Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-26 · Administracinė byla Nr. I-3105-428/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
I-3105-428/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
T. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3105-428/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00714-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3; 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. O. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimo Kybartų pataisos namuose sąlygas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. Pareiškėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, jog kalint Kybartų pataisos namuose, jam skirtas nuobaudas atlikinėjant baudos izoliatoriuje kamerų tipo patalpose, ir laikant jį karantino patalpose, pasivaikščioti gryname ore galėjo tik vieną valandą per dieną, todėl buvo priverstas 23 valandas per parą praleisti kameroje. Tiek laiko būti gryname ore jam buvo mažai, nes pasivaikščiojimo metu sportuodavo ir nespėdavo lauke pailsėt, ramiai pasivaikščiot. Jam buvo suteikta galimybė per savaitę vieną kartą pasinaudoti dušu, nors Europos kalinimo taisyklėse nurodoma, kad turi būti sudarytos sąlygos kaliniui maudytis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau. Jam neužtekdavo vieną kartą per savaitę išsimaudyti duše, todėl higienai palaikyti buvo priverstas praustis šaltu vandeniu. Jo nuomone, atimta galimybė pasivaikščioti gryname ore ilgiau nei vieną valandą ir atimta galimybė naudotis dušu bent du kartus per savaitę, yra apgailėtinos gyvenimo sąlygos, tokiais veiksmais tyčiojamasi, bausmė stiprinama ir griežtinama ir tai yra baudimas kankinant, žeminant patį asmenį, jo garbę bei orumą. Nurodė, jog šiam skundui aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris numato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmogišką ar žeminantį elgesį ar būti taip baudžiamas. Jis buvo kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pažeidžiant LR Konstitucijos 21 straipsnį, nesilaikant Europos komiteto išaiškinimų bei Europos kalinimo taisyklių ir tai yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė garbės ir orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, galimybių sumažėjimą. Prašė atnaujinti senaties terminą, kadangi į teismą kreipėsi, kai sužinojo, kad jo teisės buvo pažeistos, jo galimybės žinoti savo teises yra apribotos, nes jis nėra teisininkas, nėra baigęs teisės mokslų. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-10) nurodė, kad pareiškėjas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose atliko nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. Per šį laikotarpį devynis kartus atlikinėjo jam paskirtas drausmines nuobaudas baudos izoliatoriuje ir du kartus drausmės grupėje. Nurodė teisės aktus, kurie reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę bei leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Akcentavo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti privalomas sąlygas, t. y., kad teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas T. O. ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta (b. l. 36, 37), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl pasivaikščiojimų gryname ore ir naudojimosi dušu ribojimų, atliekant bausmę Kybartų pataisos namų karantino patalpose ir baudos izoliatoriaus kamerose laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.

Pareiškėjas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Pareiškėjas skundą teismui surašė 2015 m. gegužės 18 d., todėl taikant trejų metų ieškinio senatį, neturtinė žala galėtų būti priteisiama už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 18 d. (pareiškėjas nurodo terminą nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.), tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas neprašo taikyti senaties termino, todėl nesant atsakovo prašymo ieškinio senaties terminas netaikomas (CK 1.126 str. 2 d.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Kybartų pataisos namų administracijos (pareigūnų) veiksmų (neveikimo), kai jis, atlikdamas paskirtas nuobaudas baudos izoliatoriaus kamerose ir laikomas karantino patalpose, buvo tik vieną kartą per dieną vedamas pasivaikščioti gryname ore ir tik vieną kartą per savaitę vedamas į dušą maudytis. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovas nesilaikė Europos komiteto išaiškinimų bei Europos kalinimo taisyklių, pažeidė LR Konstitucijos 21 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

Pastebėtina, kad pareiškėjo nurodoma Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacija Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės) yra rekomendacinio pobūdžio aktas. Europos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad rekomendacijos ir išvados neturi privalomos teisinės galios, tačiau jos neabejotinai turi autoritetingos rekomendacijos reikšmę (Byla Nr.322/88 G. [1989] ECR 4407). Rekomendacijomis Europos Sąjungos institucijos išreiškia savo nuomonę ir pasiūlo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti kurdamos savo vidaus teisę. Europos kalėjimų taisyklėse, be kita ko, pažymėta, kad asmenims, iš kurių atimta laisvė, turėtų būti taikomi minimaliai būtini ir atitinkantys paskirtą bausmę ribojimai (3 p.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr. EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje E. M. G. S. A. prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 28028/99).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime konstatavo, kad EŽTT atlieka papildomą vaidmenį įgyvendinant Konvenciją ir jos protokolus; jis nepakeičia nacionalinių teismų kompetencijos ir jurisdikcijos, nėra apeliacinė ar kasacinė instancija jų sprendimų atžvilgiu.

Todėl teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, juose nustatytais kriterijais dėl bausmės vykdymo įstaigose taikytinų gyvenimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Taigi įvardinti nacionalinės teisės aktai numato pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, nesiekiant jų kankinti, žaloti, žeminti jų orumą, žiauriai su jais elgtis.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Kybartų pataisos namus, atlikti laisvės atėmimo bausmės, atvyko 2012 m. sausio 19 d., išvyko 2014 m. balandžio 1 d. (b. l. 12). Karantino patalpose buvo laikomas nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. sausio 24 d. (b. l. 11). Baudos izoliatoriuje nuobaudas atlikinėjo devynis kartus laikotarpiais: nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. birželio 5 d.; nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2012 m. birželio 27 d.; nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. liepos 15 d.; nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d.; nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. kovo 18 d.; nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. gegužės 11 d.; nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. birželio 14 d.; nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2013 m. liepos 17 d.; nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. kovo 23 d. (b. l. 14-25).

Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos ar drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 11 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 222 punktas taip pat numato, jog nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti. Higienos normos HN 76:2010 68 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Taigi, minimalią pasivaikščiojimo gryname ore trukmę (vieną valandą kasdien) ir nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis kūną po dušu, įtvirtina Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas bei poįstatyminiai aktai.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad Kybartų pataisos namuose karantino sąlygomis laikomų bei kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje nuobaudą atliekantys nuteistieji vedami pasivaikščioti gryname ore, naudojasi dušo paslaugomis, pagal Kybartų pataisos namų direktoriaus patvirtintus dienotvarkės, naudojimosi dušo paslaugomis ir pasivaikščiojimų grafikus (b. l. 26-34). Pastebėtina, kad Karantino sąlygomis laikomų bei kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje nuobaudą atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafike numatyta, kad asmenų esančių Drausmės grupėje prašymu rakinamose kamerose laikomi nuteistieji, esant galimybei, gali būti išvedami pasivaikščioti dar dviem valandom, kai yra laisvų pasivaikščiojimo kiemelių (b. l. 34).

Pareiškėjas neneigia ir pats pripažįsta, kad jam buvo užtikrinama teisė kasdien ne mažiau nei po 1 val. per dieną pasivaikščioti gryname ore ir ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis po šiltu dušu, todėl, konstatuotina, kad Kybartų pataisos namų administracijos veiksmai, užtikrinant galimybę pareiškėjui vieną valandą pasivaikščioti gryname ore ir vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Minėtas ribojimas negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis žmogaus orumą ar viršijantis sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas turi galimybę jo nurodytą nepatogumą kompensuoti kitais būdais. Pagal pateiktus į bylą duomenis pareiškėjas (gim. 1992 m.), nėra garbaus amžiaus ar ligotas asmuo. Pats pareiškėjas akcentuoja, kad jis pataisos namuose sportuoja, o tai patvirtina, kad jo fizinė forma yra gera. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pataisos namuose asmens higienos poreikiams šaltu vandeniu gali naudotis neribotai bet kuriuo metu. Taigi pareiškėjas tomis dienomis, kuriomis jis neturi galimybės praustis po šiltu dušu, turi galimybę asmens higienos poreikį praustis patenkinti neribojamu šaltu vandeniu.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Kaip minėta, civilinė atsakomybė už žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) galima tik tuo atveju, kai yra šios atsakomybės sąlygų visuma: valdžios institucijų neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, kai byloje nustatomos visos minėtos sąlygos. Neteisėti valdžios institucijos veiksmai nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta esminė civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlyga. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas taip pat daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl teisės aktuose nustatytų pasivaikščiojimo gryname ore ir naudojimosi dušu ribojimų būtų atsiradusios skunde minimos pasekmės (garbės ir orumo pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai emociniai sutrikimai, emocinė depresija, galimybių sumažėjimas). Byloje jokių duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į psichologus, psichikos sveikatos specialistus nėra pateikta. Aplinkybių, jog dėl kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į atitinkamus specialistus, skunde nenurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjui neįrodžius esminių civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto) ir teismui šių sąlygų nenustačius, skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedevienė