Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam M. V., jo atstovui advokatui R. S., kaltinamojo gynėjui advokatui V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Mažeikių m., gyv. (duomenys neskelbtini) spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad prašyme privataus kaltinimo tvarka nurodomi jo pareiškimai ir skundai buvo pateikti ne viešoje erdvėje, bet teisėsaugos institucijoms. 2011-11-01 buvo įvykdyta vagystė iš jo gyvenamojo namo Krakių k., Mažeikių r. Dėl šios vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo policijos pareigūnai klausė apie visus asmenis, kuriuos jis gali įtarti šio nusikaltimo padarymu. Kadangi tarp jo, jo šeimos narių ir M. V. vyksta įvairūs teisminiai ginčai, šiaip buvo ne viena konfliktinė situacija, jis kaip asmenį, galimai galėjusį padaryti šį nusikaltimą, policijos pareigūnams, tiriantiems vagystės aplinkybes, nurodė M. V.. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai pateikė jo įsitikinimu teisingą susidariusios situacijos vertinimą. Jis pateikė ne informaciją, bet savo asmeninę nuomonę. Kreipimasis su tam tikro turinio duomenimis ir prašymu į teisėsaugos institucijas negali būti laikomas informacijos paskleidimu, kadangi yra kreipiamasi į tam tikros srities specialistus pagal jų kompetenciją, t.y. į valdžios įgaliotus asmenis. Kreipiantis į teisėsaugos institucijas yra siekiama ne paskleisti informaciją ar ją paviešinti, bet realizuojama asmens teisė pateikti savo nuomonę, subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą specialistams, tam, kad jie atliktų kvalifikuotą situacijos vertinimą. Duomenų pateikimas teisėsaugos institucijoms gali būti laikomas prieštaraujančiu įstatymui tik esant melagingam įskundimui ar duodant melagingus parodymus apie kažkokias nusikalstamas veikas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog jis būtų pripažintas kaltu tokias veikas įvykdęs, t. y. pateikęs Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai ar policijos komisariatui melagingus pareiškimus apie nusikalstamą veiką ar melagingai įskundęs M. V. įstaigai turinčiai teisę pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog jis, kreipdamasis į teisėsaugos institucijas pažeidė kokį nors įstatymą, M. V. turtines ar neturines teises, tame tarpe ir konstitucinę teisę į garbę ir orumą. Be to, visiškai teisėta informuoti teisėsaugos institucijas apie asmenis galimai įvykdžiusius nusikalstamas veikas. M. V. teisės negalėjo būti pažeistos dėl to, kad policijai rašyto skundo duomenys nebuvo paviešinti jį pažįstamiems asmenims. Tai, kad Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai buvo pateikta jo susidariusi nuomonė patvirtina ir 2012-01-16 skunde suformuluotas prašymas išsiaiškinti ar nėra su nusikalstama veika susijęs M. V. bei jo pažįstami asmenys. Teigia, kad jis negali būti laikomas įvykdžiusiu jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas dar ir dėl to, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Kreipdamasis į Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrą jis neturėjo tikslo paviešinti duomenis apie M. V., t.y. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, o ne viešai išplatino duomenis, neturėjo jokio tikslo paniekinti ar pažeminti M. V.. Jo skunde nėra nurodoma jokių užgaulių, įžeidžiančių ar žeminančių pasisakymų.

Nukentėjusysis M. V. teisme prašė pripažinti S. Ž. kaltu pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., iš S. Ž. priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Parodė, kad apie tai, kad jis gali būti įtariamas dėl vagystės iš S. Ž. namo, sužinojęs tuomet, kai pas apsilankė Skuodo rajono PK pareigūnas ir jam pasakė, kad turi jį apklausti dėl šio įvykio. Nurodė, kad dėl S. Ž. įžeidimų, kaltinimų padarius ar suorganizavus vagystę, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. S. Ž. ir jo sutuoktinė A. Ž., kuri anksčiau gyveno su juo ir jie turi sūnų, jau ne pirmi metai jį šmeižia bei įžeidinėja, jų iniciatyva buvo iškelta jo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl išlaikymo sūnui nemokėjimo, tarp jo ir kaltinamojo šeimos narių vyskta teisminiai ginčai civilinėse ir baudžiamosiose bylose, nors jis visuomet mokėjo sūnui išlaikymą, draudžiama susitikti su sūnumi, t. y. jų santykiai nėra geri. Mano, kad S. Ž. tyčia, turėdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, 2012-01-16 savo iniciatyva pateikė skundą Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai skleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias, kad jis neva su kitais asmenimis įvykdė vagystę iš S. Ž. namo. Taip pat jis tyčia, siekdamas jį, pažeminti ir sumenkinti jų autoritetą, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Jis tuo metu net nebuvo Lietuvoje, buvo išvykęs darbo reikalais į užsienį, kaltinamasis jo nematė ir žinojo, apie tai, kad jo nėra. Iš S. Ž. skundo, adresuoto Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai turinio akivaizdu, kad jis konstatuoja faktus – jam žinomas faktines aplinkybes. S. Ž. nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokio informacijos šaltinio, iš kurio jis buvo gavęs informaciją apie tai, kad jis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Todėl akivaizdu, jog jis, pateikdamas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai skundą su tikrovės neatitinkančia informacija suvokė, kad paskleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį ir tuo siekė pakenkti jam, pakirsti pasitikėjimą juo. Taip pat nurodė, kad S. Ž., pateikdamas skundą Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai, kuriame nurodė, jog jis padarė nusikalstamą veiką, raštu užgauliai pažemino jį, nurodė neigiamą ir tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo jį įžeidė.

Liudytoja A. Ž. teisme parodė, kad su M. V. turi nesantuokinį sūnų. Po to, kai ji pradėjo gyventi atskirai nuo M. V., jų santykiai labai komplikuoti. Jis nemokėjo teismo priteisti išlaikymo sūnui, todėl buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, vėliau net iškelta baudžiamoji byla. M. V. pastoviai tyčiojosi, siuntė užgauliojamas SMS žinutes, yra net grasinęs jai ir jos sutuoktiniui susidoroti dėl to, kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir ji reikalaujanti išlaikymo sūnui. Kai 2011-11-01 buvo padarytą vagystę iš jos ir S. Ž. namo, pasitarę su vyru nutarė nurodyti policijos pareigūnams M. V. kaip asmenį galimai galėjusį padaryti vagystę. Dėl to, kad konfliktavo ir žinutėmis, ir skambučiais su juo, S. Ž. ir parašė prašymą prokurorui, kad patikrintų ar jis nėra prisidėjęs prie šio nusikaltimo, nes daugiau ne su kuo konfliktų neturi. Kai ji gyveno kartu su M. V., jis bendravo su nusikalstamo pasaulio, Skuodo mieste gerai žinomais žmonėmis. Tų žmonių pravardes ji nurodžiusi vyrui.

Liudytoja N. D. teisme parodė, kad 2009 metų vasarą važiavo kartu su seserimi A. Ž., S. Ž. ir dabartiniu savo sutuoktiniu V. D. į Šventąją poilsiauti ir jie užvažiavo į Skuodo m. pasiimti iš M. V. tuo metu pas jį svečiavusio sūnaus. Automobiliui sustojus prie daugiabučio namo, privažiavo M. V., rodė nepadorius gestus, sėdėdamas savo mašinoje. Aurelija ėjo pasiimti savo vaiko, jis sakė ko jūs čia važinėjatės po Skuodą, aiškino, kad daugiau į Skuodą nebandytų važiuoti, padangos bus subadytos.

Analogiškus parodymus teisme davė ir liudytojas V. D..

Iš 2012-01-16 S. Ž. skundo ,,Dėl nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00862-11“, adresuoto Mažeikių rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui matyti, kad S. Ž. raštu išdėstė teiginius, kad prokuratūros pareigūnė jo manymu nepagrįstai sustabdė ikiteisminio tyrimo byloje dėl vagystės iš jo namo ikiteisminį tyrimą ir prašė prokurorą dėl vagystės patikrinti jo nurodytus asmenis.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir privatus kaltintojas M. V. pateikdamas prašymą privataus kaltinimo tvarka Mažeikių rajono apylinkės teismui (1-5, 26-27 b. l.) S. Ž. kaltino tuo, kad jis pateikdamas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai 2012-01-16 skundą bei prokuratūrai ir Mažeikių rajono policijos komisariatui duomenys, jog jis palaiko ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais ir galimai padarė nusikaltimą -vagystę, pa-skleidė apie jį tikrovės neatitinkančią pažeminančią informaciją ir taip jį apšmeižė ir įžeidė, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 straipsnio1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Dėl šmeižimo

Šmeižimas pagal BK 154 straipsnį - tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y. tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą ir kt. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Šmeižimas yra sąmoningas, tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės, t. y. skleidžiama informacija turi būti žinomai melaginga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad joje nėra duomenų, jog S. Ž. būtų siekęs sąmoningai paniekinti ar pažeminti M. V., paskleisdamas apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad S. Ž. 2012-01-16 Mažeikių rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui adresuotame skunde yra pateikiamas jo subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas. O be to, minimu dokumentu yra ne „viešai“ „žeminamas“ žmogus, o kreipiamasi į teisėsaugos instituciją su prašymu įvertinti M. V. veiksmus. Todėl objektyviai vertinant dokumento turinį darytina išvadą, jog skundo ,,Dėl nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00862-11 tikslas, o tuo pačiu ir kaltinamojo S. Ž. tikslas, buvo ne tiesiogine tyčia viešai raštu pažeminti M. V., bet su teisėsaugos institucijų pagalba išsiaiškinti prokuroro veiksmų tiriant bylą dėl vagystės teisėtumą bei prašymas ištirti papildomus įrodymus byloje. S. Ž. paskleidė ne konstatuojamojo pobūdžio faktus ir duomenis, o savo nuomonę. S. Ž. nuomonė, kad jo nurodyti asmenys galimai galėjo padaryti nusikaltimą, nelaikoma melaginga, tikrovės neatitinkančia informacija. Šiuo atveju, S. Ž., kaip nukentėjusiojo tiriamoje ikiteisminio tyrimo byloje dėl vagystės kreipimasis į policijos tyrimo pareigūnus ir prokurorą dėl jų tiesioginių funkcijų, pareigų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procedūromis, vykdymu, aiškinantis galimai padarytą nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybes nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal LR BK 154 straipsnį. Pats S. Ž. kreipimasis į pareigūnus jau rodo, jog buvo kreipiamasi, siekiant apginti pažeistas teises, kompetentingai, civilizuotai išsiaiškinti tiesą, o ne turint tikslą apšmeižti kitą asmenį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims.

S. Ž. veiksmuose nėra LR BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviojo - tyčios, todėl dėl šios veikos jis išteisintinas.

Dėl įžeidimo.

Įžeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma, pvz. antausis, spjūvis, nepadorūs gestai. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones.

Iš S. Ž. skundo matyti, kad jis savo prašymą ištirti papildomas ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybes išdėstė neužgaulia, visuomenėje priimtina forma, nenaudodamas nepadorių formuluočių apie M. V. savybes, jo asmenybę. Teismo nuomone, S. Ž. skunde, pateiktame Mažeikių rajono prokuratūrai ir kitose dokumentuose, esančiose ikiteisminio tyrimo byloje Mažeikių rajono policijos komisariate, parašyti teiginiai negali būti vertinami kaip nepadorūs, užgaulūs atsiliepimai apie M. V.. Kadangi byloje nenustatyta, jog S. Ž. būtų turėjęs tikslą savo skundu M. V. užgauliai pažeminti, minėto skundo pateikimas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai negali būti vertinamas kaip tyčinis viešas M. V. įžeidimas. S. Ž. raštu kreipdamasis į prokuratūrą išsiaiškinti, ar M. V. ir kiti skunde nurodyti asmenys nėra padarę nusikaltimo savo skunde nenurodė jokių nepadorių, užgaulių M. V. įvertinimų, o tik siekė išsiaiškinti, ar jis negalėjo padaryti nusikaltimo. Pateikdamas savo skundą tam tikram, specialiam asmenų ratui, nukentėjusįjį jis tyčia viešai neįžeidė. Nenustačius, kad padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 155 straipsnio 1 dalyje, požymių, S. Ž. pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį taip pat išteisintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. nustatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, M. V. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Teismas atsižvelgdamas į privataus kaltinimo bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į S. Ž. sumokėtą pinigų sumą advokatui bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus sprendžia, kad neturi pagrindo netenkinti kaltinamojo prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 6 d., iš privataus kaltintojo M. V. S. Ž. priteistina 2000 Lt proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-306, 307 straipsniais, teismas

nusprendž i a:

S. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

M. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš M. V. S. Ž. naudai 2000 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per nuosprendį priėmusį teismą.