Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas su AB Šiaulių bankas (toliau – Bankas) sudarė sutartį Nr. VART-18-17235 (toliau – Sutartis), pagal kurią Bankas suteikė atsakovui Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant mėnesines įmokas nurodytas Sutartyje įtvirtintame grafike. Atsakovui tinkamai nevykdžius įsipareigojimų, Bankas 2020 m. vasario 3 d. sutartį nutraukė.

2018 m. spalio 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius AB „Šiaulių bankas“ perleido reikalavimo teises į įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS. Faktinė reikalavimo perleidimo diena – 2020 m. vasario 27 d. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku, tačiau įsiskolinimo nepadengė.

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui laikomi įteiktais tinkamai 2020 m. spalio 27 d., t. y. paskelbiant viešai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 1 d. tarp atsakovo ir pradinio kreditoriau AB „Šiaulių bankas“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. VART-18-17235, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant mėnesines įmokas nurodytas Sutartyje įtvirtintame grafike. Nustatyta, kad, atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą sutartį, pradinis kreditorius 2020 m. vasario 3 d. nutraukė sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas perėmė reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytą sutartį su atsakovu (remiantis 2018 m. spalio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą pradiniam kreditoriui ar ieškovui būtų visiškai padengęs (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 847,51 Eur negrąžintą kreditą, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 10,20 procento dydžio metines palūkanas. Minėtoje sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 29,84 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto vartojimo kredito bei nemokėjo vartojimo kredito sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo 10,20 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. birželio 25 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos dienos), yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (877,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui M. V. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 847,51 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 51 ct) negrąžintą kreditą, 29,84 Eur (dvidešimt devynis eurus 84 ct) negautų pajamų, 10,20 procentų dydžio metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. birželio 25 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (877,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.