Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS“ ieškinį atsakovui A. B. dėl 2009 m. rugsėjo 28 d. susitarimo vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Bylos duomenimis (b. l. 4-5) nustatyta, jog ieškovas, atsakovas ir AB DNB bankas (buvęs pavadinimas – AB DnB NORD bankas) (toliau tekste – ir Bankas) 2007 m. birželio 28 d. sudarė susitarimą Nr. 1 (toliau tekste – ir Trišalis susitarimas), kuriuo inter alia susitarė, jog atsakovas atideda ieškovui suteiktos paskolos grąžinimo terminą ir įsipareigoja nereikalauti iš ieškovo, kad pastarasis grąžintų atsakovui paskolą ar jos dalį bei mokėtų palūkanas iki visiškai bus įvykdyti ieškovo įsipareigojimai Bankui, tai yra iki ieškovas sugrąžins Bankui visas pagal 2007 m. birželio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-383 mokėtinas sumas (Trišalio susitarimo 1 punktas).

Bylos duomenimis (b. l. 6-9) nustatyta, jog šalys 2009 m. rugsėjo 28 d. sudarė susitarimą (toliau tekste – ir Ginčo susitarimas), kuriuo, be kita ko, šalys suderino ieškovo atsakovui grąžintinos paskolos ir mokėtinų palūkanų sumas (Ginčo susitarimo preambulės 1 punktas), susitarė dėl paskolos ir palūkanų mokėjimo tvarkos ir terminų (Ginčo susitarimo 1 punktas).

Atsakovas pateikė ieškovui 2011 m. spalio 11 d. pretenziją dėl skolos grąžinimo, kuria pareikalavo, kad ieškovas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nurodytos pretenzijos įteikimo dienos grąžintų atsakovui iki 2011 m. spalio 11 d. susidariusią 271436,73 EUR skolą bei sumokėtų 11213,97 EUR delspinigius, bei pareiškė, jog, ieškovui nurodytu terminu nesumokėjus aukščiau nurodytų sumų, Ginčo susitarimas bus laikomas vienašališkai nutrauktu dėl esminio jo pažeidimo, praėjus trisdešimt dienų nuo pretenzijos įteikimo dienos (b. l. 10-12).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog atsakovas vienašališkai nutraukė Ginčo susitarimą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčo susitarimo vienašališko nutraukimo teisėtumo. Esant nurodytai aplinkybei, apsibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos dalykas – Ginčo susitarimo vienašališko nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Pabrėžtina, jog pagal bendrąsias sutarčių pabaigą reglamentuojančias civilinės teisės normas (CK 6.217–6.220 straipsniai) sutartį nutraukti vienašališkai, tai yra nesikreipiant į teismą, leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais. Dispozityvumo principas privatiniuose teisiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva, nesikreipiant į teismą, vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančių įstatyme ar sutartyje nurodytų aplinkybių. Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.217 straipsnio 5 dalis). Esant tokiems susitarimams, ginčo atveju taikomos sutarčių nuostatos.

Pažymėtina, jog šalys Ginčo susitarime nenumatė vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų ir sąlygų, todėl, esant nurodytai aplinkybei, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Ginčo susitarimas galėjo būti vienašališkai nutrauktas tik įstatyme nustatytais atvejais.

Byloje nustatyta, jog atsakovas vienašališkai nutraukė Ginčo susitarimą dėl esminio jo pažeidimo. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant ir sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne.

Kaip žinia, dispozityvumo principo, dominuojančio civilinėje teisėje, apraiška sutarčių teisėje – sutarties laisvės principas, kurio esmė yra ta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog sutarties elementas, kurio pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, tai yra suderinta šalių valia (CK 6.159 straipsnis).

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsižvelgiant į tai, sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą – CK šeštosios knygos II dalies normas – yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, norinti pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).

Atsakovas faktą, kad ieškovas iš esmės pažeidė Ginčo susitarimą, grindė tomis aplinkybėmis, jog atsakovas buvo ieškovo akcininkas, todėl jis siekė gauti kuo palankesnes kreditavimo sąlygas ieškovui. Atsakovui pardavus visas ieškovo akcijas, atsakovas nurodytą interesą iš esmės prarado. Ginčo susitarime, anot atsakovo ir jo atstovo, buvo akcentuota, jog atsakovas, nebebūdamas ieškovo akcininkas, nėra saistomas ieškovo interesais bei Trišaliu susitarimu. Ginčo susitarimu ieškovas įsipareigojo grąžinti atsakovui skolą susitarime numatytomis sąlygomis ir terminais, tačiau šio savo laisva valia prisiimto įsipareigojimo sistemingai nevykdė, kas laikytina esminiu Ginčo susitarimo pažeidimu.

Nagrinėjamos bylos aspektu reikšmingos yra tos aplinkybės, jog šalys Ginčo susitarimu sulygo, jog Ginčo susitarimas ir jo vykdymas yra susiejamas su Trišaliu susitarimu. Esant Trišalio susitarimo ir Ginčo susitarimo kolizijai, prioritetą turi Trišalio susitarimo nuostatos (Ginčo susitarimo preambulės 3 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju būtinas sisteminis Ginčo susitarimo ir Trišalio susitarimo nuostatų vertinimas.

Viena vertus, byloje nepaneigta aplinkybė, jog atsakovas, pardavęs visas ieškovo akcijas, prarado interesą gauti kuo palankesnes kreditavimo sąlygas ieškovui, kita vertus, nurodyto intereso praradimas nėra pagrindas nevykdyti Trišalio susitarimo sąlygų. Trišalis susitarimas įsigaliojo ieškovui, atsakovui ir Bankui jį pasirašius (Trišalio susitarimo 9 punktas), Trišalis susitarimas nėra nuginčytas. Pagal Trišalio susitarimo 11 punktą šio susitarimo sąlygos gali būti keičiamos ar papildomos tik šalims papildomai raštiškai susitarus. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog Trišalio susitarimo sąlygos yra pakeistos Trišalio susitarimo 11 punkte nustatyta tvarka, nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog Trišalis susitarimas turi jo šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir galioja iki visiško jo įvykdymo (Trišalio susitarimo 9 punktas).

Byloje nustatyta, jog Trišaliu susitarimu ieškovas, atsakovas ir Bankas susitarė, jog atsakovas atideda ieškovui suteiktos paskolos grąžinimo terminą ir įsipareigoja nereikalauti iš ieškovo, kad pastarasis grąžintų atsakovui paskolą ar jos dalį bei mokėtų palūkanas iki visiškai bus įvykdyti ieškovo įsipareigojimai Bankui, tai yra iki ieškovas sugrąžins Bankui visas pagal 2007 m. birželio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-383 mokėtinas sumas (Trišalio susitarimo 1 punktas). Trišalio susitarimo 4 punkte, be kita ko, numatyta, jog atsakovui yra žinoma, kad kreditavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir Banko, terminas gali būti pratęstas, taip pat pakeistos kitos nurodytos sutarties sąlygos (įskaitant, bet neapsiribojant kredito sumos padidinimą), o tokiais atvejais atsakovo Trišaliu susitarimu prisiimti įsipareigojimai galios ir turės būti vykdomi visu kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu iki ieškovas visiškai sugrąžins Bankui visas pagal kreditavimo sutartį mokėtinas sumas. Trišalio susitarimo 10 punkte, be kita ko, numatyta, jog Trišalio susitarimo nuostatos atsakovui lieka privalomos net ir tuo atveju, kai atsakovas bet kokia forma perleidžia visas ar dalį jam priklausančių akcijų kitam asmeniui ar kitu būdu visiškai ar dalinai netenka teisės dalyvauti ieškovo valdyme. Trišalio susitarimo 5 punkte numatyta, jog atsakovas, suprasdamas, kad Bankas ir ieškovas ateityje gali sudaryti kitokias sutartis dėl ieškovo finansavimo, pareiškia, kad atsakovo Trišaliu susitarimu prisiimti įsipareigojimai galioja ir galios tol, kol ieškovas turės bet kokių neįvykdytų finansinių įsipareigojimų Bankui pagal sudarytas sutartis dėl Bendrovės finansavimo. Bylos duomenimis – ieškovo pažyma apie mokėjimus pagal 2007 m. birželio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-383 (b. l. 22), Banko 2012 m. kovo 12 d. raštu Nr. 30.58.37/454 (b. l. 40) – nustatyta, jog ieškovas nėra įvykdęs Bankui visų finansinių įsipareigojimų pagal 2007 m. birželio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-383. Sisteminis visų aukščiau nurodytų Trišalio susitarimo nuostatų bei faktinių bylos aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas iki šiol yra saistomas Trišaliu susitarimu prisiimtais įsipareigojimais.

Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui, kritiškai vertintini ir atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo ir jo atstovo paaiškinimai, jog, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovas pardavė visas ieškovo akcijas, atsakovas nebėra saistomas Trišaliu susitarimu, bei tie paaiškinimai, jog, pakeitus kreditavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir Banko, sąlygas, atsakovas automatiškai nebuvo susietas su pakeistų kreditavimo sutarties sąlygų vykdymu.

Byloje nustačius, jog šalys Ginčo susitarimu sulygo, jog, esant Trišalio susitarimo ir Ginčo susitarimo kolizijai, taikytinos Trišalio susitarimo nuostatos (Ginčo susitarimo preambulės 3 punktas), ieškovas nėra įvykdęs Bankui visų finansinių įsipareigojimų pagal 2007 m. birželio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-383, konstatuotina, jog, vadovaujantis Trišalio susitarimo 1, 4, 5, 6, 9 ir 10 punktų nuostatomis, atsakovas neturėjo teisės reikalauti, o ieškovas neturėjo pareigos mokėti atsakovui pagal Ginčo susitarimo 1 punktą paskolos sumos grąžinimo ir palūkanų įmokas. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovas nepažeidė Ginčo susitarimo 1 punkto nuostatų.

Teismas atsakovo ir jo atstovo paaiškinimus, jog ieškovas ne vieną kartą pažeidė kreditavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir Banko, nuostatas, nagrinėjamos bylos kontekste vertina kaip teisiškai nereikšmingus, kadangi atsakovas ir jo atstovas nėra Banko atstovai, kuriems Bankas būtų suteikęs teisę ginti jo teises ir teisėtus interesus. Be to, nurodytus atsakovo ir jo atstovo paaiškinimus paneigia į bylą pateiktas Banko 2012 m. kovo 12 d. raštas Nr. 30.58.37/454 (b. l. 40), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog ieškovas turi finansinių įsipareigojimų Bankui, tačiau pradelstų įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas būtų suėjęs pagal kreditavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir Banko, nėra.

Viena vertus, byloje nėra keliamas ieškovo atsakovui pagal Ginčo susitarimą sumokėtų pinigų sumų išreikalavimo klausimas, kita vertus, ieškovo atsakovui pagal Ginčo susitarimą sumokėtų pinigų sumų išreikalavimas nėra galimas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto, numatančio, jog negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas, pagrindu.

Byloje konstatavus, jog ieškovas apskritai nepažeidė Ginčo susitarimo 1 punkto nuostatų, pripažintina, jog nagrinėjamos bylos aspektu nėra pagrindo vertinti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, į kuriuos, minėta, atsižvelgtina sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne.

Esant aukščiau nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai, tai yra nesant teisinio ir faktinio pagrindo, vienašališkai nutraukė Ginčo susitarimą, todėl vienašališkas Ginčo susitarimo nutraukimas pripažintinas negaliojančiu (CK 6.217 straipsnio 1, 4 dalys).

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Visi kiti ieškovo atstovo, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimai bei bylos duomenys nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas, priimdamas nagrinėjamoje byloje sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nagrinėjamoje byloje sumokėtą 697,00 Lt žyminį mokestį ir 4569,30 Lt išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovo atstovas į bylą pateikė nurodytų išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog ieškovas sumokėjo atstovui nurodytas išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5266,30 Lt bylinėjimosi išlaidos. Be to, ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 32,02 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 93, 96, 98, 177-178, 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti negaliojančiu vienašališką 2009 m. rugsėjo 28 d. susitarimo, sudaryto tarp UAB „PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS“ ir A. B., nutraukimą, kurį atliko A. B.

Priteisti iš A. B. 5266,30 Lt bylinėjimosi išlaidas UAB „PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS“.

Priteisti iš A. B. 32,02 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.