- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- T-353-1023/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33377-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovei Eglei Parajeckienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2019 m. balandžio 23 d. pateiktu teikimu (2 t., b. l. 2) prašo pakeisti D. D. Prienų rajono apylinkės teismo paskirtą galutinę 2 metų laisvės apribojimo bausmę į areštą.
Teikimas grindžiamas tuo, kad nuteistasis tinkamai nevykdo probacijos sąlygų, nors D. D. 2017 m. rugsėjo 19 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, išklausė smurtinį elgesį keičiančią programą, tačiau nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. sausio 10 d. neatvyko į probacijos tarnybą, 2019 m. balandžio 19 d. 00.30 val. nerastas namuose, 2019 m. balandžio 19 d. atvyko į probacijos tarnybą būdamas neblaivus, nustatytas 0,58 promilių girtumas. Bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 3 d.
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovė Eglė Parajeckienė, teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 47-50), palaikė teikime nurodytas aplinkybes, prašė teikimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad asmuo nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Dėl alkoholio vartojimo nuteistasis tikrintas šešis kartus, vieną kartą buvo nustatytas neblaivumas. Namuose buvo tikrintas penkis kartus, vieną kartą buvo nerastas. Asmuo aiškino, kad namuose buvo ir sekantį rytą asmeniui atvykus į probacijos tarnybą buvo patikrintas blaivumas ir asmuo buvo neblaivus. Šiai dienai naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nėra pradėta, jis nebaustas administracine tvarka. 2019 m. balandžio 19 d., kai nuteistajam buvo nustatytas neblaivumas, tai jam sekantis atvykimas į probacijos tarnybą buvo paskirtas 2019 m. gegužės 10 d., tačiau neatvyko. Su juo buvo bandyta susiekti telefonu, buvo nuvažiuota į jo gyvenamąją vietą, tačiau buvo nerastas. Nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, tačiau jis gyvena atskirai nuo šeimos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Gitana Kaupė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti ir laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 parų arešto. Nurodė, kad D. D., būdamas pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, iš keturių jam paskirtų įpareigojimų tik vieną įvykdė. Kitus įpareigojimus vykdo netinkamai, t. y. vieną kartą nerastas namuose, vieną kartą nustatytas neblaivumas, nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Be to, laiku neatvyksta į probaciją, vengia bendradarbiauti. Nėra nustatyta jokių aplinkybių ir priežasčių dėl kurių negalėtų tinkamai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus.
Nuteistasis D. D. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai – įteikiant teismo šaukimą asmeniškai (2 t., b. l. 41). Nepaisant pastarojo fakto apie tinkamą nuteistojo informavimą apie teismo posėdį, nuteistasis į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. Atsižvelgiant į tai, kad būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdį D. D. vengia atvykti į teismo posėdžius, nevykdo pareigos kviečiamas atvykti į teismą, todėl konstatuotina, kad D. D. užima pasyvią procesinę padėtį, nesiekia įgyvendinti teisės būti išklausytam, todėl byla išnagrinėta nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
Vadovaujantis BPK 353 straipsnio 2 dalimi, teismas, laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnyje numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnyje nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai.
Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-224-1023/2017 medžiagos duomenų matyti, kad D. D. teistas: 2017 m. rugpjūčio 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą paskirtos bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per keturis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2017 m. rugpjūčio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju pagal BK 163 straipsnį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; per keturis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; per du mėnesius pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2017 m. spalio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi minėti teismo baudžiamieji įsakymai subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant, prie 2017 m. rugpjūčio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį 2017 m. rugpjūčio 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir D. D. paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 192-194). Taigi, nuteistajam D. D. teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė apima keturis įpareigojimus. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad D. D. vengia vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, t. y. jis nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir nedirba (2 t., b. l. 42-45), nerandamas namuose po 22 val. (2 t., b. l. 17), neatvyksta į probacijos tarnybą (2 t., b. l. 14-17), vartojo alkoholinius gėrimus, nustatytas 0,58 promilių girtumas ir neblaivus atvyko į probacijos tarnybą (2 t., b. l. 17). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų vykdyti visus teismo skirtus įpareigojimus, išskyrus tai, kad išklausė smurtinį elgesį keičiančią programą, o visų kitų teismo skirtų įpareigojimų nevykdė sąmoningai, suvokdamas galimas pasekmes, kurios jam buvo išaiškintos ne vieną kartą (pvz., 2017 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. lapkričio 26 d., 2019 m. sausio 7 d.) (2 t., b. l. 3-17, 20).
BK 48 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad asmuo, atliekantis laisvės apribojimo bausmę, privalo nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis šios bendrosios probuojamojo pareigos nevykdė, kadangi 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. sausio 10 d. ir, kaip probacijos tarnybos atstovė nurodė teismo posėdžio metu, 2019 m. gegužės 10 d. į probacijos tarnybą neatvyko, nenurodė jokių objektyvių svarbių neatvykimo priežasčių, neatsiskaitė apie skirtų įpareigojimų ir priemonių vykdymo rezultatus, dėl to buvo įspėtas apie galimas probacijos atstovo nurodymų nevykdymo pasekmes (2 t., b. l. 3-17, 48).
Teismas atkreipia dėmesį, jog bausmės tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, skiriama bausmė turi padėti nuteistajam savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevencija. Šis tikslas nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nebuvo pasiektas, kadangi teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys vis dėlto nesikeitė teigiama linkme, jis ne tik būdamas įspėtas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, tačiau ir žinodamas apie vykstantį teikimo nagrinėjimą teisme, toliau nevykdo paskirtų įpareigojimų ir neatvyksta į probacijos tarnybą, bei teismą. Nuteistojo elgesys, duoda pagrindą įžvelgti abejingumą ir nerūpestingumą paskirtosios bausmės atžvilgiu. Tai patvirtina ir nagrinėjamas atvejis dėl bausmės keitimo, kadangi siekiant išklausyti nuteistąjį, jo argumentus dėl skirtos bausmės nevykdymo, priežastis kodėl nevykdoma bausmė, teikimas svarstytas žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, nuteistasis tinkamai informuotas apie posėdį, tačiau į posėdį nuteistasis neatvyko, posėdžio atidėti neprašė, kitų prašymų nepateikė, duomenų, kad iki posėdžio dienos nuteistasis būtų pradėjęs tinkamai vykdyti bausmę, nėra pateikta. Iš paminėtų nuteistojo veiksmų matyti jo neatsakingo požiūrio demonstravimas, nepateisinamas teismo įpareigojimų vykdymo bei visuomenėje priimtinų elgesio kriterijų ignoravimas, tuo tarpu, priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, o privalo būti operatyvus, savalaikis, užtikrinantis bausmės tikslų paskirtį ir savalaikį įgyvendinimą
Pažymėtina tai, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje. Nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, laikoma, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o jos nevykdymas sudaro teisinį pagrindą šią bausmę keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Nagrinėjamu atveju, visi aukščiau aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis D. D. sąmoningai ir be pateisinamų priežasčių piktybiškai vengia atlikti teismo nutartimi jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nevykdo jam paskirtų įpareigojimų, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nedirba, nebūna nustatytu laiku namuose, neatvyksta į probacijos tarnybą atsiskaityti, vartoja alkoholį, todėl darytina išvada, kad nuteistasis į teismo jam parodytą pasitikėjimą skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei į paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę žiūri aplaidžiai ir juos vykdyti vengia, dėl ko probacijos taikymas jam yra neefektyvus, o laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų nevykdymas sudaro teisines prielaidas ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Laisvės apribojimo bausmė D. D. keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. D. D. vengiama atlikti 2 metų laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu, santykiu 1 arešto diena lygi 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnis), tačiau neviršijant 90 parų trukmės (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41-42 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 49 ir 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 362 straipsniais,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam D. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą tenkinti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-224-1023/2017 D. D. paskirtą galutinę 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, pakeisti 90 (devyniasdešimt) parų areštu, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.
Išaiškinti D. D., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Visas areštas atliekamas vienoje areštinėje. Perkelti nuteistąjį atlikti areštą iš vienos areštinės į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje areštinėje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos areštinės į kitą tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės, kurias tvirtina Teisingumo ministerija. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo arešto bausmės atlikimo pradžios.
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.