- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 2AT-56/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Aurelijus Gutauskas, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Advokatai
- Kęstutis Stungys
- Kategorijos
- 2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 Lt bauda bei pagal 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu šias nuobaudas subendrinus, galutinė nuobauda paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. M. atstovo advokato Kęstučio Stungio apeliacinis skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2013 m. kovo 26 d., apie 1.21 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir persirikiuodamas, nedavė kelio automobiliui „Renault Megane“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. A. M. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302²¹ straipsnio 1, 4, 6 dalimis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ATPK 257, 284 straipsnius), o tai lėmė neteisingų sprendimų priėmimą. Pareiškime išdėstomos specialisto V. M. išvadoje nustatytos automobilio apgadinimo aplinkybės, iš kurių matyti, kad jo (A. M.) automobilis buvo apgadintas kitaip, nei teigė O. R., tačiau teismai tai ignoravo, nevertino pastarojo pareiškimo nenuoseklumo, rodančio jo nepatikimumą, neatskleidė, ar buvo kontaktas tarp jų automobilių. Be O. R. parodymų, pasak pareiškėjo, nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių manyti, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus. Dėl to teismo atliktą įrodymų vertinimą pareiškėjas laiko selektyviu, parenkant tik kaltinančius įrodymus ir kategoriškai atmetant įrodymus, parodančius, kad administracinis teisės pažeidimas nepadarytas.
Be to, pareiškime nurodoma, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį galima tik nustačius tiesioginę tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Svarbu nustatyti ir tai, kad asmuo pasišalino siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už savo veiksmus. Tačiau, pareiškėjo A. M. manymu, šioje byloje teismai to nepadarė, neanalizavo jos turinio, nesiaiškino pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvo ir tikslo. Kaip teigia pareiškėjas, jo automobilis apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jis vairavo blaivus, teisę vairuoti transporto priemones turėjo, todėl jam nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, sprendžiant klausimą, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis. Pareiškėjas nurodo, kad pirminių jo automobilio apžiūrų metu apgadinimų nebuvo nustatyta, o tai patvirtina, kad jis O. R. automobilio nekliudė. Kita vertus, nors paskutinės apžiūros metu buvo nustatyti tik nežymūs lako sluoksnio įbrėžimai, tačiau tokio pobūdžio apgadinimų pareiškėjas teigia galėjęs net nejausti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu į pareiškimą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti. Teismų sprendimai A. M. byloje priimti įvertinus surinktų įrodymų visumą, išanalizavus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų sudėtis. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašyme nurodo teismų jau išanalizuotas įvykio aplinkybes, o jokių naujų įrodymų, dėl kurių nebūtų pasisakę bylą nagrinėję teismai, nepateikė. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo procese, naudojosi advokato pagalba, teismams jo nuomonė dėl eismo įvykio aplinkybių buvo žinoma, todėl kitaip vertinti įrodymus nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymas netenkintinas.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymo
Kaip matyti iš pareiškimo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą; nurodo, kad teismai pažeidė ATPK 257, 284 straipsnių nuostatas (dėl įrodymų vertinimo), o tai lėmė, jo nuomone, neteisingų sprendimų priėmimą. Tokie A M. teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Antra vertus, pareiškime išdėstyti argumentai susiję ne su esminiais teisės pažeidimais, o su teismų nustatytų faktų neigimu (pateikiant savą įrodymų vertinimo versiją). Pažymėtina, kad šiuos klausimus pagal A. M. atstovo apeliacinį skundą išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, pagrįstumą bei teisėtumą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi priimtus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalis), įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Iš bylos medžiagos ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad visi įrodymai, kuriais rėmėsi teismai, buvo ištirti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą juos vertindamas, pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo (iš jų – ir dėl pareiškime akcentuojamos specialisto V. M. išvados, nukentėjusiojo O. R. parodymų) ir išnagrinėjo visas aplinkybes, iš jų ir tas, apie kurias nurodo pareiškėjas (dėl jo automobilio apgadinimo nustatymo, tyčios pasitraukti iš įvykio vietos buvimo ir pan.). Nustatyta, kad A. M., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu susidūrė su O. R. vairuojamu automobiliu ir jį apgadino bei kad po to, žinodamas apie paties sukeltą eismo įvykį (apie tai jam tuoj pat pasakė ir O. R.), tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos. Šias išvadas apie ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės aktų pažeidimų padarymą apeliacinės instancijos teismas grindė faktiniais duomenimis, t. y. įrodymais (nukentėjusiojo O. R., liudytojo R. K. parodymais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktais ir kt.). Visi įrodymai įvertinti kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartyje, kaip minėta, patrauktojo administracinėn atsakomybėn A. M. atstovo apeliacinio skundo argumentai (kuriuos A. M. pakartoja ir pareiškime dėl šios bylos atnaujinimo) yra išnagrinėti ir motyvuotai paneigti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų teismo nutarimo ir nutarties priėmimui (ATPK 312¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktas), atnaujinti A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymą atnaujinti bylą.