Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens E. S. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo:

R. D. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., ir jam paskirtas 30 parų administracinis areštas su automobilio Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. S., konfiskavimu;

R. D. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir jam paskirtas 30 parų administracinis areštas;

R. D. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d., ir jam paskirta 11Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str., R. D. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 30 parų administracinis areštas su automobilio Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Administracinio arešto vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant R. D. per šį laiką atlikti 240 val. nemokamų viešųjų darbų, leidžiant viešuosius darbus atlikti savaitgaliais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nubaustas už tai, kad 2015 m. vasario 10 d., apie 22.11 val., Širvintų r., kelio Jauniūnėliai-Musninkai 5 km, vairavo automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. S., neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes ši teisė jam yra atimta, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, draudimo ir techninės apžiūros talono. Tokiais savo veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 226 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 130 str. 1 d., ir 124¹ str. 8 d.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog E. S., kaip automobilio savininkas, ėmėsi visų priemonių, siekdamas pasirūpinti savo nuosavybės apsauga – transporto priemonės registracijos liudijimo, draudimo, techninės apžiūros talono nedavė ir tai patvirtina bylos medžiaga. Apelianto manymu, esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti išskirtinę situaciją ir laikyti, jog pažeidėjas transporto priemone disponavo prieš jos savininko valią.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

E. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d., įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, o, priimdamas nutarimą, kuriuo R. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 130 str. 1 d., ir 124¹ str. 8 d., rėmėsi tik rašytiniais įrodymais bei R. D. parodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 ² str. (vienas iš R. D. padarytų teisės pažeidimų) nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu <...>.

ATPK (272-277 straipsniai, 291 straipsnis, 296 straipsnis, 302² straipsnis, 302⁹ straipsnis) nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese. Tačiau suformuotoje teismų praktikoje laikomasi principo, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad bylose, kuriose keliami ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimai, turi teisę dalyvauti procese kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinio teisės pažeidimo bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, taikant konfiskavimo nuobaudą, yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi, nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurio konfiskavimo klausimas yra keliamas, savininko teisėms ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė byla 2AT-18/2012).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų (b.l. 16), įvykio metu R. D. vairuotas automobilis „Alfa Romeo“, v/n (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. S.. Nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, suteikė galimybę asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė galėjo būti konfiskuota ir kurio teisėms ir pareigoms administracinės bylos išsprendimas turėjo įtakos, dalyvauti procese, jam buvo sudaryta galimybė įrodinėti, kad jis kaip transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu, tačiau E. S. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 25), nepateikdamas jokių savo neatvykimą patvirtinančių dokumentų, tokiu būdu elgėsi neatsakingai.

Tačiau ir teismas turėjo būti aktyviu bei išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Apylinkės teismas priešingai, teismo posėdyje įrodymų, susijusių su konfiskuotu automobiliu: kokiu pagrindu R. D. vairavo E. S. priklausantį automobilį, valdė jį, kur buvo jo dokumentai, ar pažeidėjas pažįsta automobilio savininką ir pan., netyrė, visumos neanalizavo ir nevertino, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. reikalavimus. Apygardos teismo vertinimu, dėl to apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, N575-407/2011).

Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima padaryti pagrįstą išvadą dėl E. S. priklausančio automobilio „Alfa Romeo“, v/n (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ar nekonfiskavimo galimybės.

Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nors Lietuvos Respublikos ATPK 285 str. numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1333/2007, N575-326/2012). Šiuo atveju byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl nėra aišku kokius paaiškinimus davė ir prašymus teikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad R. D. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., tačiau 2015-03-05 nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad jis pripažintinas kaltu bei baustinas pagal ATPK 123 str. 1 d., manytina, jog tai techninė klaida.

Atsižvelgiant į tai, Širvintų rajono apylinkės teismo 2015-03-05 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti E. S. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.