Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Leonora Jakubauskienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK atstovui G. A., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. I., jo atstovui advokato padėjėjui A. M., išnagrinėjusi A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. L(duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 4 d. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pareigūnas surašė A. I. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2016 m. kovo 4 d. 17.25 val. Druskininkuose, Liškiavos gatvėje prie namo Nr. 25, vairavo transporto priemonę VW GOLF, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,89 promilių) girtumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. I. pažeidimo nepripažįsta. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad 2016 m. kovo 4 d. buvo pas draugus svečiuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Nusprendė nakvoti pas mamą, gyvenančia Liškiavos gatvėje, tačiau jos nebuvo namuose, todėl nutarė palaukti jos mašinoje prie namo. Niekur nevažiavo, transporto priemonės variklio nebuvo užvedęs.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina. Šią išvadą teismas daro ištyręs surinktus byloje įrodymus:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, administracinio teisės protokolą surašiusios institucijos atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. kovo 4 d. apie 17.29 val. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK patruliai V. A. ir Ž. G. gavo pranešimą apie tai, kad Druskininkų mieste, Liškiavos gatvėje prie namo Nr. 25, iš automobilių stovėjimo aikštelės bando išvažiuoti automobilis VW GOLF, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra neblaivus. Policijos pareigūnai nuvykę nurodytu adresu VW Golf automobilyje rado sėdinti A. I. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, kairėje rankoje laikė automobilio raktelius, akivaizdžiai buvo neblaivus. Sakė, kad automobilio variklio užvedęs nebuvo, niekur nevažiavo. Variklio dangtis nebuvo karštas.

Liudytojas Linas G. K. parodė, kad 2016 m. kovo 4 d. apie 17.25 val. išėjo į kiemą prie Liškiavos g. 25 namo, Druskininkuose. Automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė akivaizdžiai neblaivų asmenį, kuris atsisėdo į VW GOLF, v. n. (duomenys neskelbtini) užvedė variklį ir atbuline eiga bandė išvažiuoti iš aikštelės. Kadangi iš priekio atvažiavo kitas automobilis, VW GOLF vairuotojas negalėjo pravažiuoti, todėl grįžo atgal į aikštelę. Jis iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytojai Ž. G. ir V. A. parodė, kad A. I. nepažįsta, dirba Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. 2016 m. kovo 4 d., po 17 val. gavo iškvietimą, kad Druskininkų m. Liškiavos gatvėje prie 25 namo, iš automobilių stovėjimo aikštelės bando išvažiuoti galimai neblaivus vairuotojas. Nuvykus į tą vietą pranešėjas juos pasitiko, nurodė konkrečią mašiną. Jis priėjo prie automobilio, jame sėdėjo A. I., kairėje rankoje laikė automobilio raktelius, automobilio variklis nebuvo užvestas. Jis pasakė iš karto, kad automobilio nevairavo. Priėjęs jis palietė kapotą, jis nebuvo labai įkaitęs, tik truputį šiltas. Liudytojas aiškino, kad pažeidėjas atbuline eiga išvažinėjo, išsuko iš aikštelės ir norėjo važiuoti į priekį. Iš priekio atvažinėjo kitas automobilis. Gatvė siaura ir Igumnovas nusprendė grįžti atgal. Ant galinės automobilio sėdynės mėtėsi nepradarytas alkoholio butelis. Butelis buvo neatidarytas, pilnas. Realiai nematė ar A. I. vairavo, tik pagal jo paaiškinimą ir kito žmogaus paaiškinimą, galima butų teigti, kad Igumnovas vairavo. A. I. neneigė, kad jis išgėręs, jam buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas.

Nors liudytojas Linas G. K., iškvietęs policijos pareigūnus nuosekliai parodė, kad išėjęs į kiemą pamatė į automobilį sėdantį A. I., kad jis užsivedė variklį, pradėjo važiuoti atbulinę eiga, tačiau jam nepavyko išvažiuoti, jis grįžo atgal ir sustojo, tačiau remtis vien tik jo parodymais negalima, o ir pats A. I. nuosekliai parodė, kad jis sėdėjo automobilyje ir niekur nevažiavo, laukė grįžtančios mamos. Byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad A. I. vairavo transporto priemonę neblaivus ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. Netikėti A. I. parodymais teismui nėra pagrindo, nes jie išsamūs, nuoseklūs, jų prieštaravimų teismas neįžvelgė.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas to asmens, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismas, išanalizavęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti įrodymai nepatvirtina, kad A. I. padarė administracinės teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., visos nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 126 str. 4 d., nutrauktina, nenustačius A. I. veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių ar patvirtinančių, kad A. I. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose, yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).

Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: protokolą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, A. I. paaiškinimus policijos pareigūnams, jo paaiškinimus teismo posėdyje, teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymus, kitų liudytojų parodymus, konstatuoja, kad dėl byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų, t. y. dėl prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto A. I. paaiškinimų, teismo posėdyje apklausto liudytojo Lino G. L. parodymų, kitų minėtų apklaustų liudytojų parodymų, ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, neįmanoma vienareikšmiškai ir neginčijamai nustatyti, kad A. I. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, todėl daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. I. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. Kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar 2016 m. kovo 4 d., apie 17.25 val., A. I. vairavo, vadovaujantis in dubio pro reo principu, šie neaiškumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 126 str. 4 d., numatyto administracinės teisės pažeidimo padarymo A. I. atžvilgiu nutrauktina nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 280 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Administracinės teisės pažeidimo bylą A. I. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.