Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo iš esmės kaltas prisipažino ir parodė, kad tai buvo 2009-03-08. Jis su žmona V. Z. šventė Kovo 8 – ąją, žmona jį vežiojo, o jis įvairiose vietose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21.00 val., gal šiek tiek vėliau, jie dviese jo žmonai priklausančiu ir jos vairuojamu automobiliu Rover 75, kurio valstybinio numerio skaičiai 047, o numerio raidžių jis neprisimena, nuvažiavo į Senuosius Trakus pas pažįstamą, kurio pavardės jis neprisimena, adreso jo nežinojo, žinojo tik tiek, kad jis gyvena prie Senuosiuose Trakuose esančios parduotuvės. Privažiavę prie parduotuvės jie stabtelėjo, jau buvo tamsu, prie parduotuvės stovėjo 5-6 žmonės, kurių jie paklausė, ar jie žino, kur gyvena Edikas. Iš automobilio jie nebuvo išlipę, jis (R. B.) atsidarė langą ir paklausė prie parduotuvės buvusių žmonių, kur gyvena Edikas. Jam buvo grubiai atsakyta, lyg keiksmažodį pasakė, tačiau jis neprisimena, konkrečiai kas ir ką jam pasakė. Išgirdęs grubų atsakymą jis pasakė žmonai, kad ji išliptų iš automobilio ir iššautų, nes ji turėjo pistoletą. Ji išlipo iš automobilio ir iššovė. Turėtas ginklas priklausė jo žmonai, ginklo pavadinimo jis nežino, nežino. Ginklas buvo automobilio durų kišenėje. Ji išlipo iš automobilio ir iššovė į orą, tuomet iš automobilio išlipo ir jis, paėmė iš žmonos ginklą ir iššovė į orą ar į automobilį. Žmona iššovė du kartus, ir jis iššovė du kartus, tada jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Prie parduotuvės, kur jie stabtelėjo ir šaudė, stovėjo automobiliai, tačiau kiek jų buvo, jis neprisimena. Jis (R. B.) šovė į automobilio priekį, ar tuo metu jame buvo žmonių - neprisimena. Jis negrasino prie parduotuvės stovintiems žmonėms, nieko jiems nesakė, tik šaudė ir viskas, nematė, kaip į jo ir jo žmonos šaudymus reagavo netoliese buvę žmonės. Jis buvo apie 2-3 metrų atstumu nuo žmonių, kai šaudė. Iš viso lauke buvo 5-6 žmonės, kai jie (R. B. ir V. Z.) šaudė, žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Jie su žmona šaudė iš to paties ginklo, turėjo vieną ginklą, ginklo būgnas sukasi, bet tiksliau jo apibūdinti jis negali. Iš viso keturis kartus jie iššovė: žmona du kartus, ir jis du kartus - vieną kartą į orą, kitą - į automobilį, kai jis šaudė, jo žmona stovėjo prie savo automobilio. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kad šaudė, triukšmavo, pasižada, kad daugiau to nebus.

Kaltinamoji V. Z. dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo iš esmės kalta prisipažino ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip papasakojo jos vyras R. B.. Jie blogai pasielgė, buvo išgėrę, nuvažiavo į Senuosius Trakus, kur pašaudė. Dabar ji supranta, kad tai buvo labai blogas poelgis. Po šio įvykio ji visiškai nevartoja alkoholio, šio įvykio metu tik antrą kartą gyvenime ji vairavo, būdama neblaivi, kai pirmą kartą vairavo neblaivi, iš jos buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Parodė, kad gal 5 ar 6 žmonės stovėjo prie parduotuvės Senuosiuose Trakuose. Jie (R. B. ir V. Z.) važiavo pas E. ir J., kurie taip pat turi sūnų. Jie apytiksliai žinojo, kur pastarieji gyvena, važiavo su jais išgerti šampano. Sustoję prie parduotuvės jie paklausė jaunuolių, ar jie pažįsta asmenis, pas kuriuos jie važiavo, kuris iš jų klausė – dabar jau gerai neprisimena, gal ji. Jie (jaunuoliai) kažką atsakė, gal nusijuokė, tuomet jai sukilo agresija, ji išlipo iš automobilio ir iššovė į orą. Ginklą automobilyje ji vežiojosi savigynai ir taip tą kartą gavosi, kad pati puolė žmones, tačiau daugiau to nebus. Ji išlipo iš automobilio ir iššovė vieną ar du kartus į orą. Ji nemoka tuo ginklu naudotis. Neprisimena, ar šaudydama ką nors sakė netoliese buvusiems žmonėms. Patikslino, kad ji šovė į viršų, po to - į automobilį, o tuomet perdavė ginklą R. B., o gal jis ir pats atėjo prie joss iš lauko pusės ir paėmė iš jos ginklą. Parodė, kad dabar ji jau tiksliai neprisimena visų šio įvykio aplinkybių, tikriausiai neprisimena dėl to, kad šio įvykio metu buvo neblaivi. Pripažįsta, kad ji elgėsi chuliganiškai, be jokios dingsties taip elgėsi. Ji gerai neprisimena, ar automobilyje, kuris stovėjo šalia parduotuvės ir į kurį ji šaudė, sėdėjo žmonės, to automobilio spalvos neprisimena, kokiu atstumu jis stovėjo nuo jos taip pat neprisimena, galbūt ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus geriau prisiminė šį įvykį. Parodė, kad šaudė jie iš vieno ginklo, jos vyras R. B. neturėjo ginklo. Parodė, kad galbūt ir 3 kartus ji iššovė, bet į orą, prie savo automobilio vairuotojo durelių stovėdama ji iššovė į orą, kur ji padėjo ginklą po to, kai iššovė, neprisimena. Į netoliese stovintį automobilį šovė ji arba jos vyras, vyras šaudė po jos. Gailisi, kad taip pasielgė, atsiprašo nukentėjusiojo A. P., kad jam sukėlė baimę, pasižada daugiau taip nesielgti.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamųjų anksčiau nepažinojo. 2009-03-08, apie 21.00 val. jis buvo su draugais R. M. ir A. K. prie parduotuvės, esančios S. Trakuose, jau buvo tamsu. Jis (A. P.) sėdėjo savo raudonos spalvos automobilyje Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukė savo tetos, kurią turėjo parvežti iš darbo, skambučio, jo draugai stovėjo prie jo automobilio. Prie parduotuvės buvo daugiau žmonių, gal dar 3, dar panelės, kurie vėliau visi išibėgiojo. Prie jų privažiavo žalios spalvos automobilis ROVER. Jis (A. P.) matė, kad iš automobilio išlipo vyriškis ir priėjęs prie jaunuolių, kurie stovėjo prie parduotuvės, kažko klausė. Tuo metu jis sėdėjo automobilyje ir negirdėjo, apie ką jie kalbėjo, jie stovėjo 3 metrų atstumu nuo jo automobilio, jo automobilyje grojo muzika, kaltinamųjų automobilis stovėjo už jo automobilio 4 ar 5 metrų atstumu. Matė, kaip pasikalbėjęs vyriškis grįžo į savo automobilį, automobilis apsisuko ir grįžo atgal. Jis nematė, kas vairavo automobile. Po kelių minučių tas pats vyriškis vėl priėjo prie lauke stovinčių draugų, ir tuomet jis (A. P.) išgirdo šūvius bei riksmus, tada visi išsibėgiojo. Jis išgirdo 1-2 šūvius, išsigando išgirdęs šūvius, išsitraukė savo automobilio raktus ir pabėgo. Grįžo prie savo automobilio, kai iš įvykio vietos išvažiavo automobilis ROVER. Grįžęs po pusės minutės ar po minutes jis pamatė, kad vienoje vietoje yra peršautas jo automobilio priekinis stiklas, o dar po kažkiek laiko pamatė, kad peršauta ir automobilio stogo atrama šone. Jie visi buvo išsigandę, ir tada jo draugas A. K. iškvietė policijos pareigūnus. Draugai jam nepasakojo, dėl ko visa tai įvyko, jie patys nesuprato. Parodė, kad šiandien jis jau nelabai gerai prisimena šio įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Patikslino, kad pirmiausia privažiavus automobiliui ROVER iš jo išlipo vyriškis, jis pasikalbėjo su jaunuoliais, tada grįžo į automobilį, apsukęs ratą grįžo atgal, ir tuomet jau iš automobilio pirmoji išlipo moteris, kuri pradėjo šaudyti. Taip pat patikslino, kad kaltinamasis R. B. priėjo prie jo (A. P.) automobilio, nusitaikė į automobilio saloną rankoje turėtu ginklu ir liepė jam lipti iš automobilio, jis taip ir padarė, o nubėgęs į krūmus išgirdo šūvius. Parodė, kad jie su draugais neturėjo ginklų ir nešaudė įvykio vietoje. Dėl jam padarytos žalos civilinio ieškinio jis nereiškė, automobilį susiremontavo pats.

Liudytojas R. M. parodė, kad nukentėjusysis A. P. yra jo pusbrolis, santykiai su juo normalūs, kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo dėl šio įvykio, iki šio įvykio jų nepažinojo. Parodė, kad tikslios datos jis neprisimena, bet šis įvykis įvyko maždaug prieš 3 metus. Gali būti, kad tai įvyko 2009-03-08. Tai įvyko Nerūdininkų gatvėje, Senuosiuose Trakuose, prie parduotuvės, parduotuvė dar dirbo, taigi, viskas įvyko iki 22.00 val., gali būti, kad tai buvo apie 21.00 val. Jis stovėjo su draugu A. K. ir pusbroliu A. P. prie parduotuvės, kai prie jų privažiavo žalios spalvos automobilis ROVER, iš kurio pirmiausiai išlipo pana, o tada ir vyriškis, kurie pradėjo šaudyti. Pamatęs, kad jie ėmė šaudyti, jis (R. M.) pabėgo už parduotuvės. Kai prie jų privažiavo minėtas automobilis, jis stovėjo prie parduotuvės, A. K. šalia jo, o A. P. sėdėjo savo automobilyje. Tuo metu lyg daugiau žmonių buvo prie parduotuvės, bet tiksliai negali pasakyti. Iš automobilio išlipusi pana kažką surėkė, bet dabar jis neprisimena - ką, pamačius ginklą jį apėmė šokas. Tai buvo šaunamasis ginklas, jį pamatęs jis išsigando. Jis girdėjo porą šūvių. Išgirdęs pirmą šūvį jis iš karto nubėgo už parduotuvės, ką tuo metu darė A. K. ir A. P. – negali pasakyti. Jis grįžo į įvykio vietą, kai jau nebuvo automobilio ROVER, tada jie iškvietė policijos pareigūnus, su kuriais atvažiavo ir ekspertai. Iš kokio ginklo šovė kaltinamieji jis (R. M.) nematė. Lyg ir nieko jų neklausė kaltinamieji, bet tiksliai jis neprisimena. Jie nieko negražaus nepasakė kaltinamiesiems, neįžeidė jų. A. P. jam sakė, kad tik spėjo išsitraukti automobilio raktus ir pabėgo. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą, dabar tiksliai jau neprisimena šio įvykio aplinkybių. Buvo taip, kad atvažiavęs automobilis apsisuko ir vėl privažiavo prie mūsų. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad kaltinamųjų automobilyje matė 3 žmones, vadinasi, taip ir buvo. Išgirdęs pirmąjį šūvį jis (R. M.) pabėgo, nematė, ar vyriškis šaudė. Jis neprisimena tiksliai, kokiu būdu iš automobilio išlipusi moteris užsitaisė ginklą, ji išlipusi šaukė, rėkė, bet jis nematė, kad ji užsitaisytų ginklą prieš šaudama, jis pagal jos veiksmus spėjo, kad ji užsitaisė ginklą. Patikslino, kad iš automobilio išlipusi moteris vienoje rankoje laikė ginklą, o kita ranka kažką darė, tai iš to jis ir spėja, kad ji užsitaisė ginklą. Iš kokio ginklo ji šovė, jis negali pasakyti, tik gali pasakyti, kad ji šovė iš pistoleto, jis yra lankęs ginklų apsaugos kursus, todėl nusimano ginkluose.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis gyvena Senuosiuose Trakuose, nukentėjusysis A. P. ir R. M. yra jo draugai, santykiai su jais geri, kaltinamųjų iki šių įvykių jis nepažinojo. Parodė, kad, kadangi jau praėjo 3 metai, jis nelabai prisimena šio įvykio aplinkybes. Gali būti, kad šis įvykis įvyko 2009-03-08. Viskas vyko vakare, dar parduotuvė veikė, todėl gali būti, kad viskas įvyko apie 21.00 val. Jis su draugais A. P. ir R. M. stovėjo prie parduotuvės esančioje aikštelėje, kur atvažiavo A. P. automobiliu. Prie parduotuvės buvo daugiau žmonių, tai buvo Senųjų Trakų gyventojai, kuriuos jie pažinojo, pasisveikino su jais. Jiems bestovint, privažiavo žalios spalvos automobilis, iš kurio iš pradžių išlipo kaltinamasis ir lyg kažko paklausė jų, bet dabar jis jau gerai neprisimena - ko, taip pat neprisimena ir ką jie jam atsakė. Tuomet vyriškis įsėdo į automobilį, kuriuo atvžiavo, išvažiavo ir vėl grįžo. Automobilyje, kuriuo atvažiavo kaltinamasis, dar buvo kaltinamoji ir dar vienas žmogus, iš viso buvo trys žmonės. Po kelių minučių grįžus automobiliui, iš jo išlipo kaltinamoji ir iššovė, ji šovė į juos, į minią. Jis matė, kad ji šovė iš dujinio šautuvo. Neprisimena, kiek kartų ji iššovė. Ar ji kažką jiems sakė šaudama, irgi neprisimena. Vėliau jau ir kaltinamasis pradėjo šaudyti į nukentėjusiojo A. P. automobilį. Kol kaltinamoji šaudė, kaltinamasis tuo metu stovėjo prie automobilio, kuriuo atvažiavo. Kaltinamoji šaudydama buvo arčiau jų, o kaltinamasis - prie automobilio, kuriuo atvažiavo, todėl jis daro išvadą, kad jie turėjo du ginklus. Kaltinamasis išlipęs iš automobilio stovėjo lauke, kai kaltinamoji šaudė, o tada pradėjo šaudyti ir kaltinamasis, jie buvo skirtingose vietose, todėl jis (A. K.) mano, kad šaudė iš skirtingų ginklų. Jis nematė, iš kokio ginklo šovė kaltinamasis, du kartus jis tikrai iššovė. Kai pradėjo šaudyti, jie pradėjo trauktis. Po pirmo šūvio jis (A. K.) atsistojo už parduotuvės kampo, pirma pradėjo šaudyti moteris, tada jis traukėsi link parduotuvės ir tuo metu pamatė, kad pradėjo šaudyti ir kaltinamasis, o tada daugiau jau nieko nematė. Patikslino, kad pradėjus šaudyti kaltinamajai, jis pradėjo trauktis ir po kelių sekundžių išgirdo kitus šūvius. Jo draugai taip pat bėgo, išgirdę šūvius. Parodė, kad jie neįžeidė kaltinamųjų, dėl ko jie galėtų pradėti šaudyti į juos, nesikeikė jų atžvilgiu. Patvirtino, kad kaltinamųjų automobilyje buvo 3 žmonės, trečias asmuo, buvęs kaltinamųjų automobilyje, buvo vyras, tačiau jis nebuvo išlipęs iš automobilio. Parodė, kad buvo taip, kaip jis pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, tada jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą.

2009-03-08 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra aikštelė prie Nerūdininkų g. 6, S. Trakuose, Trakų r.; aikštelėje stovi automobilis FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos; automobilio priekinio stiklo apatinėje dalyje matyti įskeltas stiklas; automobilio dešiniame šone, galinėje stogo atramoje matyti įdubęs metalas; nuo automobilio priekio 3 metru atstumu ant žemės rasta 9 mm tūtelė; analogiška tūtelė rasta ant žemės 5 m atstumu nuo automobilio dešinės pusės (t. 1, b.l. 7-10).

2010-10-08 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. P. parodė vietoje, kokiomis aplinkybėmis buvo apšaudytas jo automobilis (t. 1, b.l. 19-23).

2010-10-08 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. M. parodė vietoje, kokiomis aplinkybėmis buvo apšaudytas A. P. automobilis (t. 1, b.l. 34-38).

Alkoholio matuoklio parodymų kvite nurodyta, kad R. B. 2009-03-09 01.30 val. nustatytas 1,33 promilių neblaivumas (t. 1, b.l. 44).

Alkoholio matuoklio parodymų kvite nurodyta, kad V. Z. 2009-03-09 01.28 val. nustatytas 1,20 promilių neblaivumas (t. 1, b.l. 53).

Iš 2009-03-08 apžiūros protokolo matyti, jog automobilio ROVER 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad automobilis stovi prie namo Nr. (duomenys neskelbtini); atidarius automobilio keleivio pusės dureles, jose rastas ir išimtas revolveris ME 38 Magnum-6R; revolverio būgnelyje yra keturios tūtelės ir vienas šovinys (t. 1, b.l. 69-70).

Iš 2010-09-07 specialistio išvados Nr. 140-(7686)-ISI-6362 matyti, jog tyrimo metu nustatyta, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos graižtvinis 6 mm kalibro revolveris ME 38 Magnum-6R Nr. 006483 (Vokietija), skirtas šaudyti 6 mm kalibro trumpaisiais žiedinio įskėlimo FLOBERT šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis revolveris yra D kategorijos šaunamasis ginklas. Revolveris tinkamas šaudyti. Revolverio būgnelio kamerose buvusios keturios tūtelės yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo FLOBERT šovinių dalys. Revolverio būgnelio kamerose buvusios keturios tūtelės buvo šautos šiuose 6 mm kalibro revolveriuose, skirtuose šaudyti 6 mm kalibro FLOBERT šoviniais: ME 38 Magnum-6R, KORA BRNO, ALFA mod. 620, ALFA mod. 640 arba kitame ginkle, duomenų apie kurį LPKTC nėra. Tirti pateiktos dvi tūtelės yra savadarbiu būdu perdirbtų 9 mm kalibro garsinių (signalinių) pistoletinių šovinių dalys. Tirti pateiktos dvi tūtelės buvo šautos pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniame pistolete, kurio vamzdžio kanalo konstrukcija leidžia iššauti kietąjį užtaisą (pvz. su išsukama įvorės pavidalo pertvara arba savadarbiu būdu perdirbtame 9 mm dujiniame pistolete. Tirti pateiktos dvi savadarbiu būdu perdirbtų 9 mm kalibro garsinių (signalinių) pistoletinių šovinių tūtelės tikimiausiai buvo šautos viename (tame pačiame) ginkle (tikėtinai teigiama identifikacija). Tirti pateiktos dvi savadarbiu būdu perdirbtų 9 mm kalibro garsinių (signalinių) pistoletinių šovinių tūtelės nebuvo šautos tirti pateiktame 6 mm kalibro graižtviniame revolveryje ME 38 Magnum-6R Nr. 006483 (neigiama identifikacija). Tirti pateikto revolverio būgnelio kameroje buvęs šovinys yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo FLOBERT šovinys. Jis yra skirtas 6 mm kalibro revolveriams, skirtiems šaudyti šiais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šovinys yra šaudmuo, skirtas D kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateikto revolverio būgnelio kameroje buvęs 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo FLOBERT šovinys yra tinkamas šaudyti.

Automobilio FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniame stikle bei automobilio dešinėje pusėje ant statramsčio, esančio ties galinėmis durelėmis, briaunos esantys pažeidimai tikimiausiai yra šautiniai, padaryti dviem šūviais, apie 7 mm skersmens sviediniais. Šie pažeidimai negalėjo būti padaryti iššovus analogiškus šovinius, kaip tirti pateiktas 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo FLOBERT šovinys (t. 1, b.l. 75-83).

Specialistas T. B. paaiškino, jog galima daryti prielaidą, kad automobilio FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimai galėjo būti padaryti iššovus 9 mm kalibro perdirbtus garsinius (signalinius) pistoletinius šovinius, kurių tūtelės buvo rastos ir išimtos įvykio vietoje (t. 1, b.l. 84-85).

Kaltinamieji R. B. ir V. Z. dėl viešosios tvarkos pažeidimo kalti iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2009-03-08 vakare, apie 21.00 val. jie V. Z. priklausančiu ir jos vairuojamu automobiliu ROVER 75 nuvažiavo į Senųjų Trakų k. pas pažįstamus, tačiau nežinodami, kur jie gyvena, paklausė to prie parduotuvės stovinčių asmenų. Kaip jie parodė, jiems buvo „grubiai atsakyta“, bet kas konkrečiai jiems buvo pasakyta – nė vienas neprisimena. Tuomet supykusi V. Z., paėmusi automobilyje buvusi savo ginklą, išlipo iš automobilio ir du kartus iššovė į orą, po to R. B. taip pat išlipo iš automobilio ir paėmęs iš V. Z. tą patį ginklą taip pat du kartus iššovė – vieną kartą į orą, antrą kartą - į prie parduotuvės stovėjusį nukentėjusiojo A. P. automobilį Ford Fiesta. R. B. parodė, kad jis, neišlipdamas iš automobilio pradaręs langą paklausė prie parduotuvės stovėjusių žmonių, kur gyvena kaltinamųjų pažįstamas vardu E.; V. Z. parodė, kad gal ji paklausė žmonių, ar jie pažįsta asmenis, pas kuriuos kaltinamieji važiavo. Be to, kaltinamasis R. B. parodė, kad jis negrasino prie parduotuvės stovėjusiems žmonėms, nematė, kaip į jo ir jo žmonos šaudymą reagavo netoliese buvę žmonės, neprisimena, ar automobilyje, į kurio priekį jis šovė, buvo žmonių. Kaltinamoji V. Z. parodė, kad ji tikriausiai dėl to, kad šio įvykio metu buvo neblaivi, neprisimena, ar ką nors sakė netoliese buvusiems žmonėms. Kaltinamieji patvirtino, kad prie parduotuvės, kur jie šaudė, stovėjo automobiliai, lauke prie parduotuvės buvo 5-6 žmonės. V. Z. pripažino, kad elgėsi chuliganiškai, be jokios dingsties taip elgėsi. Tačiau abu kaltinamieji paneigė, kad jie šaudė iš skirtingų ginklų, tvirtino, kad jokio trečio žmogaus jų automobilyje nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. B. parodė (t. 1, b.l. 49-50, 144), kad 2009-03-08 su žmona V. Z. šventė Tarptautinę moters dieną, todėl abu išgėrė. Apie 21 val. su žmona jos vairuojamu automobiliu nutarė nuvažiuoti į Senuosius Trakus pas draugus. Atvažiavo prie jų namo, adreso nežino. Bute šviesa degė, bet durų niekas neatidarė. Šalia jų namo yra parduotuvė. Prie parduotuvės stovėjo būrys jaunuolių, gal 10-12 žmonių. Aikštelėje automobilių buvo ne vienas. Pravažiuojant tą būrį jaunuolių, nutarė pas juos paklausti, ar nematė jų pažįstamų. Žmona išlipo iš automobilio, kad apie tai paklausti, į jos klausimą jaunuoliai kažką tai atsakė. R. B. gerai neatsimena, lyg ji paprašė R. B. paduoti ginklą. Šis ginklas yra 6 mm kalibro. Jis visada gulėjo automobilio priekinėse keleivio durelėse. R. B. išėmė iš dėklo tą ginklą ir jai padavė. Ji iššovė porą kartų, kur – nepastebėjo, ir įsėdo į automobilį. Tada R. B. paėmė iš jos tą ginklą, išlipo ir taip pat iššovė porą kartų į orą. Taip pat buvo priėjęs prie automobilio, laikydamas tą ginklą rankoje. Juo negrasino, tik parodė, kad turi ginklą. Tada įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į Lentvarį. Atvažiavo pas žmonos mamą į namus, nes ten buvo paliktas jų sūnus. Liko pas ją nakvoti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja V. Z. parodė (t. 1, b.l. 57-58), kad 2009-03-08 su vyru šventė Tarptautinę moters dieną, todėl buvo išgėrę. 2009-03-08, apie 21 val. su vyru jos vairuojamu automobiliu ROVER 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Senuosius Trakus, Trakų r. Važiavo į svečius pas draugę, gyvenančią Senuosiuose Trakuose. Namuose draugės nebuvo. Važiavo pro parduotuvę, esančią gyvenamajame name, adreso nežino. Prie parduotuvės stovėjo automobilis tamsios spalvos, V. Z. markės neįsidėmėjo. Prie jo stovėjo gal keturi jaunuoliai, mašinoje dar sėdėjo keletas. V. Z. privažiavo prie šio automobilio, jam iš šono. Kai išlipo iš jo, tai stovėjo beveik prie to automobilio galo. Ji išlipo iš automobilio, kad paklausti, ar vaikinai nematė jos draugės, ar ją pažįsta. Tie, kurie stovėjo prie automobilio, kažką tai grubiai pasakė, ką konkrečiai, V. Z. neprisimena. Dėl to ji labai susinervino, todėl iš savo automobilio, iš vairuotojo pusės durelių kišenės ištraukė ginklą. Koks tai ginklas ji nežino, nes ginklų modelių ji nepažįsta. Tai 6 mm kalibro ginklas. Šį ginklą jai nupirko vyras, ginklą vyras jai užtaiso. Su šiuo ginklu V. Z. iššovė du ar tris kartus į orą, po to įsėdo į automobilį. Šaudė į orą prie savo automobilio durelių, niekur į šalį nėjo. Gerai neprisimena, lyg iš karto po to nuvažiavo. Kur padėjo ginklą neprisimena, gal jį padavė vyrui. Atvažiavo pas jos mamą ir atsigulė miegoti. Parodė, kad nežino, kas šaudė iš 9 mm kalibro ginklo, jie mašinoje vežėsi tik vieną ginklą. Taip pat parodė, kad ji nežino ir nematė, kas šaudė į automobilį Ford Fiesta, parodė, kad ji šaudė viena ir į orą, jaunuoliai, stovėję prie automobilio Ford Fiesta ir sėdėję joje, nešaudė į jų pusę. Papildomai apklausta įtariamąja V. Z. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (t. 1, b.l. 182) bei parodė, kad įvykio ji gerai neprisimena, nes buvo neblaivi, ji nepamena, ar kas nors, be jos ir jos vyro, įvykio metu sėdėjo jos automobilyje.

Kaltinamųjų tokius prieštaringus ir nenuoseklius parodymus apie tai, kas iš jų ir į kur šaudė, kurioje vietoje buvo, kai šaudė, jų parodymus, kad jie turėjo tik vieną ginklą, iš kurio ir šaudė, teismas vertina kritiškai, juos atmeta ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį, kadangi jie paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais - nukentėjusiojo, liudytojų R. M. ir A. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais – 2009-03-08 įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 7-10), iš kurio matyti, kad nuo automobilio FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekio 3 metru atstumu ant žemės rasta 9 mm tūtelė; analogiška tūtelė rasta ant žemės 5 m atstumu nuo automobilio dešinės pusės; 2010-10-08 nukentėjusiojo A. P. parodymų patikrinimo protokolu (t. 1, b.l. 19-23); 2010-10-08 liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b.l. 34-38); 2009-03-08 automobilio ROVER 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 69-70); 2010-09-07 specialistio išvada Nr. 140-(7686)-ISI-6362 (t. 1, b.l. 75-83), iš kurios matyti, kad tirti pateiktas iš automobilio ROVER 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-03-08 išimtas revolveris ME 38 Magnum-6R yra pramoninės gamybos graižtvinis 6 mm kalibro revolveris ME 38 Magnum-6R Nr. 006483 (Vokietija), skirtas šaudyti 6 mm kalibro trumpaisiais žiedinio įskėlimo FLOBERT šoviniais, tai yra D kategorijos šaunamasis ginklas, tinkamas šaudyti; revolverio būgnelio kamerose buvusios keturios tūtelės yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo FLOBERT šovinių dalys; revolverio būgnelio kamerose buvusios keturios tūtelės buvo šautos šiuose 6 mm kalibro revolveriuose, skirtuose šaudyti 6 mm kalibro FLOBERT šoviniais: ME 38 Magnum-6R, KORA BRNO, ALFA mod. 620, ALFA mod. 640 arba kitame ginkle, duomenų apie kurį LPKTC nėra; tirti pateiktos dvi tūtelės yra savadarbiu būdu perdirbtų 9 mm kalibro garsinių (signalinių) pistoletinių šovinių dalys; tirti pateiktos dvi tūtelės buvo šautos pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniame pistolete, kurio vamzdžio kanalo konstrukcija leidžia iššauti kietąjį užtaisą (pvz. su išsukama įvorės pavidalo pertvara arba savadarbiu būdu perdirbtame 9 mm dujiniame pistolete; tirti pateiktos dvi savadarbiu būdu perdirbtų 9 mm kalibro garsinių (signalinių) pistoletinių šovinių tūtelės tikimiausiai buvo šautos viename (tame pačiame) ginkle (tikėtinai teigiama identifikacija); tirti pateiktos dvi savadarbiu būdu perdirbtų 9 mm kalibro garsinių (signalinių) pistoletinių šovinių tūtelės nebuvo šautos tirti pateiktame 6 mm kalibro graižtviniame revolveryje ME 38 Magnum-6R Nr. 006483 (neigiama identifikacija); automobilio FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniame stikle bei automobilio dešinėje pusėje ant statramsčio, esančio ties galinėmis durelėmis, briaunos esantys pažeidimai tikimiausiai yra šautiniai, padaryti dviem šūviais, apie 7 mm skersmens sviediniais; šie pažeidimai negalėjo būti padaryti iššovus analogiškus šovinius, kaip tirti pateiktas 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo FLOBERT šovinys; specialisto T. B. paaiškinimu, kuomet jis paaiškino, jog galima daryti prielaidą, kad automobilio FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimai galėjo būti padaryti iššovus 9 mm kalibro perdirbtus garsinius (signalinius) pistoletinius šovinius, kurių tūtelės buvo rastos ir išimtos įvykio vietoje (t. 1, b.l. 84-85).

Nukentėjusysis A. P. teisme parodė, kad jis prie parduotuvės sėdėdamas automobilyje laukė tetos, kurią turėjo parvežti iš darbo, skambučio, o jo draugai R. M. ir A. K. stovėjo prie jo automobilio. Prie parduotuvės buvo daugiau žmonių, gal dar 3, dar panelės, kurie vėliau visi išibėgiojo. Prie jų privažiavo žalios spalvos automobilis ROVER. Jis (A. P.) matė, kad iš automobilio išlipo vyriškis ir priėjęs prie jaunuolių, kurie stovėjo prie parduotuvės, kažko klausė. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis šiandien jau nelabai gerai prisimena šio įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, ir patikslino, kad pirma iš automobilio išlipo moteris. Tuo metu jis (A. P.) sėdėjo automobilyje ir negirdėjo, apie ką jie kalbėjo, jie stovėjo 3 metrų atstumu nuo jo automobilio, jo automobilyje grojo muzika, kaltinamųjų automobilis stovėjo už jo automobilio 4 ar 5 metrų atstumu. Matė, kaip pasikalbėjęs vyriškis grįžo į savo automobilį, automobilis apsisuko ir grįžo atgal. Jis nematė, kas vairavo automobile. Po kelių minučių tas pats vyriškis vėl priėjo prie lauke stovinčių draugų, ir tuomet jis (A. P.) išgirdo šūvius bei riksmus, tada visi išsibėgiojo. Jis išgirdo 1-2 šūvius, išsigando išgirdęs šūvius, išsitraukė savo automobilio raktus ir pabėgo. Grįžo prie savo automobilio, kai iš įvykio vietos išvažiavo automobilis ROVER. Grįžęs po pusės minutės ar po minutes jis pamatė, kad vienoje vietoje yra peršautas jo automobilio priekinis stiklas, o dar po kažkiek laiko pamatė, kad peršauta ir automobilio stogo atrama šone. Jie visi buvo išsigandę, ir tada jo draugas A. K. iškvietė policijos pareigūnus. Draugai jam nepasakojo, dėl ko visa tai įvyko, jie patys nesuprato. Parodė, kad šiandien jis jau nelabai gerai prisimena šio įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Patikslino, kad pirmiausia privažiavus automobiliui ROVER iš jo išlipo vyriškis, jis pasikalbėjo su jaunuoliais, tada grįžo į automobilį, apsukęs ratą grįžo atgal, ir tuomet jau iš automobilio pirmoji išlipo moteris, kuri pradėjo šaudyti. Taip pat patikslino, kad kaltinamasis R. B. priėjo prie jo (A. P.) automobilio, nusitaikė į automobilio saloną rankoje turėtu ginklu ir liepė jam lipti iš automobilio, jis taip ir padarė, o nubėgęs į krūmus išgirdo šūvius. Parodė, kad jie su draugais neturėjo ginklų ir nešaudė įvykio vietoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis A. P. parodė (t. 1, b.l. 11-12, 17), kad 2009-03-08, apie 21 val. jis sėdėjo savo automobilio FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone prie vairo. Lauke, priekyje automobilio, stovėjo jo draugai A. K. ir R. M.. A. P. matė, kad jo automobiliui iš galo privažiavo automobilis ROVER 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš jo išlipo moteris. Ji pradėjo keiktis, šaukti ant jo ir jo draugų ir iššovė į žemę. A. P. išsigando, nes nesuprato kas vyksta, net nespėjo pamatyti, kur dingo moteris ir jo draugai. A. P. vis dar sėdėjo automobilyje, ir tada iš automobilio ROVER 75 išlipo vyriškis. Jis atsistojo prieš A. P. automobilį. Jis laikė rankoje ginklą ir nusitaikęs ginklą į automobilio saloną liepė A. P. lipti iš automobilio. A. P. paklausė, kodėl jie šaudo, bet vyriškis griežtu tonu liepė lipti. A. P. išsigando ir išlipęs iš automobilio nubėgo per netoliese esančius krūmus link gretimo namo pasislėpti. Bėgdamas išgirdo šūvį. Jau būdamas už namo išgirdo, kad automobilis ROVER 75 pradėjo važiuoti ir pasigirdo dar vienas šūvis. Kai šis automobilis išvažiavo, A. P. grįžo prie savo automobilio, draugai taip pat. Vienas iš jo draugų paskambino telefonu į policiją ir pranešė apie įvykį. A. P. apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad peršautas priekinis stiklas bei dešinės pusės galinis sparnas ties bagažinės dangčiu.

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad prie jų privažiavo žalios spalvos automobilis ROVER, iš kurio pirmiausiai išlipo pana, o tada ir vyriškis, kurie pradėjo šaudyti. Pamatęs, kad jie ėmė šaudyti, jis (R. M.) pabėgo už parduotuvės. Kai prie jų privažiavo minėtas automobilis, jis stovėjo prie parduotuvės, A. K. šalia jo, o A. P. sėdėjo savo automobilyje. Iš automobilio išlipusi pana kažką surėkė, bet dabar jis neprisimena - ką, pamačius ginklą jį apėmė šokas. Tai buvo šaunamasis ginklas, jį pamatęs jis išsigando. Jis girdėjo porą šūvių. Išgirdęs pirmą šūvį jis iš karto nubėgo už parduotuvės, ką tuo metu darė A. K. ir A. P. – negali pasakyti. Parodė, kad jie nieko negražaus nepasakė kaltinamiesiems, neįžeidė jų. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą, dabar tiksliai jau neprisimena šio įvykio aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė (t. 1, b.l. 28-29, 39), kad 2009-03-08, apie 21 val. kartu su A. K. stovėjo prie A. P. automobilio, kai minėtam automobiliui iš galo privažiavo ir sustojo automobilis ROVER 75. A. P. tuo metu sėdėjo savo automobilio salone, prie vairo. Iš automobilio ROVER išlipo moteris, kuri vairavo tą automobilį. Ji kažko tai paklausė. Ką R. M. su A. K. atsakė, neprisimena. Moteris sėdo į automobilį ir nuvažiavo už parduotuvės, ten apsisuko ir vėl privažiavo prie A. P. automobilio. Tada vėl išlipo, užsitaisė ginklą ir keikdamasi bei šaukdama iššovė į žemę. Kokiu ginklu šaudė, R. M. nespėjo pastebėti, labai išsigando. Jis puolė bėgti. Kas toliau vyko, nematė. Kai po įvykio vėl susitiko prie A. P. automobilio, pradėjo pasakoti kas ką matė. Tada A. P. pasakė, kad iš automobilio ROVER taip pat buvo išlipęs vyriškis, kuris peršovė A. P. automobilio langą. Taip pat R. M. parodė, kad automobilyje ROVER 75 buvotrys žmonės – du vyriškiai ir automobilį vairavusi moteriškė, gal žmonių buvo ir daugiau, tačiau tris jis matė tiksliai.

Liudytojas A. K. teisme, paaiškinęs, kad, kadangi jau praėjo 3 metai, jis nelabai prisimena šio įvykio aplinkybes, parodė, jog gali būti, kad šis įvykis įvyko 2009-03-08, apie 21.00 val. jis su draugais A. P. ir R. M. stovėjo prie parduotuvės esančioje aikštelėje, kur atvažiavo A. P. automobiliu. Prie parduotuvės buvo daugiau žmonių. Jiems bestovint, privažiavo žalios spalvos automobilis, iš kurio iš pradžių išlipo kaltinamasis ir lyg kažko paklausė jų, bet dabar jis jau gerai neprisimena - ko, taip pat neprisimena ir ką jie jam atsakė. Tuomet vyriškis įsėdo į automobilį, kuriuo atvžiavo, išvažiavo ir vėl grįžo. Automobilyje, kuriuo atvažiavo kaltinamasis, dar buvo kaltinamoji ir dar vienas žmogus, iš viso buvo trys žmonės. Po kelių minučių grįžus automobiliui, iš jo išlipo kaltinamoji ir iššovė, ji šovė į juos, į minią. Jis matė, kad ji šovė iš dujinio šautuvo. Neprisimena, kiek kartų ji iššovė. Ar ji kažką jiems sakė šaudama, irgi neprisimena. Vėliau jau ir kaltinamasis pradėjo šaudyti į nukentėjusiojo A. P. automobilį. Kol kaltinamoji šaudė, kaltinamasis tuo metu stovėjo prie automobilio, kuriuo atvažiavo. Kaltinamoji šaudydama buvo arčiau jų, o kaltinamasis - prie automobilio, kuriuo atvažiavo, todėl jis daro išvadą, kad jie turėjo du ginklus. Kaltinamasis išlipęs iš automobilio stovėjo lauke, kai kaltinamoji šaudė, o tada pradėjo šaudyti ir kaltinamasis, jie buvo skirtingose vietose, todėl jis (A. K.) mano, kad šaudė iš skirtingų ginklų. Jis nematė, iš kokio ginklo šovė kaltinamasis, du kartus jis tikrai iššovė. Kai pradėjo šaudyti, jie pradėjo trauktis. Po pirmo šūvio jis (A. K.) atsistojo už parduotuvės kampo, pirma pradėjo šaudyti moteris, tada jis traukėsi link parduotuvės ir tuo metu pamatė, kad pradėjo šaudyti ir kaltinamasis, o tada daugiau jau nieko nematė. Patikslino, kad pradėjus šaudyti kaltinamajai, jis pradėjo trauktis ir po kelių sekundžių išgirdo kitus šūvius. Jo draugai taip pat bėgo, išgirdę šūvius. Parodė, kad jie neįžeidė kaltinamųjų, dėl ko jie galėtų pradėti šaudyti į juos, nesikeikė jų atžvilgiu. Patvirtino, kad kaltinamųjų automobilyje buvo 3 žmonės, trečias asmuo, buvęs kaltinamųjų automobilyje, buvo vyras, tačiau jis nebuvo išlipęs iš automobilio. Parodė, kad buvo taip, kaip jis pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, tada jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė (t. 1, b.l. 24-25), kad 2009-03-08, apie 21 val. kartu su R. M. stovėjo prie A. P. automobilio, kai minėtam automobiliui iš galo privažiavo ir sustojo automobilis ROVER 75. A. P. tuo metu sėdėjo savo automobilio salone, prie vairo. Iš šio automobilio išlipo moteris, užsitaisė pistoletą ir keikdamasi bei šaukdama iššovė į žemę. Jai šaukiant automobilio ROVER 75 priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs vyriškis atidarė dureles ir taikydamasis į A. P. automobilį iššovė, išlipo iš automobilio ir dar kartą iššovė. Tada A. K. pasitraukė į šalį, todėl tolimesnių įvykių sekos nematė. A. K. matė, kad automobilyje sėdėjo dar vienas vyriškis.

Netikėti nukentėjusiojo A. P. ir liudytojų R. M. bei A. K. iš esmės vienodais ir nuosekliais parodymais teismas neturi pagrindo, visi jie parodė, kad kaltinamųjų iki šio įvykio jie nepažinojo, todėl darytina išvada, kad apkalbėti jų jie neturi pagrindo, kai kurie netikslumai jų parodymuose visiškai paaiškinami tuo, kad nuo įvykio yra praėję beveik treji metai, todėl visiškai tikėtina, kad jie dabar jau nelabai gerai prisimena šio įvykio aplinkybes.

Kaip parodė nukentėjusysis A. P., jie su draugais neturėjo ginklų ir nešaudė įvykio vietoje; tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus V. Z., kuri parodė (t. 1, b.l. 57-58), kad jaunuoliai, stovėję prie automobilio Ford Fiesta ir sėdėję joje, nešaudė į jų pusę.

Taigi, visais anksčiau išdėstytais ir teismo ištirtais įrodymais patvirtinama, kad kaltinamieji, nors iš esmės pripažino savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau jie nėra nuoširdūs ir siekia nuslėpti kai kurias jų padaryto nusikaltimo aplinkybes.

Kiti byloje dėl šio epizodo surinkti įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamieji R. B. ir V. Z. visai be dingsties, parodydami aiškų visuomenės negerbimą, paniekindami elementarias moralės ir elgesio normas, siekdami pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, savo veiksmais sutrikdydami ne tik nukentėjusiojo A. P., bet ir kitų kartu su juo bei netoliese buvusių asmenų rimtį, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: R. B. ir V. Z. 2009 m. kovo 8 d., apie 21 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, įžūliais veiksmais, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, kas pasireiškė tuo, kad V. Z. priklausančiu ir jos vairuojamu automobiliu Rover 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie automobilio Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. P., stovėjusio prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir viešoje vietoje - minėto namo kieme - kitų asmenų akivaizdoje V. Z. išlipo iš automobilio, vartodama necenzūrinius žodžius be dingsties tyčia iššovė revolveriu ME 38 Magnum-6R, Nr. 006483, skirtu šaudyti 6 mm kalibro ME-Flobert šoviniais, vieną kartą į automobilio Ford Fiesta, kurio salone sėdėjo A. P., o šalia automobilio stovėjo A. K., R. M., pusę. Tada iš V. Z. automobilio išlipo R. B. ir tyčia iššovė nenustatytu savadarbiu būdu perdirbtu 9 mm dujiniu ginklu du kartus į A. P. automobilio priekinį stiklą bei dešinės pusės galinę stogo atramą, tokiu būdu tyčia sugadino A. P. priklausantį automobilį, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo įžūliais veiksmais R. B. ir V. Z. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti nukentėjusiajam A. P., - paliktinas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

2. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui V. L. ir įžeidimas savo pareigas einančio valstybės tarnautojo V. L..

Kaltinamasis R. B. dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui kaltas neprisipažino, dėl savo pareigas einančio valstybės tarnautojo įžeidimo iš esmės kaltas prisipažino ir parodė, kad jie su žmona iš Senųjų Trakų grįžo namo, t.y. į žmonos mamos M. Z. namus, nes jai buvo palikę prižiūrėti sūnų, žmonos motina gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jie atsigulė miegoti, bet netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Neprisimena dabar, ar žmona, ar jos mama, atidariusios duris policijos pareigūnams, ar jų neatidariusios paklausė, ar šie turi orderį. Jis (R. B.) gulėjo su sūnumi lovoje, kai atvažiavo policijos pareigūnai, per kambario, kuriame jis miegojo, duris, matosi buto išėjimo durys. Kambaryje, kuriame jis miegojo su sūnumi, šviesa nedegė, koridoriuje degė. Pareigūnai paklausė, ar čia gyvena V. Z., o tada žmona ar žmonos mama paklausė jų, ar jie turi orderį. Neprisimena, kuri iš jų kalbėjo su policijos pareigūnais, kurie išvažiavo, bet grįžo antrą kartą. Antrą kartą grįžusiems pareigūnams duris atidarė žmona, o nukentėjusysis V. L. pastūmė ją durimis ir net nepasisveikinęs pasakė: "Renkis, šalava, važiuosi kartu". Jis (R. B.) gulėjo kambaryje ir matė, kaip pareigūnas V. L. nustūmė jo žmoną nuo durų. Po V. L. kaltinamojo žmonai pasakytų negražių žodžių jis (R. B.) pašoko iš lovos, pribėgo prie durų koridoriuje, kur stovėjo V. L., ir daugiau nieko nespėjo padaryti, nes buvo surakintas antrankiais ir basas išvarytas į lauką. Jį pasodino į vieną automobilį, žmoną - į kitą ir išvežė, jis net nespėjo apsirengti. Iš viso buvo 6 ar 7 policijos pareigūnai. Ne visi policijos pareigūnai buvo uniformuoti, bet kiek jų buvo apsirengusių civiliais rūbais – neprisimena, tik žino, kad pareigūnas V. L. buvo apsirengęs civiliais rūbais. Nukentėjusįjį jis pavadino tokiais pat žodžiais, kokiais ir jis jį (R. B.) vadino, V. L. visą kelią, veždamas į policijos komisariatą, jį vadino “gaidžiu”. Pareigūnai nuvežė jį į Trakų ligoninę, nes visą kelią jis buvo mušamas nukentėjusiojo V. L.. Ligoninėje jis buvo apžiūrėtas, gydytojas jam nieko nedarė, ir tuomet jau buvo nuvežtas į Trakų r. policijos komisariatą. Žmona į policijos komisariatą buvo vežama kitu automobiliu. Šio įvykio metu žmonos mamos namuose buvo šuo, jis (R. B.) nematė, ar jis įkando nukentėjusiajam. Jis negrasino nukentėjusiajam, norėjo jam suduoti, buvo užsimojęs ranka, bet nesudavė, nes nespėjo, kadangi buvo sulaikytas, net nespėjo pribėgti prie nukentėjusiojo. Jis (R. B.) taip darė, nes nukentėjusysis įžeidė jo žmoną, dabar tą patį padarytų, jei jis taip pasielgtų. Jis (R. B.) vartojo nukentėjusiojo V. L. atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir visokius keiksmažodžius, kuriuos tik galėjo ištarti tuo metu, ir vėl taip pasielgtų, jei nukentėjusysis vėl taip pavadintų jo žmoną. Parodė, kad jis nepripažįsta kaltės, kad pareigūnų atžvilgiu blogai elgėsi, savo padarytus veiksmus pripažįsta, tačiau, jo nuomone, tai jie – pareigūnai - blogai elgėsi. Jis neneigia, kad vadino nukentėjusįjį V. L. necenzūriniais žodžiais, bet ir pastarasis jį taip pat įžeidinėjo. Parodė, jog jis suprato, kad ne į svečius pas juos atvažiavo policijos pareigūnai, o turbūt eidami tarnybines pareigas.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad šio įvykio metu jis dirbo Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK KPS vyr. tyrėju, šį darbą dirbo beveik penkis metus, kaltinamųjų iki šio įvykio nepažinojo. Parodė, kad jis budėjo operatyvinės grupės sudėtyje, kai buvo gautas pranešimas, kad įvyko susišaudymas. Su policijos pareigūnu J. V. išvyko į įvykio vietą, kur buvo nustatyta, kad įvykio vietoje buvo sušaudytas automobilis Ford Fiesta. Buvo šauta į šio automobilio priekinį stiklą ir į korpuso dešinę pusę. Įvykio vietoje buvo išimtos dvi 9 mm tūtelės. Įvykio vietoje jis (V. L.) bendravo su nukentėjusioju A. P. ir jo dviem draugais, kurie buvo apklausti Trakų policijos komisariate. Apklausti įvykį matę žmonės parodė, kad jiems bestovint prie parduotuvės, prie jų privažiavo žalios spalvos automobilis ROVER, kurį vairavo moteris. Taip pat nurodė, kad minėtu automobiliu atvažiavo 3 žmonės. Iš atvažiavusio automobilio išlipo moteris ir pradėjo keiksmažodžiais koliotis, šaukti be jokios priežasties ir tada jau šaudyti, analogiškus veiksmus atliko ir atvažiavęs vyriškis, o trečias asmuo, kurio ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, taip ir liko sėdėti automobilyje. Apklausti žmonės nurodė, kaip buvo apsirengę įtariamieji, kad buvo šaudyta iš dviejų ginklų. Įvykio vietoje jie – pareigūnai - rado dvi 9 mm tūteles, kas yra užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Apžiūrėjus įvykio vietą, buvo pildomi dokumentai, reikalingi pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo apklausiami liudytojai ir pagal duomenų bazę buvo nustatyta automobilio, kuriuo atvažiavo kaltinamieji, savininkės gyvenamoji vieta. Sužinojus automobilio savininkės gyvenamąją vietą, Lentvario policijos nuovadoje budėjusiems pareigūnams buvo nurodyta vykti tuo adresu ir pažiūrėti, ar ten nėra minėto automobilio. Netrukus pareigūnai V. D. ir G. T. pranešė, kad minėtas automobilis stovi prie namo adresu (duomenys neskelbtini), o nuėjus į nurodytą 4-tą butą pareigūnų niekas neįsileido, todėl jie paprašė, kad atvažiuotų operatyvinės sudėties grupė. Tuomet jie su pareigūnu J. V. nuvyko minėtu adresu, kur jų jau laukė pareigūnai G. T. ir V. D.. Buto duris atidarė kaltinamoji V. Z.. Jis (V. L.) buvo apsirengęs civiliais rūbais, tačiau parodė jai pažymėjimą, pasakė, kuo ji yra įtariama, ir kad yra sulaikoma. Tai išgirdęs kaltinamasis R. B. su riksmais ir vartodamas keiksmažodžius bėgo link jo (V. L.), norėdamas jam suduoti. Parodė, kad užėjus į butą, kuriame buvo sulaikyti kaltinamieji, iš karto atsiduri koridoriuke ir iš karto - kambarys, taigi, bute gaunasi bendra erdvė. Kai jis užėjo į butą, prieškambaryje buvo šviesa, o kambaryje nebuvo. Jis išvengė kaltinamojo R. B. smūgio, tuomet jis su pareigūnu V. D. užlaužė kaltinamajam rankas, panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir surakino jį antrankiais. J. V. dėjo antrankius V. Z., jis (V. L.) – R. B.. Visi policijos pareigūnai buvo bute. Dedant antrankius R. B. jis (V. L.) pajuto skausmą dešinėje kojoje, atsisukęs pamatė šunį, kurį nuspyrė. Jiems užėjus į butą, jis pamatė bėgiojantį šunį, kurį liepė šeimininkams patraukti, kaltinamoji V. Z. padavė šunį moteriai, buvusiai bute, ir ši jį laikė, bet tuo metu, kai jis rakino kaltinamąjį R. B. antrankiais, šuo jam (V. L.) įkando į koją. Jis negirdėjo, kad kas būtų siundęs šunį, kas šis jam įkąstų. Šuo jam įkando į koją 2-3 kartus, suplėšė kelnias, koja kraujavo. Kaltinamoji V. Z. bandė stverti jiems už rankų, kai jie rakino antrankiais kaltinamąjį R. B., ir taip sutrukdyti uždėti antrankius. Kaltinamasis juos vadino “mentais”, “gaidžiais”, “ped…tais”, jie buvo išvadinti keiksmažodžiais, taip pat jis grasino jį – V. L. - užmušti. Sulaikymo metu kaltinamajam R. B. buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas ir tam, kad išvengti spekuliacijos, jog jis buvo sumuštas pareigūnų, jie nuvežė jį į Trakų ligoninę apžiūrai. V. Z. į Trakų r. policijos komisariatą vežė pareigūnai G. T. ir V. D., o kaltinamąjį R. B. vežė jis su pareigūnu J. V.. Negali pasakyti, ar basus išsivežė kaltinamuosius į policijos komisariatą, tačiau basų asmenų nepriima į areštinę, o juos priėmė be problemų, vadinasi, jie nebuvo basi. Parodė, kad, kai jie abu kaltinamuosius vedė iš namų, pareigūnas G. T. paprašė, kad kaltinamoji V. Z. atrakintų savo automobilį ROVER patikrinimui, ką ji ir padarė, automobilis buvo apžiūrėtas ir jame keleivio pusėje buvo rastas būgninis juodos spalvos revolveris. Buvo patikrintas kaltinamųjų neblaivumas, bet koks neblaivumas jiems buvo nustatytas - neprisimena. Parodė, kad nesakė kaltinamajai V. Z.: "Šalava, renkis, važiuojam.", tai yra netiesa. Kaltinamajai V. Z., kuri atidarė buto duris, jis prisistatė ir pasakė, dėl ko jie atvyko. Mano, kad kaltinamasis R. B. negalėjo to girdėti, nes tuo metu buvo kambaryje, nors kambario durys buvo atdaros. Jis (V. L.) gali tik spėlioti, kodėl kaltinamasis R. B. staiga iššoko iš kambario ir puolė jį, mano, kad jis galėjo taip pasielgti, kadangi buvo neblaivus, o dar, kaip paaiškėjo praeitame posėdyje, jis vartoja psichotropines medžiagas, tai galbūt buvo jų paveiktas. Kaltinamasis R. B. staiga iššoko iš kambario ir puolė jį po jo pasakytų žodžių, kad kaltinamoji V. Z. yra sulaikoma.

Liudytoja šiame episode apklausta V. Z. parodė, kad iš Senųjų Trakų jie su R. B. grįžo pas jos mamą M. Z., kuri prižiūrėjo jų sūnų. Grįžę jie iš karto nuėjo miegoti, tačiau jiems dar nespėjus užmigti, tikslaus laiko negali nurodyti, kažkas paskambino į buto duris. Išgirdusi skambutį į duris ji priėjo prie durų ir paklausė, kas ten, o jai buvo atsakyta, kad policijos pareigūnai atvyko jos, kadangi turintys ją pristatyti į policijos komisariatą apklausai. Ji paklausė jų, ar jie turi orderį, šie atsakė, kad neturi, tuomet ji pasakė, kad su jais nevažiuos. Pareigūnai pasišalino ir po 20 ar 30 minučių vėl grįžo. Pirmą kartą buvo atvažiavę du plicijos pareigūnai, antrą kartą - keturi. Antrą kartą atvykusiems pareigūnams ji atrakino duris, tuo metu jos mama ir vyras nemiegojo, nes jie žinojo, kad policijos pareigūnai sugrįš. Atrakinusi duris ji pamatė 4 policijos pareigūnus, pareigūnas V. L. buvo apsirengęs civiliais rūbais, kiti policijos pareigūnai buvo uniformuoti. Jai dar nespėjus atrakinti durų, nukentėjusysis V. L. šaukė: "Šalava, renkis, važiuosime kartu". Ji pasakė nukentėjusiajam, kad jis jos taip nevadintų, o pirmiausiai bent pasisveikintų. Tuomet jos vyras iššoko iš kambario, ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Jos vyras sakė nukentėjusiajam, kad jis neturi teisės jos vadinti “šalava”, tuomet abu apsižodžiavo keiksmažodžiais, vyras užsimojo kumščiu trenkti V. L., ir tuoj pat buvo surakintas antrankiais. Būdamas surakintas, jos vyras vartojo necenzūrinius žodžius V. L. atžvilgiu, tačiau ir šis vartojo necenzūrinius žodžius jos vyro atžvilgiu. R. B. puolė tik nukentėjusįjį V. L., turbūt ir grasino jam, bet, kad sakytų, jog jį užmuš, ji negirdėjo. Ji taip pat buvo surakinta antrankiais, tikriausiai, todėl, kad bandė sutrukdyti pareigūnams antrankiais surakinti jos vyrą R. B.. Juos su vyru basus nuvedė į skirtingus automobilius ir vežė į policijos komisariatą. Jie buvo apsirengę tik marškinėliais, be striukių, pareigūnai jų net nepaklausė, ar jie norėtų apsirengti. Lyg, pareigūnas G. T., vedant juos su vyru į automobilius, paprašė, kad ji atrakintų savo automobilį apžiūrai, kurios metu buvo rastas ginklas, kurį pasiėmė pareigūnai. Ją pirmą atvežė į policijos komisariatą, po kiek laiko buvo atvežtas ir jos vyras, kuris buvo sumuštas, komisariate jis buvo nuvestas į apačią, kur vėl buvo mušamas. Vėliau pareigūnai grįžo pas jos mamą į namus paimti jų drabužių, jie (V. Z. ir R. B.) apsirengė, ir buvo nuvežti į areštinę.

Liudytojas G. T. parodė, kad šio įvykio metu jis dirbo Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK VTS VT ir KPP vyr. patruliu, šiuo metu eina tas pačias pareigas, iš viso šį darbą dirba 7 metus, kaltinamųjų iki šių įvykių nepažinojo. Parodė, kad 2009-03-08 jis su kolega V. D. patruliavo Lentvaryje, gavo pranešimą iš budėtojo, kad reikia Lentvaryje paieškoti automobilio, nurodė jo valstybinius numerius, dabar jis jų jau neprisimena, dar paminėjo, kad ieškomo automobilio savininkės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Kelinta buvo valanda, jis dabar neprisimena, bet buvo jau tamsu. Važiuodami su kolega prie (duomenys neskelbtini) namo jie pamatė stovintį ieškomą automobilį ir apie tai pranešė budėtojui. Jis pasakė, kad jie užeitų į 4-tą butą ir išsiaiškintų tam tikrą informaciją. Buto duris atidarė kaltinamoji V. Z.. Į duris jie lyg ir paskambino, kiek prisimena, ten buvo skambutis. Duris atidariusiai kaltinamajai jie pasakė, kad reikia pasiaiškinti, o iš kambario vyriškas balsas paklausė, ar jie turi orderį, jis (G. T.) atsakė, kad neturi. Jie nenorėjo ginčytis ir išėjo. Tada atvyko pareigūnai V. L. ir J. V., ir jie visi keturi nuėjo į minėtą butą. Pirmieji prie buto durų ėjo V. L. su V. D., o jie su J. V. - jiems iš paskos. Jie visi buvo uniformuoti, išskyrus V. L., jis buvo apsirengęs civiliais rūbais. Užėjus į butą, kuriame buvo kaltinamieji, iš karto patenki į koridoriuką. Liudytojas nematė, kas atidarė duris, kadangi name siauras koridoriukas ir jie su kolega J. V. laukė lauke. V. L. paaiškino kaltinamajai, ko jie atvyko, ir staiga iš kambario išbėgęs kaltinamasis puolė V. L., kaltinamąjį teko sulaikyti. Buto prieškambaryje lyg ir degė šviesa, o kambaryje nedegė. Liudytojad buvo į butą užėjęs, jam pasirodė, kad bute yra tik prieškambaris ir kambarys, kuriame, išskyrus kaltinamuosius, daugiau žmonių jis nepastebėjo. Prieškambaryje įvyko R. B. sulaikymas, V. L. su V. D. jį suiminėjo, o V. Z. sulaikė jis (G. T.) su J. V.. Sulaikytuosius jie pristatė į Trakų PK aplinkybių išsiaiškinimui. Kaltinamajam R. B. buvo uždėti antrankiai, nes jis išbėgo iš kambario, norėdamas užpulti V. L.. Neprisimena, ar kaltinamasis R. B. sakė ką nors jų atžvilgiu. Neprisimena, ar kaltinamoji V. Z. buvo surakinta antrankiais, bet ji elgėsi geranoriškai. Kaltinamasis R. B. buvo pasodintas į budėtojų dalies automobilį. Neprisimena, ar bute buvo šuo, nematė, kai šuo įkando V. L. į koją. Neprisimena, ar kaltinamasis R. B. grasino V. L.. Jis (G. T.) su V. D. į policijos komisariatą vežė kaltinamąją, o V. L. ir J. V. - kaltinamąjį. Policijos komisariate buvo nustatinėjamas kaltinamųjų neblaivumas, kiek jis prisimena, jie abu buvo neblaivūs. Policijos komisariate kaltinamasis nebuvo mušamas, o ar buvo mušamas jį vežant į policijos komisariatą – jis (G. T.) nežino, kadangi važiavo kitu automobiliu. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, duodamas parodymus tyrėjui sakė tiesą.

Liudytojas V. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus VPK Trakų r. PK VPS patrulių būrio patruliu, Trakų r. PK dirba 11 metų, kaltinamųjų iki šio įvykio nepažinojo. Parodė, kad įvykio dieną jis budėjo su kolega G. T.. Jie gavo pranešimą iš budėtojo, kad įvyko automobilio apšaudymas. Jie turėjo važiuoti nurodytu adresu ir sulaikyti asmenį, kuris šaudė į automobilį. Nuvykus pas nurodytą asmenį, jiems niekas neatidarė buto durų, tuomet jie apie tai pranešė Trakų r. policijos komisariatui, po ko netrukus atvažiavo V. L. su J. V., ir tada jie jau buvo įleisti į butą. Buto duris atidarė kaltinamoji ar jos mama, liudytojas dabar jau neprisimena, o netrukus iš kambario išbėgęs kaltinamasis puolė V. L.. Kaltinamasis pareiškė, kad jo žmona V. Z. niekur su jais nevyks, ir puolė V. L. necenzūriniais žodžiais, liepė jiems išeiti iš buto, tuomet jie jį surakino antrankiais. Jų – policijos pareigūnų – atvykimo priežastį kaltinamajai paaiškino V. L.. Neprisimena, kuris iš pareigūnų kalbėjosi su kaltinamąja, kai jie užėjo į butą. Neprisimena, ar V. L. pavadino kaltinamąją V. Z. “šalava”. Jis – V. D. – stovėjo truputį toliau nuo buto durų, o V. L. ėjo pirmas, tai dėl to turbūt būtent jį ir puolė kaltinamasis. Neprisimena, ar girdėjo kaltinamojo grasinimus jo (V. D.) ar kitų pareigūnų atžvilgiu. Nematė, kad kaltinamasis būtų mušamas vežant į policijos komisariatą, jis (V. D.) važiavo kitu automobiliu, kuriuo vežė kaltinamąją V. Z.. Jis nematė, kad kaltinamasis būtų buvęs sužalotas, jis (V. D.) nevežė kaltinamojo apžiūrai į Trakų ligoninę. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui davė teisingus parodymus.

Liudytojas J. V. parodė, kad jis dirba Vilniuas apskrities VPK Trakų r. PK VPS operatyvaus valdymo poskyryje, policijos komisariate dirba virš 20 metų, iki šių įvykių kaltinamąjį R. B. pažinojo tik tiek, kiek tai buvo susiję su liudytojo darbo reikalais, kadangi R. B. buvo pristatomas į budinčią dalį dėl pasirodymo neblaivaus viešoje vietoje, taip pat dėl kitų aplinkybių, kaltinamosios V. Z. nepažinojo iki šių įvykių. Parodė, kad šio įvykio dieną budėtojas išsiuntė jį (J. V.) su V. L. į įvykį, kuriame buvo apgadintas automobilis, jį apšaudant. Įvykio vietoje nukentėjusysis nurodė, kad automobiliu ROVER atvažiavę asmenys apšaudė jo automobilį Ford Fiesta. Budėtojas juos nusiuntė į Lentvarį, kadangi ten buvę patruliai nuvyko pas įtariamąją, kuri jų į butą neįsileido. Jie su V. L. nuvyko į Lentvarį ir kartu su pareigūnais G. T. bei V. D. nuvyko į nurodytą butą, kuriame buvo įtariamoji. Buto duris jiems atidarė kaltinamoji V. Z., o po kurio laiko iš kambario atbėgo ir kaltinamasis R. B., kuris pradėjo šaukti, stumdytis. Jo (J. V.) kaltinamasis nestumdė, jis stumdė nukentėjusįjį V. L.. Jie visi, išskyrus V. L., kuris buvo apsirengęs civiliais rūbais, buvo uniformuoti. V. L. kalbėjosi su kaltinamąja, nes ji atidarė buto duris. Jis prisistatė, paaiškino jai, dėl ko jie atvažiavo. Jie įspėjo kaltinamąjį, kad šis nusiramintų, tačiau šis nerimo, tuomet kolega panaudojo jėgą ir kaltinamasis buvo surakintas. Dar bute buvęs šuo įkando V. L. į koją. Liudytojas neprisimena, ką darė kaltinamoji V. Z., kai kaltinamasis R. B. buvo rakinamas antrankiais. Pagal išvaizdą sprendžiant abu kaltinamieji atrodė neblaivūs. Kaltinamasis R. B. vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Negirdėjo, kad nukentėjusysis V. L. būtų pavadinęs kaltinamąją V. Z. “šalava”. Kaltinamasis labiausiai puolė V. L., bet puolė ir kitus pareigūnus. Kaltinamasis keikėsi, vadino V. L. įvairiais necenzūriniais žodžiais, bet ar grasino, liudytojas neprisimena. Jie su V. L. vežė kaltinamąjį į Trakų r. policijos komisariatą, jis (J. V.) vairavo automobilį, kaltinamasis su V. L. sėdėjo automobilio salone. Neprisimena, ar prieš atvežant į komisariatą nuvežė kaltinamąjį į Trakų ligoninę. Pareigūnai nemušė kaltinamojo R. B., gal tik rakinant jį antrankiais jam buvo užlaužtos rankos, gal rakinant jį antrankiais jam buvo prakirstas antakis. Parodė, kad dabar jam jau sunku viską prisiminti, nes praėjo daug laiko, ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą, prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Liudytoja M. Z. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamoji V. Z. yra jos dukra, o kaltinamasis R. B. - jos vyras, t.y. liudytojos žentas, su dukra jos santykiai artimesni nei su žentu, tačiau ir su juo santykiai normalūs. Parodė, kad 2009-03-08 vakare ji su anūku jau miegojo, buvo apie 23.00 val., atvažiavo dukra su vyru ir atsigulė miegoti. Maždaug po 20 minučių kieme pasirodė policijos automobilio švyturėliai, po to pasigirdo skambutis į jos buto duris. Jos bute yra du pereinami kambarėliai ir virtuvėlė. Ji su anūku miegojo pirmame kambarėlyje, dukra su žentu - kitame. Įėjusius į butą pareigūnus ji (M. Z.) įspėjo, kad bute miega vaikas. Uniformuoti buvo du pareigūnai, kiti apsirengę civiliais rūbais. Pareigūnai paėmė iš jos dukters jos automobilio raktus, išvadino ją negražiais žodžiais, “šalava”. Dar prieš tai liudytoja pareigūnų paklausė, ar jie turi leidimą įeiti į privatų namą. Pareigūnas V. L. išvadino jos dukrą “šalava”, jis lyg ir uniformuotas buvo, jai buvo pasakyta: „Renkis, šalava, važiuojam“. Dabar ji jau neprisimena, ar pirmą kartą atvažiavę pareigūnai išvadino jos dukrą negražiais žodžiais, ar atvažiavę antrą kartą, greičiausiai, kad - atvažiavę antrą kartą, kadangi už tokius žodžius supykęs R. B. prišoko prie pareigūnų ir paklausė, ar šie turintys teisę įžeidinėti jo žmoną. Neprisimena, ar R. B. vartojo pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tik prisimena, kad šuo pradėjo loti, vaikas - verkti. Lyg ir buvo išgėrę kaltinamieji, lyg sklido nuo jų alkoholio kvapas. Ji negirdėjo, ar kas kam grasino. Juos abu basus ir neapsirengusius policijos pareigūnai išstūmė į lauką ir išvežė, po 24.00 val. pareigūnai atvažiavo pas ją paimti dukters ir žento rūbų. Jai – M. Z. - neaiškino, kodėl jos žentas ir dukra yra rakinami antrankiais, tik kažką lyg paminėjo, kad jie sulaikomi už viešosios tvarkos pažeidimą. Atvažiavusiems pareigūnams duris atrakino dukra, o žentas tuo metu gulėjo lovoje. Su dukra kalbėjo pareigūnai, tada žentas atbėgo iš kambario ir kažką pasakė pareigūnams, bet ką tiksliai nepasakė – negali įvardinti. Surakino dukrą ir žentą antrankiais, kadangi jie buvo sulaikomi. Jokių susistumdymų liudytoja nematė, ji viską matė, dar laikė šunį ant rankų. Viskas įvyko mažoje virtuvėlėje, o šalia - du pereinami kambarėliai. Ji laikė šunį, kuris, V. L. teigimu, jam įkando, ir ji – M. Z. - buvo už tai nubausta. Jai atrodo, kad V. L. spyrė šuniui, todėl šis jam ir įkando. Jos manymu, nelabai gražiai elgėsi pareigūnai, ji įspėjo juos, kad anūkas miega, o jie sukėlė triukšmą, nukritus dujų balionui pabudo anūkas. Patikslino, kad kaltinamieji netriukšmavo, ir pareigūnai netriukšmavo, tiesiog kilo sąmyšis.

Iš 2009-03-09 VPK Trakų r. PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad šiuo pranešimu V. L. pranešė Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK viršininkui apie tai, kad 2009-03-09 bute adresu (duomenys neskelbtini) jam su policijos pareigūnais G. T., V. D. ir J. V. sulaikant nusikalstamos veikos padarymu įtariamą V. Z., įėjus į butą ir V. L. paaiškinus V. Z., kodėl ji sulaikoma, iš kambario pasigirdo vyriškas balsas, kuris necenzūriniais žodžiais pradėjo keiktis ir bėgdamas į V. L. bandė jam smogti; V. L. išvengus smūgio, prie šį vyriškį buvo panaudoti koviniai imtyinių veiksmai ir uždėtos spec. Priemonės – antrankiai; V. Z., pamačiusi, kad vyriškiui, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra R. B., yra dedami antrankiai, čiupo V. L. už rankos, tačiau kiti bvę pareigūnai ją sulaikė; sulaikymo metu namuose buvęs šuo įkando V. L. į dešinės kojos kelio galinę dalį; R. B. uždėjus antrankius, pastarasis pradėjo jam – V. L. – grasinti susidorojimu bei nuolat įžeidinėdamas jį kolegų akivaizdoje koliojo necenzūriniais žodžiais; kadangi R. B. atitiko asmens, kuris taip pat šaudė (duomenys neskelbtini) namo kieme, jis taip pat buvo sulaikytas, įtariant aukščiau įvardintos nusikalstamos veikos padarymu (t. 1, b.l. 66).

2009-03-09 tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai V. D. ir G. T. analogiškai nurodė įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 67-68).

Iš 2009-03-08 apžiūros protokolo matyti, jog automobilio ROVER 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad automobilis stovi prie namo Nr. (duomenys neskelbtini); atidarius automobilio keleivio pusės dureles, jose rastas ir išimtas revolveris ME 38 Magnum-6R; revolverio būgnelyje yra keturios tūtelės ir vienas šovinys (t. 1, b.l. 69-70).

Akistatos tarp nukentėjusiojo V. L. ir liudytojos šiame epizode V. Z. metu V. Z. parodė, kad V. L., neprisistatęs, pasakė: „Renkis, šalava“; tai išgirdęs jos vyras įbėgo į virtuvę ir pasakė, kad V. L. neturi teisės taip vadinti jo žmonos ir tada jis yra „pyd..as“; parodė, kad jos vyras tik keikėsi, įžeidinėjo žodžiais pareigūną, bet pulti prie jo ir jam suduoti neketino ir to nedarė; tuo tarpu nukentėjusysis V. L. parodė, kad antrą kartą atvykus policijos pareigūnams, jis – V. L. – prisistatė duris atidariusiai V. Z., pranešė, dėl ko jie atvyko, tuomet į virtuvę iš neapšviesto kambario išbėgo R. B., kuris užsimojo suduoti V. L., tada jis sugriebė R. B. už rankos ir uždėjo antrankius; tai pamačiusi V. Z. griebė V. L. už rankos, kad sutrukdyti R. B. sulaikymui, tada ir jai buvo uždėti antrankiai; parodė, kad jis – V. L. – V. Z. nevadino „šalava“, R. B. nemušė, antakis jam buvo prakirstas sulaikymo metu (t. 2, b.l. 1-2).

Akistatos tarp liudytojo G. T. ir liudytojos šiame epizode V. Z. metu V. Z. davė analogiškus parodymus, kaip ir akistatos su V. L. metu; G. T. parodė, kad policijos pareigūnams antrą kartą atvykus sulaikyti V. Z.,V. L. pasakė jai, kad ji įtariama nusikalstamos veikos padarymu ir turi vykti į Trakų r. PK; tada iš kambario išbėgo R. B. ir puolė prie V. L., užsimojo, todėl jam buvo uždėti antrankiai; parodė, kad uiždedant antrankius V. Z. jai iš rankų iškrito automobilio rakteliai, kai jie abu buvo išvesti į lauką, G. T. apžiūrėjo automobilį ROVER ir keleivio pusės durelėse rado revolverį (t. 2, b.l. 3-4).

Akistatos tarp liudytojo G. T. ir įtariamojo R. B. metu įtariamasis patvirtino, kad policijos pareigūno V. L. atžvilgiu pavartojo jo garbę ir orumą žeminantį žodį, bei patvirtino, kad buvo pakėlęs ranką prieš V. L., po ko jis – R. B. – buvo surakintas antrankiais; liudytojas G. T. parodė, kad, policijos pareigūnams antrą kartą atvykus sulaikyti V. Z., duris vėl atidarė V. Z., kuri buvo neblaivi; V. L. jai vėl išaiškino, kad ji įtariama padariusi nusikaltimą ir turi vykti į Trakų r. PK; tada iš kambario išbėgo R. B., puolė prie V. L., užsimojo į jį, V. L. sugriebė jam už rankos ir uždėjo jam antrankius; tada V. Z. puolė prie V. L., griebė už rankos; kad V. Z. netrukdytų R. B. sulaikymui, jai taip pat buvo uždėti antrankiai, tada jai iš rankų iškrito raktai nuo automobilio, G. T. juos pakėlė; jie abu buvo išvesti į lauką, tada G. T. atrakino automobilio ROVER dureles ir automobilio salone rado revolverį, V. Z. dalyvavo prie automobilio apžiūros, tik labai šaukė, puolė prie tarnybiniame automobilyje sėdinčio savo vyro (t. 2, b.l. 6-7).

Akistatos tarp nukentėjusiojo V. L. ir įtariamojo R. B. metu įtariamasis patvirtino, kad V. L. atžvilgiu pavartojo jo garbę ir orumą žeminantį žodį ir visą kelią iki Vilniaus areštinės vadino V. L. tuo žodžiu, bei patvirtino, kad buvo užsimojęs prieš V. L. ir norėjo jam suduoti, bet V. L. griebė jam už rankos ir uždėjo antrankius; nukentėjusysis V. L. parodė, kad, kai policijos pareigūnai atvyko prie buto durų, jas atidarė V. Z.; jai buvo išaiškinta, kad ji įtariama nusikaltimo padarymu ir turi vykti į Trakų r. PK, taip pat buvo pasakyta patraukti nuo durų šunį; šunį ant rankų paėmė buvusi bute moteris; kai pareigūnai užėjo į virtuvę, iš tamsaus kambario išbėgo R. B. ir puolė užsimojęs į V. L., todėl jam buvo uždėti antrankiai; tai pamačiusi V. Z. griebė V. L. už rankų, kad sutrukdyti vyro sulaikymui; jai taip pat buvo uždėti antrankiai; sulaikymo metu R. B. buvo prakirstas antakis, todėl jis buvo nuvežtas į Trakų ligoninę apžiūrai; kartu buvo apžiūrėtas ir V. L., nes sulaikymo metu jam įkando šuo; V. L. parodė, kad V. Z. neįžeidinėjo, R. B. nemušė (t. 2, b.l. 8-9).

Kaltinamasis R. B. dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui kaltas neprisipažino, dėl savo pareigas einančio valstybės tarnautojo įžeidimo iš esmės kaltas prisipažino. Jis parodė, kad savo kaltės dėl šių kaltinimų nepripažįsta dėl to, kad jis taip darė, nes nukentėjusysis įžeidė jo žmoną. Parodė, kad antrą kartą grįžusiems pareigūnams duris atidarė žmona, o nukentėjusysis V. L. pastūmė ją durimis ir net nepasisveikinęs pasakė: "Renkis, šalava, važiuosi kartu". Jis (R. B.) vartojo nukentėjusiojo V. L. atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir visokius keiksmažodžius, kuriuos tik galėjo ištarti tuo metu, ir vėl taip pasielgtų, jei nukentėjusysis vėl taip pavadintų jo žmoną. Parodė, kad jis nepripažįsta kaltės, kad pareigūnų atžvilgiu blogai elgėsi, savo padarytus veiksmus pripažįsta, tačiau, jo nuomone, tai jie – pareigūnai - blogai elgėsi. Jis neneigia, kad vadino nukentėjusįjį V. L. necenzūriniais žodžiais, bet ir pastarasis jį taip pat įžeidinėjo. Parodė, kad jis negrasino nukentėjusiajam, norėjo jam suduoti, buvo užsimojęs ranka, bet nesudavė, nes nespėjo, kadangi buvo sulaikytas. Parodė, jog jis suprato, kad ne į svečius pas juos atvažiavo policijos pareigūnai, o turbūt eidami tarnybines pareigas. Parodė, kad ir dabar tą patį padarytų, jei jis (V. L.) taip pasielgtų. Kaltinamasis R. B. parodė, kad jis buvo sumuštas V. L., kai pastarasis vežė jį į Trakų r. policijos komisariatą, todėl iš pradžių jis buvo nuvežtas į Trakų ligoninę, o po to jau – į policijos komisariatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. B. parodė (t. 1, b.l. 128), kad 2009-03-08, apie 23 val. jis su savo žmona V. Z. ir sūnumi L., gim. 2006 m., buvo pas žmonos motiną M. Z. namuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu į duris paskambino, ir V. Z. nuėjo atidaryti durų. Jis išgirdo, kad atėjo policijos pareigūnai ir pasakė žmonai rengtis, vykti kartu su jais į policiją. Tuomet R. B. pasakė, kad žmona niekur su jais nevažiuos, ir pareigūnai išėjo. Po kurio laiko vėl paskambino į duris, jas vėl atidarė V. Z.. Šį kartą R. B. užgirdo, kaip į butą užėjęs vyriškis pasakė V. Z.: “Renkis šalava, važiuojam“. Dėl to R. B. labai supyko ir atėjo į koridorių, kur stovėjo keli uniformuoti pareigūnai ir vienas neuniformuotas, kaip vėliau sužinojo – V. L.. Į tai R. B. pasakė V. L., kad jis yra „pyd..as“, neturi teisės įžeidinėti jo žmonos. Tada V. L. pradėjo laužti jam rankas, dėti antrankius. R. B. nesileido dedamas antrankius, nes taip elgtis V. L. neturėjo jokio pagrindo. Tuo pačiu metu R. B. keikėsi, įžeidinėjo V. L., nes taip elgtis jį išprovokavo V. L.. Uždėti antrankiai buvo ne tik R. B., bet ir jo žmonai. Jie abu buvo išvesti į lauką, įsodinti į skirtingus automobilius ir atvežti į Trakų r. PK. Kol R. B. buvo vežamas, V. L. jį mušė kojomis ir rankomis, dėl to R. B. buvo praradęs sąmonę. V. L. taip pat jį mušė ir Trakų r. PK patalpose. Įvykio metu bute buvo šuo. Jis priklauso M. Z.. R. B. nematė, kada V. L. įkando šuo. R. B. nebuvo užsimojęs į V. L., jam negrasino, jį įžeidinėjo, nes V. L. įžeidė jo žmoną, mušė R. B..

Kaltinamoji V. Z., apklausta liudytoja šiame epizode, parodė, kad antrą kartą atvykusiems pareigūnams ji atrakino duris, tuo metu jos mama ir vyras nemiegojo, nes jie žinojo, kad policijos pareigūnai sugrįš. Atrakinusi duris ji pamatė 4 policijos pareigūnus, pareigūnas V. L. buvo apsirengęs civiliais rūbais, kiti policijos pareigūnai buvo uniformuoti. Jai dar nespėjus atrakinti durų, nukentėjusysis V. L. šaukė: "Šalava, renkis, važiuosime kartu". Ji pasakė nukentėjusiajam, kad jis jos taip nevadintų, o pirmiausiai bent pasisveikintų. Tuomet jos vyras iššoko iš kambario, ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Jos vyras sakė nukentėjusiajam, kad jis neturi teisės jos vadinti “šalava”, tuomet abu apsižodžiavo keiksmažodžiais, vyras užsimojo kumščiu trenkti V. L., ir tuoj pat buvo surakintas antrankiais. Būdamas surakintas, jos vyras vartojo necenzūrinius žodžius V. L. atžvilgiu, tačiau ir šis vartojo necenzūrinius žodžius jos vyro atžvilgiu. R. B. puolė tik nukentėjusįjį V. L., turbūt ir grasino jam, bet, kad sakytų, jog jį užmuš, ji negirdėjo. Ji taip pat buvo surakinta antrankiais, tikriausiai, todėl, kad bandė sutrukdyti pareigūnams antrankiais surakinti jos vyrą R. B.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja šiame epizode apklausta V. Z. parodė (t. 1, b.l. 129-130), kad 2009-03-08, apie 23 val. su savo vyru R. B. buvo pas savo mamą namuose (duomenys neskelbtini). Jau miegojo, kai į duris kažkas tai paskambino. Kai V. Z. atidarė duris, pamatė koridoriuje stovinčius du uniformuotus pareigūnus. Jie pasakė, kad V. Z. turi važiuoti su jais į Trakų r. PK. Tuo metu priėjo jos mama M. Z. ir paklausė pareigūnų, kur jie ruošiasi vežti V. Z. ir ar tam turi leidimą. Pareigūnai atsakė, kad leidimą tuoj pateiks ir išėjo. V. Z. automobilio vairuotojo pusės priekinėse durelėse buvo padėtas revolveris 6 mm kalibro. Tą ginklą ji vežiojosi savigynai, jam leidimo nereikia. Ji nespėjo pamatyti, kada pareigūnai paėmė minėtą ginklą iš automobilio. Maždaug po 20 min. į duris vėl paskambino. Kai V. Z. jas atidarė, iš karto ją nustūmė iš koridoriaus į virtuvę, uždėjo antrankius. Tai padarė pareigūnas V. L.. V. Z. paklausė, dėl kokio reikalo uždėjo antrankius, į tai V. L. pasakė: „Tylėk, šalava“. Su juo dar buvo keletą pareigūnų, gal du, gal trys, neįsidėmėjo. Išgirdęs tokius V. L. žodžius kambaryje, lovoje gulėjęs jos vyras, pakilo iš lovos ir atėjo į koridorių. Vyras pasakė V. L., kad jis neturi teisės vadinti V. Z. „šalava“ ir jeigu jis taip sako, tada V. L. „pyd...as“. Tada pareigūnai puolė prie R. B. ir uždėjo jam antrankius. Puldami prie R. B., pareigūnai nuvertė dujų balioną. R. B. nesipriešino. Jis tik keikėsi, bet jėga nesipriešino, nebuvo užsimojęs į V. L. ir neketėtino jam suduoti. Per tą laiką prabudo vaikas, jis išsigando triukšmo ir stumdymosi, pradėjo verkti. Šuo pradėjo loti. Ji nespėjo pastebėti, kaip šuo atsirado ant grindų. Matė, kai šuo pribėgo prie kažkurio tai pareigūno ir sugriebė jam už kelnių klešnės. Pareigūnas spyrė šuniui, ir šuo nubėgo į šalį. Tada ją su R. B. išvedė iš namo į lauką. Jie abu buvo basi, tik su sportiniais marškinėliais ir kelnėmis, nors buvo kovo mėnuo. Abu pasodino į skirtingus policijos pareigūnų tarnybinius automobilius ir atvežė į Trakų r. PK. Ją į komisariatą atvežė pirmą. Maždaug po 20 min. buvo atvežtas ir R. B.. Jis buvo atvežtas visas sumuštas: kraujavo iš burnos, buvo prakirstas antakis, ištinusi nosis, ištinę prie smilkinių. R. B. pasakė, kad buvo užvežtas į Trakų ligoninės priėmimo skyrių, nes nuo sumušimų buvo praradęs sąmonę. R. B. pasakė, kad jį sumušė V. L..

Liudytojas G. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad, jam antrą kartą atvykus su policijos pareigūnais V. D., V. L. ir J. V. sulaikyti V. Z., įtariamos nusikaltimo padarymu, pirmieji prie buto durų ėjo V. L. su V. D., o jie su J. V. - jiems iš paskos. Jie visi buvo uniformuoti, išskyrus V. L., jis buvo apsirengęs civiliais rūbais. V. L. paaiškino kaltinamajai, ko jie atvyko, ir staiga iš kambario išbėgęs kaltinamasis puolė V. L., kaltinamąjį teko sulaikyti. V. L. su V. D. jį suiminėjo, o V. Z. sulaikė jis (G. T.) su J. V.. Kaltinamajam R. B. buvo uždėti antrankiai, nes jis išbėgo iš kambario, norėdamas užpulti V. L.. Liudytojas parodė, kad dabar jis jau nelabai gerai prisimena įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, duodamas parodymus tyrėjui sakė tiesą.

Liudytojas V. D. teisme parodė, kad, jam antrą kartą atvykus su policijos pareigūnais G. T., V. L. ir J. V. sulaikyti V. Z., įtariamos nusikaltimo padarymu, tada jie jau buvo įleisti į butą. Buto duris atidarė kaltinamoji ar jos mama, liudytojas dabar jau neprisimena, o netrukus iš kambario išbėgęs kaltinamasis puolė V. L.. Kaltinamasis pareiškė, kad jo žmona V. Z. niekur su jais nevyks, ir puolė V. L. necenzūriniais žodžiais, liepė jiems išeiti iš buto, tuomet jie jį surakino antrankiais. Jų – policijos pareigūnų – atvykimo priežastį kaltinamajai paaiškino V. L.. Liudytojas parodė, kad dabar jis jau nelabai gerai prisimena įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. D. davė parodymus, analogiškus liudytojo G. T. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 1, b.l. 118-119, 120).

Liudytojas J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad, jam su V. L. nuvykus į Lentvarį įtariamos nusikalstamos veikos padarymu sulaikymui, nes ten buvusių patrulių į butą neįsileido, jie kartu su pareigūnais G. T. bei V. D. nuvyko į nurodytą butą, kuriame buvo įtariamoji. Buto duris jiems atidarė kaltinamoji V. Z., o po kurio laiko iš kambario atbėgo ir kaltinamasis R. B., kuris pradėjo šaukti, stumdytis. Jo (J. V.) kaltinamasis nestumdė, jis stumdė nukentėjusįjį V. L.. Jie visi, išskyrus V. L., kuris buvo apsirengęs civiliais rūbais, buvo uniformuoti. V. L. kalbėjosi su kaltinamąja, nes ji atidarė buto duris. Jis prisistatė, paaiškino jai, dėl ko jie atvažiavo. Jie įspėjo kaltinamąjį, kad šis nusiramintų, tačiau šis nerimo, tuomet kolega panaudojo jėgą ir kaltinamasis buvo surakintas. Dar bute buvęs šuo įkando V. L. į koją. Liudytojas neprisimena, ką darė kaltinamoji V. Z., kai kaltinamasis R. B. buvo rakinamas antrankiais. Pagal išvaizdą sprendžiant abu kaltinamieji atrodė neblaivūs. Kaltinamasis R. B. vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Liudytojas negirdėjo, kad nukentėjusysis V. L. būtų pavadinęs kaltinamąją V. Z. “šalava”. Kaltinamasis labiausiai puolė V. L., bet puolė ir kitus pareigūnus. Kaltinamasis keikėsi, vadino V. L. įvairiais necenzūriniais žodžiais, bet ar grasino, liudytojas neprisimena. Jie su V. L. vežė kaltinamąjį į Trakų r. policijos komisariatą, jis (J. V.) vairavo automobilį, kaltinamasis su V. L. sėdėjo automobilio salone. Neprisimena, ar prieš atvežant į komisariatą nuvežė kaltinamąjį į Trakų ligoninę. Pareigūnai nemušė kaltinamojo R. B., gal tik rakinant jį antrankiais jam buvo užlaužtos rankos, gal rakinant jį antrankiais jam buvo prakirstas antakis. Parodė, kad dabar jam jau sunku viską prisiminti, nes praėjo daug laiko, ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą, prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Netikėti nukentėjusiojo V. L. ir liudytojų – policijos pareigūnų – G. T., V. D., J. V., kurie, be to, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, iš esmės vienodais ir nuosekliais kaip teisme, taip ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teismas neturi pagrindo; visi jie, išskyrus J. V., parodė, kad kaltinamųjų iki šio įvykio nepažinojo, J. V. parodė, kad kaltinamosios V. Z. taip pat iki šių įvykių nepažinojo, kaltinamąjį R. B. pažinojo tik tiek, kiek tai buvo susiję su liudytojo darbo reikalais, kadangi R. B. buvo pristatomas į budinčią dalį dėl pasirodymo neblaivaus viešoje vietoje, taip pat dėl kitų aplinkybių, taigi iš to darytina išvada, kad nė vienas iš nurodytų asmenų jokių asmeninių santykių su kaltinamuoju R. B. bei su liudytoja šiame apizode V. Z. nėra turėję ir apkalbėti juos nukentėjusysis V. L. bei paminėti liudytojai neturi pagrindo, o kai kurie netikslumai jų parodymuose visiškai paaiškinami tuo, kad nuo įvykio yra praėję beveik treji metai, todėl visiškai tikėtina, kad jie dabar jau nelabai gerai prisimena šio įvykio aplinkybes, kadangi jiems jų darbe dažnai tenka aiškintis įvairių įvykių aplinkybes.