Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai pranešėjas Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. S. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. S. ieškinį atsakovams E. K., Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl leidimo laidoti panaikinimo, įpareigojimo ekshumuoti, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinės visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nustatė,

Ieškovė D. S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. K., Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, prašydama: 1) panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015 m. vasario 5 d. išduotą leidimą Nr. 6 laidoti Z. N. S. kapinėse (toliau vadinamas Leidimu); 2) įpareigoti atsakovę E. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ekshumuoti Z. N. palaikus iš O. N. kapavietės, perlaidojant Z. N. palaikus bet kurioje kitoje kapavietėje; 3) priteisti iš atsakovės E. K. ieškovės D. S. S. patirtą 1 660 EUR turtinę žalą ir 1 000 EUR neturtinę žalą.Ieškovė nurodė, kad yra mirusiojo O. N. duktė ir yra atsakinga už mirusiojo O. N. kapavietės priežiūrą, visuomet tvarkė ir prižiūrėjo O. N. kapavietę. Ieškovė gyvena užsienyje ir 2016 metais atvykusi pamatė, kad toje pačioje kapavietėje be jos sutikimo ir žinios yra palaidotas Z. N., kuris nėra jos šeimos narys.Nuo kapavietės yra dingęs 15 cm storio granitinis antkapis ir sugadintas kapavietėje esantis paminklas, kuriame be ieškovės sutikimo iškaltas Z. N. vardas, pavardė ir gyvenimo metai. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija informavo, kad Z. N. mirė 2015 m. vasario 5 d., o jo duktė E. K. kreipėsi į seniūniją dėl leidimo laidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse išdavimo. Atsakovė E. K. seniūnijai pateikė neteisingą informaciją, jog šie asmenys yra šeimos nariai, o Ukmergės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovai šios informacijos nepatikrino ir išdavė atsakovei leidimą laidoti Z.N. O. N. kapavietėje. Atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl sutikimo laidoti Z. N. O. N. kapavietėje. Už kapavietės priežiūrą atsakinga visuomet buvo ieškovė – kapaviete visuomet rūpinosi, ją puoselėjo ir prižiūrėjo. Atsakovė E. kapavietės netvarkė ir neprižiūrėjo, to nedarė ir Z. N.. Tuo laiku, kai ieškovė neturėdavo galimybių pasirūpinti jos tėvo O. N. kapaviete, ją prižiūrėdavo ieškovės artimieji, gyvenantys Lietuvoje. Ieškovė patyrė turtinę žalą: prarasto granitinio antkapio kaina ir jo sumontavimo kaina (paminklo remontas – 650 EUR, paminklo perpoliravimas – 490 EUR, kaladė po paminklu – 212 EUR, raidės (30 ženklų) – 54 EUR, antkapinė plokštė – 342 EUR), iš viso – 1600 EUR.Ieškovė patyrė ir dvasinį sukrėtimą bei stiprius dvasinius išgyvenimus, pamačiusi, jog jos tėvo kape yra palaidotas kitas žmogus, o tėvui skirtas paminklas yra suniokotas. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovė vertina savo patirtą neturtinę žalą 1000 EUR suma.Atsakovė E. K. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad yra mirusiojo O. N. duktė ir yra atsakinga kapavietės priežiūrą, visuomet tvarkė ir prižiūrėjo O. N. kapavietę. Atsakovė 2015 m. vasario 5 d. kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją su prašymu leisti laidoti tėvo palaikus kapavietėje, kurioje palaidoti mirusiojo Z. N. giminaičiai – seneliai bei dėdė O. N.. (duomenys neskelbtini) seniūnija tą pačią dieną (2015-02-05) atsakovei išdavė leidimą Nr. 6 laidoti, kurio pagrindu buvo palaidoti Z. N. palaikai ir įamžintas jo atminimas kapavietėje esančiame paminkle iškalus mirusiojo vardą, pavardę bei gyvenimo metus. Ieškovė nėra už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, nėra dokumentų, pagrindžiančių faktą, jog kapavietė paskirta ieškovės prašymu, o ieškovės duomenys įrašyti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ir pan. Kapavietės priežiūra daugiausiai rūpinosi ne pati ieškovė, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), bet kapavietėje palaidotų mirusiųjų artimieji, taip pat ir Z. N., todėl jos rašytinio sutikimo dėl Z. N. palaikų laidojimo atsakovė bei leidimą išdavusi institucija gauti neprivalėjo. Vien tas faktas, jog kapavietėje yra palaidotas ieškovės tėvas ir dėl šios priežasties ieškovė, kuri gyvena užsienyje, retkarčiais aplanko kapavietę ir prisideda prie jos priežiūros (kurią nuolat užtikrina kiti mirusiųjų artimieji), savaime nesuteikia ieškovei jos akcentuojamo už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statuso. Prašyme išduoti leidimą laidoti atsakovė tik nurodė, kad kapavietėje iki leidimo išdavimo buvo palaidoti atsakovės tėvo giminaičiai – dėdė O. N. bei seneliai, kurie, vadovaujantis CK 3.135 straipsniu, pripažįstami artimaisiais mirusiojo Z. N. giminaičiais. Visa atsakovės (duomenys neskelbtini) seniūnijai pateikta informacija yra teisinga bei atitinkanti tikrovę ir šios informacijos pagrindu (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė atsakovei leidimą be ieškovės sutikimo palaidoti Z. N. palaikus toje pačioje kapavietėje.Mirusiojo atminimo įamžinimas, iškalant jo vardą, pavardę bei gyvenimo metus kapavietėje esančiame paminkle, ne tik negali būti laikomas šio paminklo sugadinimu, kaip teigia ieškovė, ar kitais neteisėtais laidojančio asmens veiksmais CK 6.246 straipsnio prasme, bet ir yra pripažintinas šio asmens pareiga, kuri privalo būti įvykdyta pagerbiant mirusįjį. Atliktas kapavietės sutvarkymas, borteliais pakeičiant ieškinyje minimą granitinį antkapį, kurio nepavyko išsaugoti pasirengimo kasti kapo duobę metu, taip pat nėra laikomas neteisėtu, kadangi tokiu būdu atsakovė įvykdė savo, kaip laidojusio asmens, pareigą užtikrinti tvarkingą kapavietės būklę. Kapavietė yra sutvarkyta bei prižiūrima. Vadovaujantis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 7-1 ,,Dėl žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo Ukmergės rajone tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo Ukmergės rajone tvarkos (toliau ir Laidojimo ir kapinių lankymo tvarka) 28 punktu, kapavietėse esantys statiniai ir želdiniai, kai jie nustatyta tvarka įregistruoti kapinių prižiūrėtojo Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, yra už kapavietės priežiūrą atsakingų asmenų (fizinių ar juridinių, įrašytų Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale) nuosavybė. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų faktą, jog tiek leidimo išdavimo metu, tiek vėliau jai būtų suteiktas už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statusas, taip pat į bylą nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad toks ieškovės statusas būtų buvęs įregistruotas Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, todėl ieškovė nėra ieškinyje minimo turto savininkė ir jokia turtinė žala jai nebuvo ir negalėjo būti padaryta.Z. N. buvo visų palaidotųjų giminaitis bei tuo pačiu ieškovės pusbrolis. Ieškovės teiginiai, kad jos tėvo paminklas buvo suniokotas, taip pat nepagrįsti, kadangi iš pridedamų įrodymų matyti, kad Z. N. vardas, pavardė bei gyvenimo metai iškalti šalia O. N. atminimui skirto užrašo, šio nepašalinus.Ukmergės rajono savivaldybės administracija ieškinio dalį dėl leidimo laidoti panaikinimo atmesti, nes nėra duomenų apie atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, todėl leidimas laidoti senelių kapavietėje išduotas pagrįstai.

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė visiškai ir nurodė, kad LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patirtintų kapinių tvarkymo taisyklių (toliau ir Taisyklės) 13 ir 14 punktuose nustatyta, kad rašytinį leidimą laidoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą, arba šių seniūnų įgalioti asmenys, laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Ieškovė savo reikalavimą panaikinti atsakovei išduotą leidimą laidoti grindžia Taisyklių 22 punkto, nustatančio, kad kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui, bei Laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos 7 punkto, nustatančio, kad leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui, pateikusiam kapinių prižiūrėtojui mirties liudijimą, prašymą ir anksčiau šioje kapavietėje palaidoto asmens mirties liudijimą (liudijimo nuorašą) arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą Civilinės metrikacijos įstaigos, pažeidimais. Taisyklių 20 punktas nustato, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės priežiūrą asmenis supažindina su Taisyklėmis ir savivaldybės nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 7-234 patvirtintų Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte.Ieškovė savo kaip už Kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statusą nepagrįstai kildina iš giminystės ryšių su Kapavietėje palaidotu tėvu O. N. bei Kapavietės tvarkymu ir priežiūra. Artimo giminystės ryšio su Kapavietėje palaidotu asmeniu bei Kapavietės priežiūros, kuri, įvertinus tai, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą ji atvažiuoja kartą per 2-3 metus, yra tik epizodinė, nepakanka, kad asmuo būtų pripažintas už Kapavietę atsakingu asmeniu. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 7-234 patvirtintų Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte, galiojusių atsakovės tėvo Z. N. palaikų laidojimo metu, buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, seniūnui ar jo įgaliotiems asmenims, nurodydami keistinus žurnale duomenis.Teismas nusprendė, kad ieškovė Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale nėra įrašyta kaip asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą (nėra priimti administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), su tokiu prašymu į (duomenys neskelbtini) seniūniją ieškovė niekada nesikreipė, o kapavietėje iki Leidimo laidoti Nr. 6 išdavimo buvo palaidoti atsakovės tėvo giminės – seneliai, kurie pagal CK 3.135 straipsnį pripažįstami artimaisiais mirusiojo Z. N. giminaičiais, ir dėdė O. N. – velionio Z. N. tėvo brolis. Ieškovė nebuvo už Kapavietės priežiūra atsakingu asmeniu, todėl jos rašytinio sutikimo laidoti Z. N. palaikus Kapavietėje, kurioje yra palaidoti jo artimų giminaičių – senelių ir dėdės O. N. palaikai, (duomenys neskelbtini) seniūnija gauti neprivalėjo. Taisyklių 22 punktas nedraudžia šeimos kapavietėje laidoti ne tik artimuosius giminaičius (CK 3.135 straipsnis), todėl ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad Z. N. ir jos tėvas O. N. nebuvo šeimos nariai, nėra reikšmingi. Už Kapavietės priežiūrą asmens nebuvo, atsakovė vykdė savo tėvo Z. N. valią būti palaidotam „prie diedukų“. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai. tai, Ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, todėl prižiūrėti ir rūpintis Kapaviete ji objektyviai neturėjo galimybės. Ieškovės kaip Kapavietėje palaidoto tėvo O. N. dukters suvokiama subjektinė teisė reikalauti, kad Kapavietėje būtų palaidoti tik šeimos nariai, teismo vertinimu, nėra, tokia gyvybiškai svarbi, kad sudarytų protingą ir proporcingą pagrindą tenkinti ieškovės prašymą, juo labiau kad šeimos kapavietėje gali būti laidojami ne tik šeimos nariai. Esant atsakovės (velionio dukters) prieštaravimui iš Kapavietės ekshumuoti Z. N. palaikus, leidimas ekshumuoti Z. N. palaikus iš Kapavietės pažeistų protingumo, proporcingumo principus, moralines vertybes, prieštarautų geriems papročiams ir pažeistų pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatas. Teismui pripažinus nepagrįstais ieškovės reikalavimus panaikinti leidimą laidoti Zigmą N. S. kapinėse bei įpareigoti atsakovę ekshumuoti Z. N. palaikus iš Kapavietės, atmestini ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, ieškovei neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos.Atsakovės priimtas sprendimas laidoti savo tėvo Z. N. palaikus Kapavietėje, kurioje yra palaidoti velionio seneliai ir dėdė O. N., neinformavus apie tai ieškovės ir savo tėvo atminimą įamžinus Kapavietėje esančiame ieškovės motinos pastatytame paminkle vyro ir jo tėvų atminimui įamžinti, nepasitarus su ieškove, buvo neetiškas, tačiau dėl to nėra pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais. Atsakovė turėjo rašytinį už kapinių priežiūra atsakingo subjekto (duomenys neskelbtini) seniūnijos teisėtai išduotą leidimą laidoti, ir savo pareigą įamžinti tėvo atminimą Kapavietėje įvykdė tėvo vardą, pavardę bei gyvenimo metus iškaldama paminklo laisvoje (užrašais neužimtoje) dalyje, kadangi pagal Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 7-234 patvirtintų Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 26.1 punktą, galiojusį atsakovės tėvo Z. N. palaikų laidojimo metu, nauji kapo paminklai ir antkapiai jose galėjo būti statomi, jeigu jų visai nebuvo ar jie buvo laikini, jeigu seni nusidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos. Atsakovė sutvarkė Kapavietę: borteliais pakeitė granitinį antkapį, kuris įskilo pasirengimo kasti kapo duobę metu, ir toliau vykdo savo pareigą prižiūrėti Kapavietę, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti šiuos atsakovės veiksmus neteisėtais. Užrašai apie Kapavietėje amžino poilsio atgulusius asmenis galėtų būti koreguojami (paminklo fasadinėje dalyje keičiama jų vieta; atnaujinami senieji užrašai), tačiau toks reikalavimas ieškinyje nebuvo pareikštas. Vadovaujantis Laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos 28 punktu, kapavietėse esantys statiniai ir želdiniai, kai jie nustatyta tvarka įregistruoti kapinių prižiūrėtojo Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, yra už kapavietės priežiūrą atsakingų asmenų (fizinių ar juridinių, įrašytų Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale) nuosavybė. Ieškovė leidimo laidoti Z. N. palaikus išdavimo metu nebuvo už Kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, todėl ji nėra ieškinyje nurodyto turto (Kapavietėje esančio paminklo bei granitinio antkapio) savininkė, neįrodė, kad ji finansiškai prisidėjo prie paminklo ir granitinio antkapio Kapavietėje pastatymo. Kapavietėje įamžinus Z. N. atminimą bei borteliais pakeitus įskilusį granitinį antkapį, ieškovei turtinė žala nebuvo padaryta. Teismas pažymi, jog ieškovė reikalavimo atkurti granitinį antkapį atsakovei nereiškė. Nesant būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis) ir atsakovės kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai.Ieškovė nurodė, kad ieškovė kapavietės valdymo teisę įgijo iš karto po motinės mirties (1993 m.) faktiškai perimdama kapavietės valdymą (CK 4.25 str.), o tai reiškia, jog ji, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei CK 4.25 straipsniu, yra ir už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Atsakovė, siekdama Kapavietėje palaidoti savo tėvo Z. N. palaikus, privalėjo gauti ieškovės sutikimą.Atsakovė neigia tarp Z. N. ir O. N. egzistavusį ryšį (artimus santykius), nurodydama, jog buvimas artimu giminaičiu (CK 3.13 str.) nesuteikia teisės būti palaidotam šeimos kape. Z. N. gimė po 9 metų, kai mirė jo „diedukas“. Jis niekada su juo negyveno ir neturėjo galimybės su juo palaikyti kokius nors ryšius. 1963 m. Ieškovės tėvą O. N. ištiko insultas, po kurio 10 metų O. N. liko paralyžiuotas, o vėliau jokie ryšiai su Z. N. nebuvo palaikomi. Z. N. O. N. matė tik ankstyvoje vaikystėje, t. y. kai buvo 2 m. – 9 m. amžiaus, todėl pagrįstai laikytina, kad toks menkas bendravimas negali būti laikomas artimu ar sudarančiu pakankamą pagrindą laidoti Z. N. O. N. kapavietėje. Teismas neįvertino to, kad atsakovės E. K. tėvas Z. N., Ieškovės tėvo O. N. beveik nepažinojo ir visiškai be priežasties atkreipė dėmesį į tai, kad Ieškovė neva su Z. N. palaikė šiltus ryšius. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 7-234 patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisykles. Atsakovės tėvo Z. N. palaikų laidojimui Kapavietėje nebuvo gautas Ieškovės, kaip už Kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimas. Atsakovė, pareikšdama prašymą dėl palaikų laidojimo, nepateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos įgaliotam asmeniui Kapavietėje palaidotų asmenų mirties liudijimų ar pažymų apie mirties įregistravimą, išduotų Civilinės metrikacijos įstaigų, kaip to reikalavo Leidimo išdavimo metu galiojusių Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 7 punktas. Taisyklių 21 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu asmeniu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta ar dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą ir apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, seniūnui ar jo įgaliotiems asmenims, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Teismas sprendime Taisyklių 21 punktą aiškino išimtinai siekdamas patvirtinti, kad atsakingu už kapavietės priežiūrą asmuo yra paskiriamas administracinio akto, įforminto įrašu laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu jo paties iniciatyva t. y. pateikus prašymą laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale būti įrašytam už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Taisyklių 21 punkto esmė yra visiškai kita, ką patvirtina ir susiformavusi teismų praktika. Taisyklių 21 punktas skirtas ne tam, kad patvirtintų asmens siekiančio gauti leidimą iniciatyvos būtinybę būti paskirtam atsakingu už kapavietės priežiūrą ir tvarkymą, o tam, kad įtvirtintų, jog už kapavietės priežiūrą gali būti paskirtas tik vienas, o ne keli asmenys.Atsakovė E. K. su prašymu nepateikė jokių toje kapavietėje palaidotų asmenų mirties liudijimų (liudjimų nuorašų) ar pažymų apie mirties įregistravimą, išduotų Civilinės metrikacijos įstaigų, kaip to reikalavo tuo metu galiujusių Taisyklių 7 punktas. Šiuo atveju Seniūnija pasikliovė atsakovės E. K. pasisakymais ir nereikalavo būtinų pateikti dokumentų ir visiškai nepaisė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Ieškovės įsitikinimu, net jei ir būtų pripažinta, kad Ieškovė nėra laikoma kapavietės prižiūrėtoja, bet kuriuo atveju Leidimas buvo išduotas neteisėtai, nes nebuvo laikomąsi Taisyklių 7 punkte įtvirtintų nuostatų.Teismas rėmėsi tuo metu galiojusių Taisyklių 26.1 punktu, kuriose numatyta, kad palaikų laidojimo metu nauji kapo paminklai ir antkapiai jose gali būti statomi, jeigu jų visai nebuvo ar jie buvo laikini, jeigu seni nusidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę. Pažymėtina, kad vien tas faktas, jog atsakovė E. K. borteliais pakeitė granitinį ankapį, savaime neleidžia spręsti, jog atsakovė E. K. nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o Ieškovė nepatyrė jokios turtinės žalos. Šiuo atveju E. K. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad Ieškovei teisėtai priklausančiame antakapyje, neatsiklausus Ieškovės, iškalė Z. N. vardą, pavardę ir gimimo metus.Tai, kad antkapis buvo pastatytas Ieškovės motinos ir todėl priklauso Ieškovei žinojo ir atsakovė E. K. (2017 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 42:24). Dar daugiau, teismo posėdyje atsakovė E. K. pripažino, kad paminklo ant Ieškovės tėvo esančio paminklo nepakeitė į tokį patį (ar bent panašų), o jokių panašių minčių atsakovei net nebuvo kilęŽala taip pat buvo patirta, nes atsakovė sugadino kapavietėje esantį antkapį. Šiuo atveju žala sudaro 1660 EUR, nes būtent tiek buvo sumokėta už prieš tai buvusį antkapį. Priežastinis ryšys tarp atsakovės\ neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis ir akivaizdus, nes jeigu atsakovė E. K. nebūtų sugadinusi Ieškovės nuosavybės teise priklausančio antkapio ir iškalusi savo tėvo vardo, pavardės bei gimimo metų, Ieškovė tikrai nebūtų patyrusi žalos.Atsakovė E. K. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, jog ieškovė nebuvo už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, todėl jos rašytinio sutikimo laidoti Z. N. palaikus Kapavietėje, kurioje yra palaidoti jo artimųjų giminaičių - senelių ir dėdės O. N., palaikai, (duomenys neskelbtini) seniūnija gauti neprivalėjo.Skirtingai nei pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje, ieškovės nurodytose kasacinio teismo bylose konstatuota, jog ieškovė (kasatorė) buvo ne tik kapavietės, dėl kurios kilo ginčas, valdytoja, bet ir už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, įregistruotu laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Būtent pastarąją aplinkybę savo nutartyje pažymėjo ir kasacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad atsižvelgiant į ieškovei (kasatoriai), kaip atsakingam už kapavietės priežiūrą asmeniui, teisės aktų nustatytas teises ir pareigas, pripažintina, jog ji yra faktinė ginčo kapavietės valdytoja, turinti išvestinę valdymo teisę; jos valdymo teisė atsiranda administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu.Teismų praktikoje pripažįstant, jog šeimos kapavietėje gali būti laidojami net ir ne pačių artimiausių giminaičių palaikai, absoliučiai nepagrįstais bei atmestinais laikytini apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė neturėjo teisės savo tėvo Z. N. palaikus palaidoti kapavietėje, kadangi, pasak Ieškovės, minėti asmenys niekada nevedė bendro ūkio ir negyveno kartu, t.y. toks bendro ūkio nevedimas bei nebuvimas šeimos nariais nepaneigia minėtos galimybės šeimos kapavietėje laidoti ne tik artimiausius giminaičius.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinkas su atsakovės argumentais ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.Ieškovė įrodinėja, kad ji po motinos mirties tapo kapavietės valdytoja, o tai reiškia, jog ji, vadovaujantis kasacinio teismo praktika bei CK 4.25 straipsniu, yra ir už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, todėl atsakovė, siekdama kapavietėje palaidoti savo tėvo Z. N. palaikus, privalėjo gauti ieškovės sutikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-385/2011 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje Nr. e2- 299-981/2017 nustatytų aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011 konstatuota, jog ieškovė (kasatorė) buvo ne tik kapavietės, dėl kurios kilo ginčas, valdytoja, bet ir už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, įregistruotu laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Būtent pastarąją aplinkybę savo nutartyje pažymėjo ir kasacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad atsižvelgiant į ieškovei (kasatoriai), kaip atsakingam už kapavietės priežiūrą asmeniui, teisės aktų nustatytas teises ir pareigas, pripažintina, jog ji yra faktinė ginčo kapavietės valdytoja, turinti išvestinę valdymo teisę; jos valdymo teisė atsiranda administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu.Nustatyta, kad kapavietėje iki Leidimo išdavimo buvo palaidoti atsakovės tėvo O.N. giminaičiai - dėdė O. N. bei seneliai, kurie, vadovaujantis CK 3.135 straipsniu, pripažįstami artimaisiais mirusiojo Z. N. giminaičiais. Teisės aktai nereglamentuoja, ar šeimos kapavietėje yra galimybė laidoti ne tik artimiausius giminaičius, t.y. tokioje kapavietėje gali būti laidojami ir ne artimiausių giminaičių palaikai. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovė neturėjo teisės savo tėvo Z. N. palaikus palaidoti kapavietėje, kadangi, pasak ieškovės, minėti asmenys niekada nevedė bendro ūkio ir negyveno kartu ir nebuvo artimieji giminaičiai. Bendro ūkio nevedimo bei nebuvimas šeimos nariais aplinkybės nepaneigia minėtos galimybės šeimos kapavietėje laidoti ne tik artimiausius giminaičius.Ieškovė neįrodė, kad tarp Z. N. ir O. N. buvo nesutarimai, leidžiantys teigti, kad aptariamų asmenų palaikų palaidojimas toje pačioje kapavietėje prieštarautų moralės normoms, geriems papročiams bei pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatoms. Liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, jog Z. N. iki mirties prižiūrėjo dėdės (O. N.) bei savo senelių kapavietę, ja rūpinosi. Sutiktina, kad Z. N. palaikų ekshumavimas būtų nesuderinamas su susiklosčiusiais papročiais gerbti mirusiųjų atminimą, jų palaikams atgulus į bendrą šeimos ar giminės kapavietę amžinajai ramybei.Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenis supažindina su Taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka.Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra paskiriamas administraciniu aktu, įforminamu įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su Kapavietės lankymo dažnumu, nereikšmingi. Nepriklausomai nuo to, kaip dažnai ieškovė ar kiti asmenys lankė kapavietę, tai neturi įtakos ieškovės (kitų asmenų) pripažinimui už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu.Vyriausybės patvirtintose Taisyklėse, taip ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje Laidojimo ir kapinių lankymo tvarkoje asmens paskyrimas atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu yra siejamas su juridiniu faktu - tokio asmens įregistravimu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Nagrinėjamu atveju, toks asmuo įregistravimu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale nebuvo registruotas. Įvertinus šią aplinkybę, apeliacinio skundo teiginiai, kuriais mėginama pagrįsti netinkamą Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 7-234 patvirtintų Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkto aiškinimą, yra atmestini.Kaip minėta, ieškovė nebuvo už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, todėl jos sutikimas dėl Z. N. palaikų laidojimo Kapavietėje nebuvo reikalingas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovė kreipdamasi dėl leidimo nepateikė kapavietėje palaidotų asmenų mirties liudijimų ar pažymų apie mirties įregistravimą laikomas tik procedūriniu pažeidimu, kuris savaime nereiškia, jog Leidimas buvo išduotas neteisėtai, kadangi jokio ginčo dėl asmenų, kurių palaikai yra palaidoti Kapavietėje, tapatybės nekyla. Pačios ieškovės paaiškinimai patvirtina faktą, jog Kapavietėje palaidoti Z. N. giminaičių - senelių bei dėdės O. N., palaikai.Laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos 28 punkte nustatyta, kad kapavietėse esantys statiniai ir želdiniai, kai jie nustatyta tvarka įregistruoti kapinių prižiūrėtojo Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, yra už kapavietės priežiūrą atsakingų asmenų (fizinių ar juridinių, įrašytų Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale) nuosavybė. Ieškovė Leidimo išdavimo metu nebuvo už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, ji nėra ir Kapavietėje esančio paminklo bei granitinio antkapio savininkė. Be to, netgi tuo atveju, jeigu ieškovė ir būtų turėjusi nuosavybės teisę į aptariamą turtą, mirusiojo atminimo įamžinimas, iškalant paminkle jo vardą, pavardę bei gyvenimo metus, taip pat kapo sutvarkymas, užtikrinant tvarkingą Kapavietės būklę, negali būti laikomi turto sugadinimu ar praradimu.Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ką savo sprendime pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtos neturtinės žalos faktą. Ieškovės teiginiai apie jos patiriamus neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti konkrečiais įrodymais.Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteisiama 665,50 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei E. K. iš ieškovės D. S. S. 665,50 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.