Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. L. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. LK-N-316 netaikyti nuteistajam E. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį - galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2024 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 8 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-316 netaikyti nuteistajam E. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pirmas teistumas, tačiau asmuo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalstami veiksmai buvo tikslingi ir apgalvoti, veikė bendrininkų grupėje, nusikalstamo elgesio raiška susijusi su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, Asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ilgalaikėje psichosocialinės reabilitacijos programos būryje. Nuteistasis laisvėje turėjo menką darbinę patirtį, nors turi finansinių įsiskolinimų, juos dengia žmona, nerodo iniciatyvos pats dengti skolų. 2024 m. liepos 28 d. ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nuobaudos neskirtos, tačiau stebimas teigiamas elgesys tik struktūruotoje aplinkoje. Komisija įvertina tai, kad nuteistasis yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, geba apibūdinti lankytų priemonių naudą ir turinį. Tačiau dar nėra baigęs reabilitacijos programos, jis nėra pasiekęs reikšmingos pažangos, sudarančios nusikaltimų recidyvo valdymo galimybes. Taip pat pastebimi pakankamai stiprūs dinaminiai veiksniai, tokie kaip negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje ji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. L. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam E. L., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tačiau kaip minėta aukščiau, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2025 m. kovo 26 d. atlikus pakartotinį nuteistojo E. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika. Pažymėtina, kad atlikto vertinimo metu nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas narkotikais; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinimo metu nebuvo nustatytas nė vienas apsauginis veiksnys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis kalinimo metu buvo nebuvo nei baustas, nei skatintas, tačiau 2024 m. liepos 28 d. ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles, dėl šios priežasties teismas nevertina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, kreipėsi dėl įsidarbinimo galimybių. Šiuo metu bausmę atlieka Asmens sveikatos priežiūros padalinyje, 6-ame korpuse esančiame ilgalaikėje psichosocialinės reabilitacijos programos būryje, darbine veikla neužsiima. Visgi išreiškia teigiamas nuostatas darbinės veiklos atžvilgiu. Su šeima (tėvais ir žmona) palaiko artimus ryšius. Bausmę atlieka Asmens sveikatos priežiūros padalinyje, 6-ame korpuse esančiame ilgalaikėje psichosocialinės reabilitacijos programos būryje, dalyvauja psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, asmenims priklausantiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Išreiškia motyvacija spręsti priklausomybės problemas, dalyvauja psichologų organizuojamuose užsiėmimuose. Dirba su priklausomybių ligų konsultantais, tiek asmeninėse konsultacijose, tiek grupinėje terapijoje, sprendžiant narkotinių medžiagų vartojimą, dalyvauja dvasiniuose užsiėmimuose, meniniuose užsiėmimuose, darbo terapijoje, „Žaliosios oazės“ užsiėmimuose. Dalyvaudamas šioje programoje stengiasi spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu narkotinių medžiagų vartojimu. Būdamas ilgalaikėje psichosocialinės reabilitacijos programoje nė karto nėra nustatytas apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų. Vertinant asmens elgesį bausmės atlikimo metu, stebima, kad asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, elgesys disciplinuotas. Vertinimo metu geba apibūdinti lankytų priemonių turinį, naudą. Apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų atvejo, bausmės atlikimo metu, nefiksuota. Analizuojant asmens nuostatų ypatumus nėra stebima būdingo kriminalinių nuostatų palaikymo. Kaltė pripažįsta visiškai. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, kad E. L., Klaipėdos apygardos teismo 2024m. gegužės 30 d. nuosprendžiu nuteistas už narkotines medžiagas, t. y. disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, pats nuteistasis pokalbio metu nurodo nesusidūręs su išskirtiniais finansiniais sunkumais, gebėjęs užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį ir tinkamai paskirstyti lėšas. Visgi analizuojant asmens nusikalstamo elgesio raišką, stebima, kad nusikaltimas vykdytas siekiant finansinio pobūdžio motyvo, kas kelia prielaidas, kad asmuo galėjo susidurti su finansiniais sunkumais ar lėšų paskirstymo kompetencijos stoka. Ir nors vertinimo metu išreiškia teigiamą požiūrį į žalos atlyginimą, nurodo, kad yra susitaręs dėl turimų įsiskolinimų dengimo, tačiau byloje yra pateikęs prašymą dėl ieškomos sumos išmokėjimo dalimis, (vykdomojoje byloje Nr. 0241/274/01321), kuriuo nuteistojo žmona, o ne nuteistasis asmeniškai, yra įsipareigojusi išmokėti turimą skolą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo tyčia vienareikšmiškai buvo iš anksto susiformavusi, siekiant nusikalstamų tikslų, tiesiogiai bei kryptingai nukreipta pažeisti įstatymus ir jais saugomas vertybes bei gėrius. Tai suponuoja, jog nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Priešingai, nusikalstami veiksmai buvo tikslingi ir apgalvoti. Tokią išvadą byloje pagrįstai suponuoja besitęsianti nusikalstama veika - disponuojant labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, veika atlikta bendrininkų grupėje. Vertinant asmens vaidmenį nusikaltimo metu, E. L. veikė kaip savarankiškas ir aktyvus subjektas, veikė savo susiformavusia valia, prievartiniai neįtakotas. Vertinimo metu geba pateikti savo neigiamas ir teigiamas savybes, visgi savianalizė kiek paviršutiniška, labiau linkęs save pateikti iš teigiamos pusės, asmeniui trūksta gilesnės savianalizės. Suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau labiau susikoncentravęs į asmenines. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau jam ne visuomet pavyko sėkmingai identifikuoti problemas, numatyti pasekmes. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurios pagal rūšinę priklausomybę, kelia ypatingą ir vienareikšmiškai ženkliai didesnį pavojų visuomenės sveikatai ir jos saugumui nei kitos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, ir disponavo, kaip minėta, labai dideliu šių medžiagų kiekiu. Padaryta nusikalstama veika, tiek veiksmai suponuoja ženkliai didesnį pavojingumą atsižvelgiant į tai, jog labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, disponavo turėdamas tikslą jas parduoti. Nuteistasis bendrai remia visuomenės vertybes, tačiau savo nusikalstamu elgesiu neatsižvelgė į jas, vykdė nusikalstamą veiką siekdamas pasipelnyti. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą.

Pabrėžtina, kad E. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o nuteistojo, kaip jau buvo ne kartą minėta, nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu labai dideliu kiekiu su tikslu platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teismas atkreipia dėmesį, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, tuo tarpu nuteistajam buvo paskirta mažesnė nei minimali bausmė numatyta šio straipsnio sankcijoje, t. y. E. L. buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad E. L. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo E. L. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. LK-N-316 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.