- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-331-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01662-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- S. B., I. B.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. ir atsakovės S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4486-568/2012 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams S. B., I. B. dėl iškeldinimo bei atsakovės S. B. priešieškinį ieškovui R. P. dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė iškeldinti atsakovus S. B. ir I. B. su nepilnamečiais vaikais: A., P. ir A. iš gyvenamųjų patalpų, priklausančių ieškovui ir esančių (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 1a1m, kurio patalpos pusrūsyje yra žymimos indeksais P-1, P-2, P-3, P-4, P-5 ir P-6, pirmame aukšte iš patalpų, plane pažymėtų II-1 – II-8, išskyrus patalpą II-4/12,21 kv. m, ir iš antro aukšto patalpų – mansardos. Nurodė, kad atsakovai yra jo dukra ir žentas. Atsakovai su savo nepilnamečiais vaikais užėmę ieškovui nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas – visą gyvenamojo namo antrą aukštą ir iš dalies pirmo aukšto patalpas. Ieškovui palikę naudotis tik pirmame aukšte esančia patalpa, plane pažymėtą indeksu II-4/12,11 kv. m. Atsakovai taip pat naudojasi rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais P-1, P-2, P-4, palikę bendram naudojimuisi patalpas P-3, P-5, P-6. Namo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Atsakovams minėtos patalpos buvo suteiktos naudotis laikinai, kol persikels į savo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu atsakovai turi du nuosavus namus bei ieškovo padovanotą atsakovei priestatą. Dėl atsakovų veiksmų ieškovas negali gyventi savo name, kadangi atsakovai prieš jį vartoją smurtą, dėl ko ne kartą teko kreiptis į medicinos įstaigas bei teisėsaugos institucijas. Atsakovas I. B. yra užvaldęs raktus nuo sandėliuko 5J1p, todėl ieškovas negali juo naudotis. Be to, atsakovai kurui naudoja jo malkas, nemoka komunalinių mokesčių. Bijodamas sunkesnių sužalojimų, šiuo metu jis yra priverstas gyventi pas pažįstamus žmones. Vėliau teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad prašo atsakovus iškeldinti iš viso namo, esančio (duomenys neskelbtini) kadangi atsakovai turi savo namus (duomenys neskelbtini). Su priešieškiniu ir atsakovės pateiktu planu nesutiko ir nurodė, kad žemę išsipirko jis, atsakovė nesutiko pirkti, todėl visa žemė priklauso jam.
Atsakovė S. B. priešieškiniu teismo prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neterminuotą servitutą statiniams, bendrosios nuosavybės teise priklausantiems R. P. ir S. B., statinio servitutą S. B. nuosavybes teise esančiam statiniui 8J1/m, kiemo statiniams ir kiemo teritorijai pagal pateiktą planą. Nurodė, kad 1993-08-05 tapus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturte, pastato plotas buvo 158,49 kv. m, šiuo metu pagal 2012-02-28 pastato dalių apskaičiavimo projektą Nr. K-261 gyvenamasis pastatas yra 224,52 kv. m. Pastatas, kurį ieškovas ir atsakovė valdo bendrosios nuosavybės teise, yra žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame ieškovui. Jai priklausančią žemės sklypo dalį ji atsisakė pirkti ieškovo naudai. Šiuo metu dėl naudojimosi žemės sklypu kyla nesutarimai. Kadangi šiuo metu vykdo savo namo dalies rekonstrukcijos darbus, pastoviai kyla nesutarimai su bendraturčiu, kuris trukdo jai įgyvendinti savo teises, todėl siekiant pašalinti šias kliūtis, būtina nustatyti servitutą statiniams ir kiemo teritorijai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė S. B. yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, jiems nuosavybės teise atitinkamai priklauso - 27/100 pastato - atsakovei S. B., o 73/100 - ieškovui R. P.. 1993-08-05 ieškovas padovanojo S. B. 0,27 dalis žiogrinio su priestatu, dviem rūsiais, pusrūsiu ir mansarda gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovė S. B. naudosis patalpomis 1-1; 1-2; 1-3; 1-4. Teismo posėdžio metu ir ieškovas, ir atsakovė pripažino, kad naudojimosi tvarka patalpomis nėra nustatyta ir patalpomis naudojamasi tarpusavio susitarimu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad panaudos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovus iš užimtų patalpų, o vėliau, patikslinus reikalavimą, ir iš visų patalpų, teismas atmetė kaip nepagrįstą, ieškovui neįrodžius, kad jo civilinė teisė, atsiradusi įstatymu numatytų sutarčių ar sandorių pagrindu, pažeidžiama. Teismas taip pat nurodė, kad asmenys įgyvendindami savo teises turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Priešieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo teismas atmetė kad neįrodytą, kadangi ieškovui pateiktas planas su pasiūlymu dėl servituto nustatymo nepatvirtina, jog nėra įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį ar kad šalys nesusitaria gražiuoju.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas dėl atsakovų iškeldinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir iškeldinti atsakovus su šeima iš ieškovo gyvenamųjų patalpų. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas šioje dalyje nepagrįstas dėl šių argumentų:
1) Teismas neįvertino tarp šalių susiklosčiusių santykių, t. y. kad atsakovai smurtauja, kad ieškovas geranoriškai leido atsakovei apsigyventi jam priklausančių patalpų dalyje, kad atsakovai savo nuosavybėje turi kitus gyvenamuosius namus. Teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių nebuvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė patalpų panaudos sutartis, kadangi atsakovai artimi giminaičiai, tačiau tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai, ieškovui siekiant sudaryti atsakovams normalias gyvenimo sąlygas, kol pagerės jų ekonominė padėtis. Todėl atsakovams nuosavybės teise įsigijus gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), jiems buvo pranešta, kad panaudos sutartis nutraukiama ir jie turi išsikelti.
2) Nepagrįstai sprendime teigiama, kad patikslintu ieškinio reikalavimu buvo prašoma atsakovus iškeldinti iš visų namo patalpų, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas, o atsakovus reikalauta iškeldinti iš tų patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui. Nepagrįstas teismo argumentas, kad nėra nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kuriomis patalpomis naudosis S. B., todėl atsakovai neturi teisės naudotis ieškovui priklausančiomis patalpomis. Apeliantas, nuosavybės teise turėdamas 73/100 dalių gyvenamojo namo, dėl netinkamo atsakovų elgesio negali juo naudotis ir jį valdyti.
3) Mano, kad teismo sprendimo dalis priešieškinio dalyje yra pagrįsta, kadangi pati atsakovė savivaliauja, rekonstruodama priestatą be bendrasavininkio leidimo.
Atsakovė S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl ieškinio. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus. Nesutinka su teismo argumentu, jog servituto nustatymas nepagrįstas, kadangi neįrodyta, jog ieškovui pateiktas planas su pasiūlymu dėl servituto nustatymo nepatvirtina, kad nėra įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis daiktu pagal paskirtį ar šalys nesusitaria gražiuoju. Nurodo, kad ieškovas, žodiniu sutikimu leidęs atlikti statinio dalies rekonstrukciją, vėliau jo atsisakė, dėl ko atsirado būtinybė leidimą gauti teismo keliu. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nesutiks su bet kokiomis sąlygomis dėl statybų įteisinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad su ieškovu nėra taikaus susitarimo. Siekiant pabaigti pastato rekonstrukciją, reikalinga atlikti statybos darbus, įrengti inžinerines komunikacijas, todėl statinio servitutas yra būtinas, kaip ir kiemo servitutas privažiavimui. Kiemo servitutas reikalingas ir automobilių stovėjimui, taip pat turi būti įtvirtinta tvarka, kaip patekti prie savo statinių ir kaip naudotis kiemu. Ieškovas, nesutikdamas su pateiktu servituto projektu, savo pasiūlymo nepateikė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Kiemo, kaip atskiros apibrėžtos teritorijos namų valdos žemės sklype įteisinimas, vertintinas kaip būtinumas tiek eksploatavimo, tiek teritorijos sutvarkymo prasme, tačiau teismas nepagrįstai neįžvelgė objektyvaus būtinumo servitutui nustatyti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog priešieškinio reikalavimai atmesti pagrįstai, kadangi ginčų dėl naudojimosi kiemu nėra kilę, ir atsakovė daugiau kaip 20 metų nereikalavo jokio kiemo naudojimo servituto. Ginčas iškilo tuomet, kai atsakovai pasistatę gyvenamuosius namus atsisakė atlaisvinti ieškovui priklausančias patalpas ir net vartoja smurtą ieškovo atžvilgiu.
Atsakovė S. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialines teisės normas ir pagrįstai ieškinį atmetė. Nurodo, jog skundo argumentai dėl panaudos sutarties sudarymo yra nepagrįsti. Panaudos sutarties galiojimą apibrėžianti apelianto nurodyta aplinkybė, jog sutartis sudaryta kol pagerės atsakovų turtinė padėtis, t. y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įsigijimo, paneigta 2012-05-14 išduotu Nekilnojamojo turto registro duomenų centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, jog minėtas namas įsigytas dar 1997-06-06. Be to, sprendimo priėmimo metu šis namas jau buvo parduotas, nes reikalingos lėšos pradėtai rekonstrukcijai tęsti. Apeliantas, teigdamas, kad tarp šalių faktiškai buvo susiklostę neterminuotos panaudos sutarties teisiniai santykiai, nepateikė įrodymų apie įspėjimą dėl tokios sutarties nutraukimo. Atsakovai neturi kur išsikelti, kol nebus pabaigta ir įteisinta patalpų, įgytų dovanojimo sutartimi, rekonstrukcija. Be to, dovanojimo metu atsakovei priklausančio 27/100 dalys sudarė 42,67 kv. m, o šiuo metu dėl padidėjusio ploto - 60,62 kv. m.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, susijusias su viešo intereso gynimu (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl šalių prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų prijungimo
Šalys, pateikusios byloje apeliacinius skundus, pareiškė prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų, t. y. prašymo nemotyvavo. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma. Apeliantai nenurodė, kokias bylos aplinkybes būtina aiškintis žodinio nagrinėjimo metu ir kas gali trukdyti visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Todėl kolegija sprendžia, kad prašymas netenkintinas, kadangi byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Todėl kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Šalys, pateikdamos atsiliepimus į pateiktus apeliacinius skundu bei pateikdamos rašytinius paaiškinimus, kartu pateikė naujus įrodymus: ieškovas - 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio nuorašą (t. 2, b. l. 3-4) ir specialisto išvadą apie patirtus sužalojimus (t. 2, b. l. 5-6), o atsakovė - Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties, 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties nuorašus (t. 2, b. l. 12-13, 25-28). Kadangi šalys nepareiškė prieštaravimų dėl šių įrodymų prijungimo, jie prijungtini prie bylos, kaip pagrindžiantys tam tikras apeliacinių skundų aplinkybes, kurių pateikimo būtinybė iškilo, ginčijant priimtą teismo sprendimą (CPK 314 straipsnis).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo - atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė S. B. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (t. 1, b. l. 15-17, 95-97). Ieškovui priklauso 73/100 gyvenamojo namo 1A1ž, o atsakovei S. B. - 27/100 šio gyvenamojo namo. Ieškovas prašo iškeldinti atsakovę S. B. ir jos sutuoktinį I. B. su nepilnamečiais vaikais iš gyvenamojo namo pusrūsio patalpų, plane pažymėtų P-1, P-2, P-3, P-4, P-5 ir P-6, pirmo aukšto patalpų, plane pažymėtų nuo II-1 iki II-8, išskyrus patalpą II-4/12,21 kv. m, ir iš visų antro aukšto patalpų – mansardos patalpų, kurios priklauso jam.
Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad naudojimosi tvarka gyvenamojo namo patalpomis tarp bendraturčių nėra nustatyta, kadangi tai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Byloje pateiktas 1993 m. rugpjūčio mėn. 5 d. dovanojimo sutarties nuorašas (t. 1, b. l. 19) patvirtina, kad ieškovas dovanojo dukrai S. P. (dabar B.) 0,27 dalis gyvenamojo namo 1a1/ž ir medinį ūkio pastatą 8J1/m su dalimi kiemo įrengimų ir šios sutarties 3 punkte numatė, kad atsakovė naudosis konkrečiomis patalpomis, o būtent 1-1/ 8,82 kv. m., 1-2/ 8,50 kv. m, 1-3/ 8,10 kv. m ir 1-4/ 17,25 kv. m., t. y. patalpomis, esančiomis gyvenamojo namo priestate (t. 1, b. l. 8, 10). Todėl šalims raštu susitarus dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis ir šio susitarimo nenuginčijus, šalys privalo jos laikytis (CK 4.81 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis ).
Atsakovė neginčija aplinkybės, kad gyvena ir naudojasi ne namo priestato, bet gyvenamojo namo patalpomis, nes pripažino, kad gyvena mansardoje, bet su šeimos nariais nuolat būna ir pirmojo aukšto patalpose, naudojasi ir pusrūsio patalpomis. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas I. B.. Tokiu būdu atsakovė ir jos šeimos nariai be ieškovo valios gyvendami ir naudodamiesi gyvenamojo namo patalpomis, kuriomis naudotis pagal šalių susitarimą turi teisę ieškovas, neabejotinai pažeidžia jo, kaip savininko teises, kurios gintinos, remiantis CK 4.98 straipsniu.
Ieškovas pripažįsta, kad atsakovė ginčo patalpose apsigyveno su jo sutikimu, ir jis leido jomis naudotis be atlyginimo, šių aplinkybių atsakovė taip pat neginčija. Tokie šalių santykiai atitinka panaudos santykių esmę (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Nors panaudos teisiniams santykiams taikytina nuomos sutarties formą nustatanti norma, t. y. CK 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui turi būti rašytinė, tačiau šalims pripažįstant patalpų panaudos faktą šios sutarties rašytinės formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančia (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp šalių nebuvo sudaryta panaudos sutartis. Šalys pripažino ginčo patalpų panaudos faktą, taip pat nebuvo ginčo dėl to, kokiomis patalpomis naudojasi ieškovas ir atsakovė su šeima. Ginčo dalyku galėtų būti tik panaudos sutarties terminas. Ieškovas nurodė, kad atsakovės šeimai leido naudotis ginčo patalpomis, kol ji persikels į savo nuosavybėje turimas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė šio ieškovo teiginio nei ginčijo, nei įrodinėjo buvus kitokį susitarimo terminą (CPK 178 straipsnio tvarka). Todėl atsižvelgiant į tai, kad poreikis naudotis kito asmens gyvenamosiomis patalpomis kyla tuomet, kai asmuo neturi savo patalpų (atsakovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) dalis šalių paaiškinimais tuo metu nebuvo pritaikytos gyventi), ir atsakovei neginčijus ieškovo nurodytos aplinkybės, darytina išvada, jog ginčo gyvenamųjų patalpų panaudos terminas buvo susietas su atsakovės kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimu. VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 91-94) patvirtina, kad atsakovė nuo 1997 metų yra įgijusi namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad ieškovui priklausančių patalpų panaudos terminas jau yra pasibaigęs, ir atsakovė su šeima nebeturi teisėto pagrindo naudotis ginčo patalpomis. Nors atsakovė teigia perleidusi nurodytą nekilnojamąjį turtą, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Be to, tai neturi esminės reikšmės, kadangi nustatant termino pasibaigimą svarbus atsakovės turėtos galimybės apsigyventi kitur faktas, bet ne tai, kad ji pati savo valia šios galimybės atsisakė.
Net jei ir pripažinti, kad panaudos terminas nebuvo nustatytas, ši sutartis jau gali būti nutraukta ieškovo valia. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Nors ieškovas atskiro raštiško įspėjimo atsakovei nėra išsiuntęs, tačiau atsakovę informavus apie šią bylą toks įspėjimas faktiškai buvo pateiktas. Atsakovei ieškinio nuorašas buvo įteiktas 2012-02-22 (t. 1, b. l. 32), todėl iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trijų mėnesių įspėjimo terminas buvo jau pasibaigęs. Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį neterminuota panaudos sutartis nutraukiama suėjus trims mėnesiams po įspėjimo. Todėl pasibaigus trijų mėnesių terminui ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovės su šeima iškeldinimo iš ieškovui priklausančių gyvenamojo namo patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu. Tokia CK 6.642 straipsnio 1 dalies normos taikymo praktika įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Č. v P. R., R. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2008).
Nutrūkus panaudos teisiniams santykiams, atsakovė su šeima naudojasi ieškovui priklausančiomis ginčo patalpomis be jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovo teisės gintinos, remiantis CK 4.98 straipsniu, kuris numato, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Todėl atsakovės šeima turi būti iškeldinta iš ieškovui (savininkui) priklausančių gyvenamojo namo patalpų.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius dėl patalpų naudojimosi, todėl nepagrįstai laikė ieškinį neįrodytu ir be pagrindo netaikė teisės normų, kurios šiuo atveju turėjo būti taikomos (CK 4.98 straipsnio ir panaudos santykius reglamentuojančių teisės normų). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai, naikinta, šioje dalyje priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys dėl atsakovų su visa šeima iškeldinimo tenkintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo - priešieškinio reikalavimo nustatyti servitutą
Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė, kaip neįrodytą, jog ieškovui buvo pateiktas planas su pasiūlymu dėl servituto nustatymo, kad nėra įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį ar šalys nesutaria gražiuoju. Atsakovė S. B. skundžia šią sprendimo dalį, nurodydama, kad servitutas yra būtinas tam, kad būtų galimybė pabaigti pastato rekonstrukciją ir būtų galima patekti prie statinių bei naudotis kiemu, kadangi visas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovui. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė atsakovės S. B. priešieškinį (t. 1, b. l. 66-67), prieš tai nenustatęs termino ištaisyti jo trūkumus. Atsakovės priešieškinio reikalavimas suformuluotas netinkamai, kadangi juo prašoma „nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) neterminuotą servitutą statiniams, bendrosios nuosavybės teise priklausantiems ieškovui R. P. ir S. B., statinio servitutą S. B. nuosavybės teise esančiam ūkiniam statiniui ir kiemo teritorijai pagal pridedamą planą.“ Tokia reikalavimo formuluotė yra visiškai neaiški ir nesuprantama, kadangi iš jos negalima nustatyti, kokiam konkrečiam nekilnojamajam daiktui ir kokia apimtimi prašoma nustatyti servitutą ir kokio konkretaus viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą norima užtikrinti. Jei šiuo reikalavimu prašoma nustatyti servitutą visam gyvenamajam namui, kitiems statiniams ir žemės sklypui, kas faktiškai reikštų naudojimąsi visa ieškovo nuosavybe, turėtų būti pagrįsta, kodėl tokios didelės apimties servitutas yra būtinas, dėl ko būtina tikslinti ieškinio pagrindą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priėmęs tinkamai neparuoštą priešieškinį, vėliau šioje bylos dalyje neatskleidė bylos esmės, ir todėl šioje bylos dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti priimto priešieškinio trūkumų, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, perduodant šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti, atsakovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą:
Sprendimo dalyje, kuria atmestas ieškovo ieškinys, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo R. P. ieškinį patenkinti. Iškeldinti atsakovus S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) su šeima - nepilnamečiais vaikais A., P. ir A. iš gyvenamojo namo 1A1ž, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų: pusrūsio patalpų, pažymėtų indeksais P-1, P-2, P-3, P-4, P-5, P-6; pirmo aukšto patalpų, pažymėtų indeksais II-1, II-2, II-3, II-5, II-6, II-7, II-8; visų antro aukšto - mansardos patalpų.
Priteisti iš atsakovės S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 141,50 Lt iš kiekvieno atsakovo žyminio mokesčio išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Bylos dalį dėl atsakovės S. B. pateikto priešieškinio nustatyti servitutą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.