Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-168-215/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-30
Bylos Nr.
1-168-215/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
N. E.
Kaltinamasis
G. P.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D.,dalyvaujant prokurorei O. A.,nukentėjusiajam N. E.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas gimęs Mažeikių r., Tirkšlių mstl., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išklausęs 12 klasių kursą, nevedęs, Mažeikių politechnikos mokyklos 3 kurso moksleivis, gyv. Mažeikių r., ., anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2013 m. spalio 5 d., apie 3.30 val., viešoje vietoje - Laisvės g. 5, Mažeikių m., ties laiptais į kavinę - barą „Ambasada“, be priežasties, aplinkinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė N. E. vieną smūgį kumščiu į pakaušį ir vieną smūgį į veidą, dėl ko nukentėjusysis aukštielninkas nugriuvo ant laiptų, tuo padarydamas galvos sumušimą, kraujosruvą veide, viršutinio kairės pusės II-o kandžio išmušimą, danties netekimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis G. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą vakarą jis su draugais A. B., D. K., M. P., D. G. buvo atvažiavę į barą „Ambasada“. Bare sutiko kitus vaikinus, su jais kalbėjosi, bet nesipyko ir nekonfliktavo. Po to išėjus iš baro, prie laiptų, jis susiginčijo su nukentėjusiuoju, dėl ko kilo ginčas nepamena, gal kažką pasakė. Jis nukentėjusįjį tik pastūmė, kuris nuvirto. Jokių smūgių nesudavė. Dėl ko gavosi tokie sumušimai nežino. Gal jis prieš tai buvo sumuštas, anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. Tą vakarą buvo išgėręs alaus. Po to jis dar gėrė degtinės prie baro „Pegasas“. Sutinka atlyginti turtinę žalą ir turėtas išlaidas už advokato pagalbą, nes gal atsitiko nuo jo pastūmimo, bet neturtinės žalos nesutinka atlyginti, nes nieko nepadarė ir prašo per daug. Anksčiau buvo nutraukta bylą susitaikius su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes nieko nepadarė. Baigiamųjų kalbų metu pripažino savo kaltę.

Nukentėjęs N. E. teismo posėdyje parodė, kad jis su draugais buvo nuėjęs į barą „Ambasada“, o prieš tai jie buvo išgėrę, bare dar gėrė alaus. Vėliau prie jų staliuko prisėdo kaltinamasis ir kiti vaikinai. Vienas iš prisėdusių vaikinų norėjo išprovokuoti žodinį konfliktą, tačiau jie nesivėlė į konfliktą. Bet G. P. bandė toliau provokuoti konfliktą prieš jo draugą V. R.. Kai baro savininkas pasakė, kad baras užsidaro, tada jie išėjo į lauką jam stovint prie baro laiptų, kaltinamasis nieko nesakęs jam iš nugaros pusės vieną kartą trenkė kumščiu į pakaušį. Jis atsisuko į kaltinamąjį ir klausė, „už ką“, tada dar kartą sudavė jam kairę veido pusę, nuo ko jis pargriuvo, pajuto vieną smūgį, buvo praradęs trumpam sąmonę, jo draugai R. J. ir A. V. jį pakėlė ir vėliau palydėjo link namų. Einat namo juto galvos skausmą, juto, kad išmuštas dantis. Nei iš karto po įvykio, nei grįžęs į namus greitosios pagalbos nekvietė. Kitą dieną jis sužinojo, kad tai padarė G. P. ir per pažįstamus gavo jo telefono numerį ir jam paskambino, norėjo, kad konfliktą išspręsti geruoju, bet nesutiko, sakė, kreipkis į policiją. Dar kitą dieną jis kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, nes skaudėjo galvą, buvo atsiradusi mėlynė, buvo diagnozuota galvos trauma. Buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, taip pat kreipėsi pas dantistą dėl danties sutvarkymo. Pradžioje dantis buvo užgydytas, vėliau dantis buvo protezuotas. Apie įvykį pranešė policijai po 2 dienų. Prašo priteisti 800 litų turtinės žalos atlyginimui, nes tiek sumokėjo už danties tvarkymą, 500 litų už advokato pagalbą ruošiant civilinį ieškinį ir 3000 litų neturtinei žalai, nes buvo sukelta daug nepatogumų dėl danties išmušimo, negalėjo valgyti, dėl galvos skausmo negalėjo tinkamai pailsėti, tai atsiliepė jo pažangumui mokykloje, buvo sumuštas viešoje vietoje, patyrė pašalinių patyčias, buvo nepatogu prieš draugus. Šiuo metu jokių pasekmių nejaučia.

Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu parodė, tai buvo ruduo, gal spalio mėnesį, kad tada jis su draugais N. E., A. V., V. R., R. J. atėjo į barą „Ambasada“. Jie buvo išgėrę, bare jis dar gėrė alų. Vėliau į barą atėjo nepažįstamų vaikinų kompanija, vienas iš vaikinų pradėjo prie V. R. konfliktuoti, kabinėtis žodžiais, tačiau jie su jais nesipyko. Kai baras užsidarė visi išėjo iš baro. Tada jie išėjo į lauką, konflikto nebuvo. Stovint lauke prie laiptų matė, kaip G. P. priėjo iš už nugaros prie N. E. ir vieną kartą jam ranka trenkė į galvą. N. E. atsisuko į G. P. ir pasakė: „už ką“. G. P. jam nieko neatsakė ir sudavė rankomis dar du smūgius į veidą. Po suduotų smūgių kaltinamasis nuėjo. Po paskutinio smūgio N. E. virto ant laiptų. R. J. ir A. V. padėjo atsistoti N. E.. R. J. ir A. V. ir jis N. E. palydėjo iki naujos bažnyčios ir išsiskirstė, N. E. parodė, kad nėra danties, jam po akimi buvo mėlynė, net telefonu nufotografavo.

L. V. R apklaustas teisme parodė, kad praeitą rudenį, datos tiksliai nepamena, jis susitiko pažįstamus N. E., A. V., R. J. ir D. R. su kuriais viename bute gėrė alkoholinius gėrimus, o naktį sugalvojo nueiti į kokį nors barą. Jie nuėjo į barą „Ambasada“. Bare prie jų priėjo kita kompanija vaikinų, gal 6-7 jaunuoliai, kalbėjosi, bet niekas nesipyko ir nekonfliktavo. Kai baro darbuotojai pasakė, kad nori uždaryti barą, tada visi išėjo į lauką, visi stoviniavo grupelėmis, jis atsistojo kiek atokiau nuo visų, N. E. stovėjo su Deividu bei dar kažkuo iš nepažįstamų vaikinų. Išgirdo, kaip pradėjo pyktis, suprato, kad gali prasidėti muštynės, tada pasišalino. Tiksliai nepamena, nes buvo išgėręs. Patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metų rugsėjo ar spalio mėnesį, datos tiksliai nepamena, jis susitiko pažįstamus N. E., A. V., Robertą ir Deividą, pavardžių nežino, su kuriais viename bute gėrė alkoholinius gėrimus, o naktį sugalvojo nueiti į kokį nors barą. Jie nuėjo į barą „Ambasada“, esantį Mažeikių senamiestyje, tai galėjo būti apie 1-2 valandą nakties. Kai jie atėjo prie baro, lauke buvo kažkoks žmonių susibūrimas, bet kas ten vyko nežino, nes nuėjo į baro vidų. Bare kai kas iš jų užsisakė alkoholio, jis jau nebegėrė. Po to prie jų priėjo kažkokia kompanija nepažįstamų vaikinų, kurie pradėjo klausinėti, kas įvyko prieš tai bare „Ambasada“. Jis pats nieko konkretaus su tais vaikinais nekalbėjo, niekas nesipyko ir nekonfliktavo, pokalbis vyko normaliai. Po kiek laiko darbuotojai jau norėjo uždaryti barą, todėl visi buvę pradėjo eiti į lauką. Lauke visi stoviniavo grupelėmis, jis atsistojo kiek atokiau nuo visų ir matė, kaip N. E. stovėjo su Deividu bei dar kažkuo iš nepažįstamų vaikinų. Jis girdėjo, kad jie kažką kalbėjo, tačiau nesidomėjo apie ką, vėliau išgirdo, kaip jie pradėjo pyktis, nes pradėjo kalbėti pakeltais balsais ir tada pamatė, kad N. E. užsidengė veidą rankomis. Jis suprato, kad N. E. buvo suduotas smūgis ar smūgiai į veidą, bet pats jokio suduodamo smūgio nematė, taip pat nematė, ar N. E. buvo nugriuvęs ant žemės, nes ne visą laiką jį stebėjo ir galėjo būti nusisukęs. Supratęs, kad gali prasidėti muštynės, jis pradėjo atsitraukinėti ir pabėgo. Tą vakarą jis draugų nematė, o sekančią dieną sužinojo, kad N. E. prie baro „Ambasada“ buvo nuskeltas dantis (21 b.l.).

Liudytojas A. V. apklaustas teisme parodė, kad 2013 metų rudenį, datos tiksliai nepamena, tas buvo pas Nerijų bute, jis su draugais N. E., D. R., R. J., V. R. buvo susitikę ir išgėrė alkoholio, o jau apie vidurnaktį nuėjo į barą „Ambasada“. Bare dar gėrė degtinės. Vėliau į barą atėjo vaikinų kompanija, su jais kalbėjo, jokių konfliktų nebuvo. Barui užsidarius jie išėjo į lauką, stovėjo ant laiptų lauke, kiti kažką aiškinosi, tik pamatė kaip N virsta ant laiptų. Net nematė, kas ji pakėlė. Paskui jo atvažiavo parsivežti draugas ir išvežė, nes buvo girtas. Sekančią dieną susirašė su Nerijumi, kad jam tą vakarą nudaužė dantį.

L. R. J apklaustas teisme parodė, kad tada jie buvo atėję į barą „Ambasada“. Netrukus į barą atėjo gal kokie 6-7 nepažįstami vaikinai, kurie buvo priėję prie jų, prašė cigarečių, kažką kalbėjo. Paskui išėjo į lauką, kažkas pradėjo šūkauti, netoli nuo laiptų pamatė N. E. kaip jis krenta ant žemės aukštielninkas. Krisdamas galva jis galėjo atsitrenkti į laiptus, nes prieš tai stovėjo šalia laiptų. Jis nežino dėl kokios priežasties nugriuvo N. E., tik tuo momentu šalia jo buvo kaltinamasis, jis padėjo pakelti kartu A. V., galėjo būti praradęs sąmonę, nes nejudėjo. Jis su A. V. palydėjo N. E. į namus, einat N rodė, kad danties nėra, buvo kraujosruva kažkur.

Liudytojas D. G. apklaustas teisme parodė, kad 2013 m. spalio mėnesio pradžioje, datos tiksliai nepamena, po vidurnakčio, jis su draugais G. P., D. K., A. B., M. P. nuvažiavo į barą „Ambasada“. Jie buvo kiek išgėrę, pasėdėjo bare. Bare buvo dar vaikinų kompanija, kurie čia yra. Po kažkiek laiko jie visi išėjo į lauką ir stovėjo netoli laiptų grupelėmis bei kalbėjo. Niekas nesipyko, tačiau atsisukęs jis pamatė ant žemės prie laiptų gulintį N. E., o šalia jo stovėjo G. P.. Po to jie išvažiavo su taksi automobiliu į namus. Su G. P. yra pažįstamas kaip kaimynas, susitinka kartą į savaitę, gal dažniau, po įvykio taip pat buvo susitikęs, tačiau pokalbio apie įvykį nebuvo.

Liudytojas D. K. apklaustas teisme parodė, kad spalio pradžioje 2013 metais, apie 1.00 val., taksi automobiliu su draugais D. G., A. B., M. P. ir G. P. atvažiavo į barą „Ambasada“. Prieš tai gėrė Tirkšlių pušyne. Atvažiavus į barą prisėdo prie jaunuolių, kurie jau buvo, pasisveikino, vėliau išėjo į lauką, kažkas kalbėjo, pamatė kaip G. P. pastūmė nukentėjusįjį, kuris nugriuvo ant žemės. Su G. P. yra pažįstamas daug metų, nes gyvena Tirkšliuose, kartais susitinka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2013 m spalio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Mažeikių m., Laisvės g. 5, prie kavinės - baro „Ambasada“. Ties durimis yra laiptai, teritorija, esanti ties įėjimu į barą, išklota grindinio trinkelėmis (5-8 b. l.).

Iš byloje esančios 2013 m. spalio 9 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 191/13(13) matyti, kad N. E. buvo nustatytas galvos sumušimas, kraujosruva veide, viršutinio kairės pusės II-o kandžio išmušimas. Objektyvių galvos smegenų traumos požymių medicininiuose dokumentuose nėra. Kraujosruva ir danties išmušimas padaryti 2 trauminiais poveikiais. Galvos sumušimas galėjo gautis krentant ir pakaušiu atsimušus į kietą pagrindą. Vieno danties netekimas sukelia 5 % pastovų bendro darbingumo netekimą. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (14 b. l.).

Iš byloje esančio 2013 m. gruodžio 19 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. E. pateikė UAB „Kavidenta“ išduotą sąskaitą- faktūrą ir kasos čekį 800 Lt sumai už vienašaknį įklotą 200 Lt ir metalinį vainikėlį su porceliano apdaila 600 Lt (27-28 b. l.).

Iš byloje esančio 2014 m. vasario 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. R. atpažino įtariamąjį G. P., kuris 2013 m. rudenį, prie baro „Ambasada“, sudavė vieną smūgį ranka N. E. į galvą iš už nugaros, kai šis atsisuko, trenkė jam du kartus į veidą, po ko N. E. nugriuvo (18-19 b. l.).

Iš byloje esančios Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros 2012-08-30 nutarimo matyti, kad G. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d. susitaikius su nukentėjusiuoju (41-43 b. l.).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos, padarytos 2013 m. spalio 5 d., metu (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai – kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

Nustatyta, kad konfliktas kilo, kai G. P. be jokios priežasties sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į pakaušį ir smūgį į kairės pusės veidą, dėl nukentėjęs nuvirto ant laiptų. Tai rodo, jog G. P. turėjo tikslą pažeisti viešąją tvarką. Nėra abejonių, kad mieste, prie įėjimo į kavinę-barą, yra vieša vieta. Veika padaryta nakties metu - apie 3.30 val., kitų žmonių akivaizdoje, kurie buvo akivaizdžiai paveikti G. P. veiksmų, todėl nekyla abejonių, kad viešoji rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta ir pats kaltinamasis tai suvokė. Be to, teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (LAT 2013-11-28 nutartis Nr. 2K-504/2013), o juo labiau – padarymas nežymaus sveikatos sutrikdymo, kurį apima Lietuvos BK 284 str. 1 d. sudėtis (LAT nutartis Nr. 2K-408/2013). Todėl kaltinamojo G. P. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos BK 284 str. 1 d. Iš visų aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjęs net nespėjo gintis nuo G. P. suduodamų smūgių, kurie buvo suduoti labai greitai, todėl šiam buvo nustatytas galvos sumušimas, kraujosruva veide, viršutinio kairės pusės II-o kandžio išmušimas, kas turėjo įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui.

Teismas atmeta kaltinamojo teigimą, kad jis tik pastūmė nukentėjusįjį, tačiau šią jo versiją paneigia liudytojų D. R., V. R., R. J. parodymai, kurie matė įvykio aplinkybes, nes buvo šalia. Tai patvirtina ir teismo medicinos išvada, kur nurodyta, kad nukentėjusiajam N. E. buvo nustatytas galvos sumušimas, kraujosruva veide, viršutinio kairės pusės II-o kandžio išmušimas. Kraujosruva ir danties išmušimas padaryti 2 trauminiais poveikiais. Kaltinamasis teismo posėdžio metu liudytojams net neuždavė nei vieno klausimo, kurie nurodė, kad matė kaip jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, nebandė net tikslinti aplinkybių, kas tik patvirtina jo kaltę. Šis nusikaltimas padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokė, kad įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

G. P. buvo tiesiog agresyviai nusiteikęs, veikė tiesiogine tyčia.

G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė neblaivus, nes tai pripažino jis pats, kad buvo vartojęs alkoholinius gėrimus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavo-jingumo laipsnį ir stadiją – nesunkus nusikaltimas, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu teistumo neturėjo, anksčiau buvo atleistas nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, baustas administracine tvarka, yra moksleivis, jo veiksmai buvo pavojingi.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis veikomis ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. P. už LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskyrus švelnesnę iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Nukentėjęs N. E. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 800 litų turtinės žalos, 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo, 500 litų už advokato pagalbą apmokėjimo. Išlaidos už advokato pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Šis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas laiko, kad nukentėjęs patyrė stresą, buvo sukelta daug nepatogumų dėl danties išmušimo, negalėjo kurį laiką normaliai valgyti, dėl galvos skausmo negalėjo tinkamai pailsėti, tai atsiliepė jo pažangumui mokykloje, buvo sumuštas viešoje vietoje, patyrė pašalinių patyčias, buvo nepatogu prieš draugus. Ar šio įvykio pasekmės gali turėti įtakos ir ateityje negalima nustatyti, nes jis pats patvirtino, kad šiuo metu jokių pasekmių nejaučia. Laikytina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kuri kaltinamojo turi būti atlygintina. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - šiuo atveju atlyginti už patirtą nukentėjusiojo stresą. Ši žala, dėl kurios kaltas G. P., buvo padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, jis neturi savarankiškų pajamų, jos gali atsirasti ateityje, nes šiuo metu yra moksleivis. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Kaltinamojo G. P. padaryto nusikaltimo pasekmių sunkumas tiksliai nustatytas, nes nukentėjusiajam N. E. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai byloje yra patvirtinantys duomenys, kaip jis buvo gydomas, o ar gydymas yra tęsiamas, ar reikalingas gydymas ateityje duomenų nėra, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, kad neturtinės žalos dydis turi būti priteistinas tenkinant nukentėjusiojo ieškinį dalinai ir priteisiant 1500,00 litų neturtinės žalos atlyginimui ir tai atitiks Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dydį tokio pobūdžio bylose.

Šiaulių TLK civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniu įrodymu, kuriuo abejoti nėra pagrindo, todėl šis ieškinys tenkintinas (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir CK 6.280 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės apribojimo įpareigojant per šį laikotarpį pastoviai būti savo namuose nuo 23 iki 06 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam G. P. paskirtą kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Įspėti G. P., jei jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą.

Nukentėjusiojo N. E. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. k., Mažeikių r., 800,00 (aštuonis šimtus litų) turtinės žalos, 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš G. P. 500 Lt (penkis šimtus litų) N. E. naudai už advokato pagalbą.

Priteisti iš G. P. 37,47 Lt Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai už N. E. suteiktą medicininę pagalbą.

G. P. įpareigoti per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į probacijos tarnybą (Urvikių g.18, Mažeikiai).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas K. S.