Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2020-01-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-25-240/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
II-25-240/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02316-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Bronislovas Liatukas (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Ričardas Lilas
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-25-240/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02316-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1; 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – A. B., jo įgaliotam atstovui advokatui Ričardui Lilui,

institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos – atstovei Dainorai Gintautaitei-Bačėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Dainoros Gintautaitės-Bačėnienės (toliau – Institucijos) 2019-11-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3443-2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Dainoros Gintautaitės-Bačėnienės (toliau – Institucijos) 2019-11-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3443-2019 A. B. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje, už tai, kad jis 2019-10-23, apie 20.30 val., Kauno r. sav., Arlaviškių k., Kauno mariose žvejojo draudžiamu ne mėgėjų žvejybos įrankiu – statomu tinklu iš valo (statomas tinklas iš valo 30 m ilgio, 80x80 mm aktyvumo), tinklą traukdamas iš guminės valties, draudžiamu įrankiu sugaunant 3 sterkus, 17 karšių, 8 karpius, 2 kg kuojų ir karosų (3 karosai ir 2 kuojos), tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, 9.1 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta 120 Eur bauda su daiktų – guminės valties, irklų, pompos, tinklo ir sugautos žuvies – konfiskavimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, jog aprašytos nusižengimo aplinkybės neatitinka tikrovės. Jis nežvejojo tinklu, tik iš valties maitino žuvis. Nutarimas buvo priimtas skubotai, neištyrus visų bylai reikšmingų įrodymų, dėl ko pareiškėjas kaltu pripažintas nepagrįstai. Jis ruošėsi žvejoti dugnine meškere, o tinklą su žuvimis į jo valtį įdėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos specialistai ir neetatiniai inspektoriai. Po to pareiškėjas buvo nufotografuotas prie jam priklausančios valties, į kurią minėti pareigūnai įdėjo tinklą su žuvimis. Nors pareiškėjas nuo pat pradžių aiškino, kad tinklas jam nepriklauso, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o vėliau priimtas skundžiamas nutarimas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos – atsiliepime į skundą nurodo, kad su A. B. apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Administracinio nusižengimo padarymo faktą pagrindžia byloje surinkti įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas, įvykio schema, fotolentelės, vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog jis maitino žuvis, ruošdamasis žvejoti dugnine meškere nuo kranto, vertintina kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės nuobaudos. Remtis vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais nėra teisinga, be to, tokiam asmeniui už melagingų parodymų davimą nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė nekyla. Priimant skundžiamą nutarimą buvo remiamasi vyriausiojo specialisto A. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad administracinio nusižengimo faktą stebėjo jis ir dar trys liudytojai, kurių neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas. Taip pat atmestinas pareiškėjo argumentas, kad nusižengimas neįrodytas, kadangi byloje nėra pateikta filmuota medžiaga, kadangi tokia medžiaga nėra privaloma, be to, administracinėn atsakomybės traukiamo asmens veiksmai buvo stebimi termovizoriaus pagalba. Šiuo atveju neliko jokios pagrįstos abejonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, jis yra kaltas ir nubaustas pagrįstai.

Šalies argumentai

A. B. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais, Paskirta nuobauda yra per didelė. ANK 291 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nusižengimas, t. y. gamtai padaryta žala turi būti fiksuojamas garso ir vaizdo priemonėmis. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas sulaikytas jam traukiant tinklą, tačiau inspektoriai to neužfiksavo. Nebuvo jokio liudytojo, kuris būtų matęs įvykį, visi keturi inspektoriai buvo suinteresuoti nustatyti nusižengimo faktą. Matė vaikščiojančius tris vaikinus, kurie galbūt atėjo pasiimti tinklo, nurodė inspektoriams juos apklausti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Termovizoriuje turėjo matytis, kaip jis, būdamas valtyje, maitino žuvis. Inspektoriai nusižengimą fiksavo krante, nors nurodė, jog jis buvo sulaikytas traukiant tinklą. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kuris buvo priimtas jam nedalyvaujant. Tinklą inspektoriai paėmė iš savo katerio ir priplaukę įmetė į pareiškėjo valtį. Jie tai padarė būdami krante. Meškerių inspektoriams nerodė, jos buvo ant kranto, nes bijojo, kad jas paims.

Pareiškėjo įgaliotas atstovas nurodė, jog įvykio vietoje nebuvo fotografuojama ar filmuojama, tuomet būtų nekilę jokių abejonių. Dokumento, įrodančio, jog buvo gautas pranešimas apie galimai daromą administracinį nusižengimą, administracinio nusižengimo byloje nėra. Inspektoriai buvo suinteresuoti sulaikyti pareiškėją. Pareiškėjas naudojosi vienviete prakiurusia valtimi, jam būtų sudėtinga su ja brakonieriauti. Termovizorius nėra pakankamas prietaisas fiksuoti nusižengimą.

Liudytojas A. M. parodė, kad dienos metu buvo gautas pranešimas, jog žvejodamas žvejys mėgėjas ties Arlaviškių kaimu Kauno mariose užkabino tinklą. Tuo pagrindu buvo organizuotas reidas. Apie 20.00 val. tarnybiniu laivu priplaukus prie nurodytos vietos naktinio matymo prietaisu – termovizoriumi buvo stebima aplinka. Maždaug po 20 minučių buvo pastebėtas asmuo, nuo kranto išplaukiantis gumine valtimi. Paplaukiojęs aplink nurodytą vietą jis ėmė traukti tinklą. Jie priplaukė prie jo. Kol jie priplaukė, asmuo išmetė tinklą, taip pat ir išmetė su savimi turėtus baltus maišus. Įvykis buvo netoli kranto. Asmuo su inspektoriumi buvo paliktas krante, o jie nuplaukė ir ištraukė tinklą. Po to jie tinklą įdėjo į jo valtį. Asmuo neigė ketinęs traukti tinklą, išsitraukė iš kišenės batoną ir aiškino, kad maitina žuvis. Jis neminėjo, kad turi meškeres, kuriomis ketina žvejoti. Termovizorius rodo maždaug 300 metrų atstumu. Pareiškėją jie pastebėjo dar krante, kai jis ėmė pūsti valtį. Atrodė, jog plaukdamas vandenyje jis kažko ieškojo. Liudytojas matė tą momentą, kai pareiškėjas traukė tinklą.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti skundą atsiliepime nurodytais motyvais. Administracinis nusižengimas buvo fiksuotas termovizoriaus pagalba. Buvo gautas pranešimas, jog yra žvejojama draudžiamu būtų ir buvo į jį sureaguota. Pažeidėjas buvo stebimas inspektorių, tik ištraukus tinklą jie pasirodė pareiškėjui. Pareiškėjui buvo paskirta minimali nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos Institucijos padarytos išvados dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga, priimant sprendimą, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį kaltininkui užtraukia mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Ši norma yra blanketinė, kadangi Lietuvos Respublikoje mėgėjišką žūklę reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Šių taisyklių 9.1 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai (toliau – draudžiami žvejybos būdai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, tinkliniai žvejybos įrankiai laikomi ne mėgėjų žvejybos įrankiais.

Teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma visiškai patvirtina apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir išsamiais aplinkos apsaugos departamento pareigūno A. M. parodymais apie tai, kad gavę pranešimą, jog žvejys mėgėjas ties Arlaviškių kaimu Kauno mariose užkabino tinklą, jis bei vyriausiasis specialistas M. T., neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai E. N. ir G. N. nuvyko į nurodytą vietą patikrinti gautą informaciją bei pamatė, kaip apeliantas nuo kranto išplaukė gumine valtimi, paplaukiojęs ėmė traukti tinklą. Jiems plaukiant link jo, apeliantas išmetė tinklą, taip pat ir išmetė su savimi turėtus baltus maišus. Apeliantą jie parplukdė į krantą ir paliko su inspektoriumi, o jie nuplaukė, ištraukė tinklą ir įdėjo į apelianto valtį. Apeliantas pareigūnams teigė, kad maitino žuvis, vėliau, jau teismo posėdžio metu, pažeidėjas tikino, kad ketino žvejoti dugninėmis meškerėmis, tačiau jų apžiūrai nepateikė, o tarp įvykio vietoje buvusių daiktų dugninės meškerės nebuvo surastos.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų bei neetatinių inspektorių suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti A. B. nėra nustatytas, motyvuotų aplinkybių, dėl kurių jie galėtų nepagrįstai apkaltinti apeliantą nusižengimo padarymu, A. B. taip pat nenurodė, tuo labiau, kad vyriausiojo specialisto A. M. parodymus iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Apelianto skundą nagrinėjantis teismas bylos įrodymų viseto kontekste neturi pagrindo abejoti pareigūno kvalifikacija, darbine patirtimi ir nuosekliais parodymais apie jo nurodomas aplinkybes, todėl tokius apelianto teiginius, jog pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, atmeta kaip deklaratyvius.

Įvykio aplinkybės užfiksuotos prie bylos pateiktose įvykio schemoje bei nuotraukose. Nors apeliantas nurodo, kad nusižengimas nėra fiksuotas garso ir vaizdo priemonėmis, tačiau sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytu teiginiu, jog tokia medžiaga nėra privaloma, be to, administracinėn atsakomybės traukiamo asmens veiksmai buvo stebimi termovizoriaus pagalba.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. parodymų matyti ir tai, kad viso proceso metu jie nebuvo nuoseklūs. Įvykio vietoje A. B. nenurodė, jog ketina žvejoti dugninėmis meškerėmis, tuo tarpu apklausiamas apylinkės teisme tikino, kad ketino žvejoti dugninėmis meškerėmis. Tai prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams – liudytojo A. M. nuosekliems ir itin argumentuotiems parodymams, kurie analogiški ir jo tarnybiniame pranešime nurodytai informacijai.

Apelianto teiginiai, jog jis dar matė vaikščiojančius tris vaikinus, kurie galbūt atėjo pasiimti tinklų, nurodė inspektoriams juos apklausti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, tinklą inspektoriai paėmė iš savo katerio ir priplaukę įmetė į pareiškėjo valtį, taip jį nepagrįstai apkaltindami administracinio nusižengimo padarymu, vertintini kaip apelianto siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą.

Kadangi į įvykio vietą nuvykę A. M., M. T., E. N. ir G. N. termovizoriaus pagalba matė, kaip A. B. atėjo prie vandens telkinio, sėdo į valtį, nuplaukė link pranešėjo nurodytos vietos ir ėmė traukti tinklą, o pamatęs tarnybinį katerį tinklą numetė, taip pat numesdamas ir su savimi pasiimtus maišus bei apsimetė, jog maitina žuvis, taip pat buvo rastas ir tinklas bei žuvys, o nerastos kitos apelianto nurodomos priemonės žuviai pagauti, akivaizdu, kad jis žvejojo būtent administracinio nusižengimo byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina neginčytina išvada, kad A. B. jam surašytame protokole nurodytu laiku ir vietoje žvejojo draudžiamu būdu, kai tokį draudimą numato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, 9.1 punktas, todėl jo veiksmai atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, ir jis pagal minimą straipsnį nubaustas visiškai pagrįstai.

Pažymėtina, kad ANK 291 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 4, 6, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Kadangi A. B. draudžiamu būdu žvejojo iš pripučiamos valties, panaudodamas draudžiamą tinklinį ne mėgėjiškos žūklės įrankį, šie daiktai ir valties priedai – irklai bei pompa konfiskuoti visiškai pagrįstai, kaip nusižengimo padarymo priemonės ir įrankiai.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o A. B. skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Dainoros Gintautaitės-Bačėnienės (toliau – Institucijos) 2019-11-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3443-2019 palikti nepakeistą ir A. B. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Bronislovas Liatukas