- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-14
- Bylos Nr.
- e2YT-12622-1205/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas D. J. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo I. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jo tėvų I. J. ir A. J. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje). Mama A. J. (antroje santuokoje – J.) mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas I. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas, registruotas tėvo I. J. vardu: 0,0726 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą tėvas paveldėjo (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. J. mirties. Po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas D. J. nesikreipė, tačiau priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Jis nuo 2018 metų gyveno tėvo namuose, tvarkė namą kaip savo, nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius. 2025 m. balandžio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po tėvo I. J. mirties, tačiau notarė jo prašymą atmetė, kadangi prašymą jis pateikė praleidęs terminą palikimui priimti. Notarė jam išdavė liudijimą, kad po I. J. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į I. J. palikimą, nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, prašė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tarnyba neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas D. J. yra mirusio (duomenys neskelbtini), I. J. sūnus. Po I. J. mirties liko paveldimas turtas – 0,0726 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Po I. J. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po I. J. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. D. J. yra mirusiojo sūnus, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. J. po tėvo mirties liko gyventi name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), šiame name deklaravo gyvenamąją vietą, naudojasi turtu. Į bylą prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. J. po palikėjo I. J. mirties likusį turtą valdė kaip savo, jį prižiūrėjo ir rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius.
10. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
11. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po I. J. mirties jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu toliau rūpinosi ir prižiūrėjo sūnus D. J., likdamas gyventi nekilnojamame turte, prižiūrėdamas turtą, rūpindamasis juo, mokėdamas mokesčius. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. J. po tėvo I. J. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po tėvo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.