. P. kreditorinio reikalavimo išbraukimo iš kreditorių sąrašo. Pareiškėjas pažymėjo, kad nutarimas nesikreipti į teismą dėl likvidavimo procedūrų termino pratęsimo nulemtas vien tik suinteresuoto kreditoriaus A. P. , be to, liko neišspręstas VšĮ „Menų spaustuvė“ kreditorinio reikalavimo UAB „Lietuvos aidas“ klausimas ir tebevyksta teisminis ginčas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas pagal nurodytus skundus.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjų Vilniaus apskrities VMI ir UAB „Vilniaus energija“ skundus dėl 2009 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais tenkinti; pripažinti LUAB „Lietuvos aidas“ 2009 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimus: 1) nustatyti patalpų, esančių Maironio g. 1/B. Radvilaitės g. 9, Vilniuje, pardavimo kainą – 5 051 732 Lt; 2) perduoti ĮBĮ nustatyta tvarka bendrovei priklausančias patalpas, esančias Maironio g. 1/B. Radvilaitės g. 9, Vilniuje, kurių plotas 1770,41 kv.m., hipotekiniam kreditoriui A. P. , kurio hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas yra 5 051 732,84 Lt; 3) atmesti siūlymą kreiptis į teismą su prašymu pratęsti bendrovės likvidavimo procedūrą iki 2010 m. spalio 26 d. (alternatyvus nutarimo projektas – iki 2010 m. balandžio 26 d.), negaliojančiais; pareiškėjo Vilniaus apskrities VMI prašymo pratęsti ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatytą bendrovės likvidavimo procedūrai įvykdyti 24 mėnesių terminą iki 2010 m. spalio 26 d. netenkinti.
Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas 2009 m. spalio 6 d. LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad kreditorių susirinkime, kuriame buvo sprendžiami nagrinėjamo ginčo nutarimai, dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma 9 022 298,02 Lt, kas sudaro 96,3661 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi yra patvirtinęs hipotekos kreditoriaus A. P. finansinį reikalavimą 5 051 732,80 Lt sumai, kuris sudaro daugiau nei pusė, t. y. 53,9696 procento, visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir daugiau nei pusė, t.y. 55,9916 procento, kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų. Dėl to, teismo teigimu, neabejotina, kad kreditoriaus A. P. balsavimas turi lemiamą reikšmę kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimui. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau tokie nutarimai negali prieštarauti imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo normoms ir kitų teisės aktų nuostatoms. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymu reguliuojamo bankroto proceso esmė yra bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti visų, o ne pavienių kreditorių, interesus, sudarant sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.
Teismas nurodė, kad UAB „Centro klubas-nekilnojamasis turtas“ 2009 m. rugsėjo 23 d. preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog ši pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais reglamentuotų vertinimo dokumentų turtinio ir formos ir yra tik informacinio pobūdžio. Dėl to teismas pripažino, kad šioje pažymoje nustatyta 3 550 000 Lt rinkos vertė negali būti pripažinta realiai atitinkančia rinkos kainas bei tinkama kreditorių susirinkimui vadovautis nustatant pastato, esančio Maironio g. 1/ Radvilaitės g. 9, Vilniuje, kurio plotas 1 770,41 kv. m., pardavimo kainą, priešingai – teismui pateikta Centrinės nekilnojamojo turto biržos nekilnojamojo turto vertintojo J. S. atlikta negyvenamųjų patalpų, esančių Maironio g. 1/ Radvilaitės g. 9, Vilniuje, rinkos vertės nustatymo pažyma patvirtina, kad 2009 m. sausio 15 d. vertinamo turto vertė buvo 12 500 00 Lt. Teismas pažymėjo, kad kitokių turto vertę pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkime nutarta, jog administracinio pastato, esančio Maironio g. 1/ Radvilaitės g. 9, Vilniuje, kurio plotas 1 770,41 kv. m., vertė lygi hipotekos kreditoriaus A. P. kreditoriniam reikalavimui, t. y. 5 051 732,80 Lt sumai, kurio vienintelio balsas ir nulėmė tokio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą, be to, kaip matyti iš teismui pateikto 2009 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolo, nutarimas perduoti minėtą turtą hipotekos kreditoriui taip pat buvo nulemtas vienintelio daugiau nei pusė balsų turinčio kreditoriaus sprendimu, neatsižvelgiant į kitų kreditorių siūlymus. Teismas pritarė pareiškėjų argumentams, kad kreditorių susirinkimui nustačius patalpų pardavimo kainą, šios patalpos ir turėjo būti pardavinėjamos, kreditorių susirinkimui nustatant pardavimo tvarką, o ne sprendžiamas šių patalpų perdavimo klausimas. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas UAB „Nordija“ pasiūlymas dėl patalpų, esančių Maironio g. 1/ Radvilaitės g. 9, Vilniuje, pirkimo, kuriuo už šias patalpas siūloma 6 300 000 Lt dydžio suma, ir šios aplinkybės leidžia manyti, jog pardavinėjant šį turtą, gali būti patenkintas ne vien hipotekos kreditoriaus 5 051 732,80 Lt dydžio finansinis reikalavimas, tačiau ir kitų kreditorių reikalavimai LUAB „Lietuvos aidas“. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimų nutarimai nustatyti patalpų, esančių Maironio g. 1/B. Radvilaitės g. 9, Vilniuje, pardavimo kainą – 5 051 732 Lt ir perduoti šias patalpas hipotekiniam kreditoriui A. P. , kurio hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas yra 5 051 732,84 Lt, prieštarauja bankroto proceso esmei – patenkinti visų, o ne pavienių kreditorių, interesus, todėl yra pripažintini nepagrįstais ir negaliojančiais.
Teismas pažymėjo, kad hipotekos kreditorius turi prioritetų prieš likusius bankrutuojančios įmonės kreditorius, nes, vadovaujantis ĮBĮ 34 straipsniu, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia, dėl to panaikinti minėti kreditorių susirinkimo nutarimai neblogina hipotekos kreditoriaus padėties, priešingai gali įtakoti racionalių ir optimalesnių sprendimų priėmimą, kuriais bus patenkinami atitinkamai visų kreditorių interesai.
Teismas konstatavo, kad 2009 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas atmesti siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl UAB „Lietuvos aidas“ likvidavimo procedūros pratęsimo taip pat pripažintinas negaliojančiu. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi pripažino UAB „Lietuvos aidas“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto, o įsiteisėjus šiai nutarčiai, bankroto administratorius įstatymo nustatyta tvarka privalo organizuoti turto pardavimą ar perdavimą kreditoriams, tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus ir vykdyti kitas ĮBĮ 31 straipsnyje numatytas pareigas. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos likus neparduoto ir kreditoriams neperduoto turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, toks turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas, tačiau ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis taip pat numato, kad nurodytą 24 mėnesių terminą teismas kreditorių susirinkimo prašymu gali pratęsti. Teismas pažymėjo, kad ši įstatymo nuostata sudaro galimybę likvidavimo procesą pratęsti tokiam laikui, kuris yra būtinas pagal įstatymo nuostatas išspręsti bankrutuojančios įmonės turto realizavimą ir visų kreditorių interesų optimalų patenkinimą. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog kreditorių susirinkimo skundžiamą nutarimą nulėmė hipotekinio kreditoriaus A. P. balsai, kuris dėl akivaizdžių aplinkybių – aptartų nutarimų, kurių pagrindu buvo nustatyta parduodamo turto kaina ir nutarta visą turtą perduoti tam pačiam hipotekiniam kreditoriui – balsavo prieš nutarimą, įgalinantį pratęsti likvidavimo procedūras. Teismo teigimu, tokios procedūros atlikimas yra apspręstas objektyvių sąlygų – poreikio pagal įstatymo reikalavimus parduoti bankrutuojančios įmonės turtą, siekiant patenkinti visų kreditorių teisėtus interesus, todėl atitinkamos kreditorių susirinkimo teisės, numatytos ĮBĮ neturi būti dirbtinai ribojamos.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI kartu su reikalavimais pripažinti skundžiamus kreditorių susirinkimo sprendimus negaliojančiais pareiškė prašymą pratęsti ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatytą bendrovės likvidavimo procedūrai įvykdyti 24 mėnesių terminą iki 2010 m. spalio 26 d. Teismo teigimu, pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI įrodymų, kad bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimas būtų nutaręs kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu, nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo. Teismas pažymėjo, kad visus klausimus, susijusius su bankrutuojančia įmone ir joje atliekamomis bankroto procedūromis, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas. Teismas nurodė, kad tik bankrutuojančių įmonių kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumo klausimai pagal teisme nustatytą bylų skirstymo tvarką tam tikru periodu buvo skiriami nagrinėti ir kitiems to paties teismo teisėjams, todėl pareiškėjas dėl bendrovės likvidavimo termino pratęsimo su atitinkamo turinio prašymu turi kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teisėją.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (kreditorius) A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria tenkinti kreditorių reikalavimai dėl LUAB „Lietuvos aidas“ 2009 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1 ir 2 punktų pripažinimo negaliojančiais ir klausimą išspręsti iš esmės – šiuos reikalavimus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ĮBĮ imperatyviai nustato, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės ginamos siekiant patenkinti visų, o ne pavienių kreditorių interesus, sudarant sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Šis teismo tvirtinimas prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, nustatančioms kreditorių klasifikavimą bei jų reikalavimų tenkinimo tvarką, yra padarytas netinkamai aiškinant bankroto proceso esmę bei nėra pagrįstas konkrečia teisės norma.
2. Nagrinėjant pareiškėjų skundus byloje įrodinėjamos aplinkybės nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos, nebuvo tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai.
3. Teismas, vertindamas kreditorių susirinkimo nutarimo nustatytos likviduojamai įmonei priklausančių patalpų pardavimo 5 051 732,80 Lt kainos pagrįstumą, nepagrįstai konstatavo, kad į bylą nepateikta kitų, išskyrus Centrinės nekilnojamojo turto biržos nekilnojamojo turto vertintojo J. S. bei UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ atlikto turto vertinimo, duomenų, patvirtinančių patalpų pardavimo kainą. Teismo išvada, kad patalpų kainą ir patalpų perdavimą hipotekiniam kreditoriui A. P. nulėmė jo paties balsai, yra padaryta neįvertinus visų patalpų rinkos vertę pagrindžiančių duomenų, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
4. Į bylą pateiktas UAB „Nordija“ pasiūlymas dėl parduodamų patalpų pirkimo už 6 300 000 Lt kaip įstaigos dokumentas neatitinka jam nustatytų teisinių reikalavimų, todėl nėra tinkamas įrodymas nurodytai aplinkybei teisme patvirtinti. Dėl to laikytina, kad teismas nepagrįstai juo remdamasis konstatavo, jog pardavus įmonės patalpas gali būti patenkinti didesni negu 5 051 732,84 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą pareiškėjo (kreditoriaus) A. P. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis apsaugo likviduojamos bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl yra teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą pareiškėjo (kreditoriaus) A. P. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. spalio 6 d. LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta: 1) nustatyti patalpų, esančių Maironio g. 1/B. Radvilaitės g. 9, Vilniuje, pardavimo kainą – 5 051 732 Lt; 2) perduoti ĮBĮ nustatyta tvarka bendrovei priklausančias patalpas, esančias Maironio g. 1/B. Radvilaitės g. 9, Vilniuje, kurių plotas 1770,41 kv.m. hipotekiniam kreditoriui A. P. , kurio hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas yra 5 051 732,84 Lt; 3) atmesti siūlymą kreiptis į teismą su prašymu pratęsti bendrovės likvidavimo procedūrą iki 2010 m. spalio 26 d. (alternatyvus nutarimo projektas – iki 2010 m. balandžio 26 d.). Pirmosios instancijos teismas pripažino minėtus kreditorių susirinkimo nutarimus negaliojančiais. Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad yra skundžiama tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkinti pareiškėjų reikalavimai dėl LUAB „Lietuvos aidas“ 2009 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1 ir 2 punktų pripažinimo negaliojančiais, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 60 redakcija) Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau tekste – Aprašas) 33 punktas numato, kad kaip panaudoti antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduotą turtą, sprendžia kreditorių susirinkimas. Pagal minėto Aprašo 34.1 punktą kreditorių susirinkimas gali nutarti įpareigoti varžytynių vykdytoją tęsti turto pardavimą iš varžytynių Aprašo nustatyta tvarka kreditorių susirinkimo patvirtintomis kainomis, taip pat įpareigoti varžytynių vykdytoją parduoti turtą be varžytynių kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir patvirtintomis parduodamo turto kainomis (Aprašo 34.2. p.). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio penktąją dalį įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui; įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Turto pardavimo kaina nustatoma dėl turto pardavimo. Taigi nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimui nustačius patalpų, esančių Maironio g. 1/ Radvilaitės g. 9, Vilniuje, pardavimo kainą, šios patalpos pirmiausia turėjo būti pardavinėjamos, kreditorių susirinkimui nustatant pardavimo tvarką, o ne sprendžiamas šių patalpų perdavimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto proceso metu turėtų būti siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, t.y. turėtų būti sudarytos sąlygos visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Tai priklauso nuo bankrutavusios įmonės turimo turto pardavimo kainos ir tokios kainos nustatymo. Į bylą pateiktas UAB „Nordija“ pasiūlymas dėl patalpų, esančių Maironio g. 1/ Radvilaitės g. 9, Vilniuje, patvirtina, kad už minėtas patalpas buvo siūloma 6 300 000 Lt. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad minėtas raštas nelaikytinas įrodymu, kadangi jis neatitinka įstaigos dokumentams keliamų reikalavimų, t.y. jame nenurodyta dokumento sudarymo data bei numeris. Teisėjų kolegijos nuomone, vien datos bei numerio dokumente nenurodymas nepaneigia UAB „Nordija“ išreikštos valios pirkti patalpas, esančias Maironio g. 1/ Radvilaitės g. 9, Vilniuje, už nurodytą 6 300 000 Lt sumą. Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su patalpų, esančių Maironio g. 1/B. Radvilaitės g. 9, Vilniuje, vertę nustatančių aktų vertinimo, nepagrįstumo. Į bylą pateikta UAB „Centro klubas-nekilnojamasis turtas“ 2009 m. rugsėjo 23 d. preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymoje, kuria nustatyta minėtų patalpų vertė 3 550 000 Lt, nurodyta, jog ši pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais reglamentuotų vertinimo dokumentų turtinio ir formos ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Centro klubas-nekilnojamasis turtas“ 2009 m. rugsėjo 23 d. preliminarios rinkos vertės nustatymo pažyma. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas pateikė į bylą Centrinės nekilnojamojo turto biržos atlikto patalpų, esančių Maironio g. 1/B. Radvilaitės g. 9, Vilniuje, vertinimo ataskaitą, numatančią, kad minėtų patalpų vertė yra 3 950 000 Lt, ir kuri, apelianto teigimu, atitinka įstatymo keliamus turto vertinimo ataskaitai reikalavimus, tačiau minėta turto vertinimo ataskaita parengta 2010 m. vasario 8 d. duomenimis, t.y. po 2009 m. spalio 6 d. LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo, todėl nėra pagrindo vadovautis minėta ataskaita, sprendžiant 2009 m. spalio 6 d. LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo klausimą. Tuo tarpu į bylą pateikta Centrinės nekilnojamojo turto biržos negyvenamųjų patalpų, esančių Maironio g. 1/ Radvilaitės g. 9, Vilniuje, rinkos vertės nustatymo pažyma patvirtina, kad 2009 m. sausio 15 d. vertinamo turto vertė buvo 12 500 00 Lt. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikta VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. liepos 24 d. pažyma patvirtina, kad patalpų, esančių Maironio g. 1/ Radvilaitės g. 9, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė 2009 m. liepos 22 d. buvo 7 265 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad buvo turimi duomenys dėl patalpų, esančių Maironio g. 1/ Radvilaitės g. 9, Vilniuje, didesnės vertės (kainos), nei buvo nustatyta 2009 m. spalio 6 d. LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimo metu – 5 051 732 Lt, taip pat atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso metu turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl minėtų kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija nuomone, atsižvelgiant į atskirojo skundo turinį, laikytina, kad, apelianto teigimu, dėl to, kad Įmonių bankroto įstatymas numato, jog kreditorių susirinkime kreditorių balsų dydis yra proporcingas jo kreditoriniam reikalavimui, apeliantas, turėdamas daugiau nei pusę kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų, turėjo teisę priimti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis LUAB „Lietuvos aidas“ bankroto byloje buvo pateiktas kreditoriaus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas išbraukti A. P. kaip hipotekinį kreditorių iš bendrovės kreditorių sąrašo. Šio klausimo išsprendimas gali turėti įtakos sprendimo dėl patalpų, esančių Maironio g. 1/B. Radvilaitės g. 9, Vilniuje, pardavimo priėmimui. Be to, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi yra uždrausta LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių susirinkimui spręsti klausimus dėl LUAB „Lietuvos aidas“ priklausančių patalpų, esančių Vilniuje, Maironio g. 1/B.Radvilaitės g. 9, kainos ir perleidimo tvarkos nustatymo iki įsiteisės teismo nutartis dėl kreditoriaus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo dėl hipotekinio kreditoriaus A. P. išbraukimo iš LUAB „Lietuvos aidas“ kreditorių sąrašo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.