Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Mokesčių inspekcija) kaip kreditorės teises. Tokiais veiksmais padarė Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir J. L. kaltė įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1 t., b. l. 1–4), sąskaitos išrašais (1 t., b. l. 6–14), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu (1 t., b. l. 15–18), išrašu, nurodančiu J. L., kaip įmonės vadovą (1 t., b. l. 19), sprendimu atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir jo priedu (1 t., b. l. 31–35), mokestine paskolos sutartimi ir jos priedu (1 t., b. l. 36–40), sprendimu nutraukti mokestinės paskolos sutartį (1 t., b. l. 41), išsamiomis likučių derinimo ataskaitomis (1 t., b. l. 42–56).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu neneigė, jog pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tačiau paaiškino, jog pažeidimas buvo netyčinis, siekė kiek įmanoma palaikyti įmonės veiklą, nes įmonei buvo sunkus laikotarpis, dėl karo Ukrainoje bei (duomenys neskelbtini). Įsipareigojimus valstybei stengėsi vykdyti, buvo apie septyniasdešimt procentų paskolos sutarties įvykdęs, nesitikėjo, jog ji bus nutraukta, ir kad taip viskas gali pasibaigti. Šiuo metu įmonei pradėta bankroto procedūra.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį buvo pranešta, gautas Institucijos pranešimas dėl nedalyvavimo.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1 t., b. l. 1–4), sąskaitos išrašų (1 t., b. l. 6–14), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų (1 t., b. l. 15–18), išrašo, nurodančio J. L., kaip įmonės vadovą (1 t., b. l. 19), sprendimo atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir jo priedų (1 t., b. l. 31–35), mokestinės paskolos sutarties ir jos priedų (1 t., b. l. 36–40), sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį (1 t., b. l. 41), išsamių likučių derinimo ataskaitų (1 t., b. l. 42–56) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2017 m. vasario 8 d. iki dabar yra J. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. birželio 13 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 37 731,04 Eur (3 priedas): Gyventojų pajamų mokestis – 11 978,70 Eur + 229,33 Eur delspinigiai; Pelno mokestis – 7,83 Eur delspinigiai + 1 421,68 Eur mokesčio avanso; Nekilnojamo turto mokestis – 1 938,88 Eur + 48,22 Eur delspinigiai; Mokestis už aplinkos teršimą – 11,52 Eur; Pridėtinės vertės mokestis – 21 709,02 Eur + 385,86 Eur delspinigiai, viso – 35 638,12 Eur + 671,24 Eur delspinigiai + 1 421,68 Eur mokesčio avanso. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. liepos 28 d. bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Atsiradus mokestinei nepriemokai su bendrove VMI prie FM sudarė mokestinės paskolos sutartį, kurios trukmė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. gruodžio 25 d., pagal šią sutartį įmonė privalėjo mokėti po 1 865,88 Eur per mėnesį iki 2025 m. gruodžio 25 d. VMI prie FM 2025 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Lietus Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi ir 88 straipsniu. VMI prie FM, vadovaudamasi AAAĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. balandžio 30 d. raštu užklausė „SEB“ banko apie Bendrovės banko sąskaitų apyvartas nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. Šiuo atveju pažymėtina, jog nors pagal prie bylos pridėtą raštą VMI prie FM užklausė ir gavo sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. gegužės 1 d., šie duomenys teismui nebuvo pateikti. Iš turimų duomenų, kuriuose pateikti mokėjimai tik už laikotarpį 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d., galima vertinti tik minėtu laikotarpiu nustatytus pažeidimus. „SEB bankas“ AB 2025 m. gegužės 2 d. pateiktų išrašų duomenimis (2 priedas): atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis 2025 m. sausio 1 d. buvo 752,05 Eur, įplaukos sudarė 52 689,01 Eur, išlaidos 53 441,05 Eur, pinigų likutis 2025 m. sausio 31 d. buvo 0,01 Eur. Išanalizavus iš finansinės įstaigos gautus Bendrovės sąskaitos duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu turimoje Bendrovės banko sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės didžiausi mokėjimai iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.: „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 700,00 Eur, mokestinė nepriemoka tuo metu sudarė 1909,84 Eur, pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį tuo metu buvo 1937,95 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 30 000,00 Eur, mokestinė nepriemoka tuo metu sudarė 1909,84 Eur, pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį tuo metu buvo 1937,95 Eur; A. V. pervesta 1 000,00 Eur, mokestinė nepriemoka tuo metu sudarė 1909,84 Eur, pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį tuo metu buvo 1937,95 Eur; „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 000,00 Eur, mokestinė nepriemoka tuo metu sudarė 1909,84 Eur, pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį tuo metu buvo 1937,95 Eur.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Be to, tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Šiuo atveju aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. L. žinojo apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, tačiau to nepaisydamas, pirmiausia vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. L., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, to nepadarė – laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei bendrovės kreditorė VMI ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

J. L. kaltas ir baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio, kuris reglamentuoja administracinių nuobaudų skyrimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXlXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tad, baudos vidurkis yra 2200 eurų, tačiau, įvertinus konkrečios veikos pavojingumą, pažeidėjo asmenybės pavojingumą, teismas daro išvadą, jog tokio dydžio bauda būtų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga, prieštarautų administracinės nuobaudos tikslams.

Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

Šiuo atveju pažymėtina, jog J. L. administracinį nusižengimą įvykdė bandydamas tęsti įmonės veiklą. Teismo posėdžio metu J. L. nurodė, jog įmonė ilgą laiką vykdė įsipareigojimus pagal sudarytą mokesčių paskolos sutartį, tačiau privalėjo atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, kadangi jau kurį laiką buvo užsilikusios nesumokėtos sąskaitos. Tikėjosi, kad dėl mažos pradelstos sumos nebus nutraukta su VMI pasirašyta sutartis. Pažymėtina, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad įmonė ne kartą vykdė mokėjimus VMI, sumokėdama įvairias sumas pagal esamas galimybes. Iš to spręstina, jog įmonė bandė atsiskaityti su VMI, vykdė mokėjimus, tiek kiek galėjo norėdama tęsti veiklą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog 2025 m. birželio 13 d. duomenimis įmonės bendras įsiskolinimas 37 731,04 Eur, tačiau aptariamu pažeidimo laikotarpiu, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. mokestinė nepriemoka buvo 1 909,84 Eur, o pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį – 1937,95 Eur. Iš turimų duomenų matyti, jog mokestinės paskolos sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. gruodžio 25 d., t. y daugiau nei ketverių metų laikotarpiui. Nors minėta pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį aptariamu laikotarpiu egzistavo, tačiau, įvertinus praėjusį laikotarpį nuo mokestinės paskolos sutarties pradžios, ji nelaikytina žymia. Duomenų visuma rodo, kad įmonės vadovas nevengė mokestinės prievolės, bandė išsaugoti įmonę, tačiau atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad esant mokestiniams įsipareigojimams ir skolai valstybės biudžetui, kuri nesiekė ir 5000 eurų aptariamu laikotarpiu, atsakomybėn traukiama asmuo vien per šį mėnesį vienam iš kreditorių pervedė net kelis kartus didesnę sumą – 30 000 eurų.

Įvertinęs bylos duomenis, taip pat tai, kad nustatyta J. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iš turimų duomenų matyti, jog asmuo stengėsi vykdyti mokėjimus VMI, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekta skiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą. Pažymėtina, jog taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos nuostatos teismas nemato pagrindo, kadangi asmuo nepateikė jokių ypatingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda. Nors nurodoma, kad šiuo metu J. L. išlaiko du nepilnamečius vaikus, tai nelaikytina ypatinga aplinkybe reikalaujančia mažinti paskirtą nuobaudą, kadangi panašias aplinkybes galėtų nurodyti beveik kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, pareiškėjas yra darbingo amžiaus, teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba, todėl šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos nėra taikomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti J. L., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.