- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-2570-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31926-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- VĮ „Registrų centras“, A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams VĮ „Registrų centras“ ir A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 22 775,70 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu prašė jį atleisti nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, jog 1993-05-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirko iš atsakovo A. M. butą, esantį Žirmūnų g. 57-108, Vilniuje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-01 sprendimu minėta pirkimo-pardavimo sutartis buvo panaikinta. Tokiu būdu ieškovas neteko turto, t.y. netekus nupirkto buto jam atsirado žala, kuria privalo atlyginti su tuo susiję kalti asmenys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo A. P. prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė; nustatė ieškovui A. P. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo dalies turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, teismas įvertinęs įrodymų visumą sprendžia, ar pareiškėjas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Iš teismui pateiktos 2015 m. liepos 24 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovas vidutiniškai kiekvieną mėnesį gauna apie 465,35 Eur darbo užmokestį. Teismas, vertindamas šias ieškovo pajamas nurodė, kad jos nėra nepakankamos, dėl ko ieškovas negalėtų sumokėti žyminio mokesčio. Be to, nors ieškovas ir nepateikė duomenų, kad turi nekilnojamojo turto, tačiau nurodė, kad turi būstą, todėl negalima teigti, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko būtų pagrindas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad turi kito nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, nenurodė ir nepateikė įrodymų apie sąskaitas kredito įstaigose (su istorija), turtines teises, vertybinius popierius, kitas galimai gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus bei kitų įrodymų, kurie pagrįstų sunkią ieškovo turtinę padėtį. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo prašymas dalyje, kurioje jis prašo atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio apskritai neatitinka CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi įstatyme numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22 775,70 Eur žalos atlyginimą. Dalį žalos atlyginimo ieškovas grindė Nekilnojamojo turto sandorių paieškos ataskaitoje nurodyta sandorio dėl buto pirkimo suma – 22 500 Eur. Teismas įpareigojo ieškovą paaiškinti, kokiu pagrindu 22 500 Eur neapibrėžto buto 2015 m. liepos mėn. sandorio sudarymas nulemia tai, kad ieškovo patirta žala konkrečiai dėl buto, esančio adresu Žirmūnų g. 57-108, Vilnius, yra būtent tokio dydžio, atsižvelgiant dar ir į tai, kad iš teismui pateiktos 1993 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad galimai ieškovo patirti nuostoliai susiję tik su buto pirkimo kainos (kitų su tuo susijusių išlaidų), o ne buto verte apskritai, sumokėjimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį ir atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 26-27). Nurodė, kad teismas, nustatydamas, jog ieškovas nepateikė pakankamai informacijos, duomenų ar rašytinių įrodymų dėl būtinumo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turėjo suteikti jam galimybę, duoti laiko tarpą pateikti daugiau įrodymų apie atleidimo nuo žyminio mokesčio būtinumą. Pažymėjo, jog turi asmeninės nuosavybės teise mažiau nei pusę žemės sklypo su nameliu Širvintų rajone, kurių realizavimas nerealus, kad galima būtų iš to susimokėti žyminį mokestį; ieškovo darbo užmokestis yra žymiai mažesnis nei teismo siūlomas sumokėti žyminis mokestis, ieškovas turi vieną transporto priemonę, kuri jam reikalinga darbe, nes dirba VĮ „Vilniaus vandenys“ ir reikalinga darbo reikalais važinėti į objektus, be to, ieškovas turi skolų, kurias administruoja antstoliai ir kiekvieną mėnesį iš jo darbo užmokesčio išskaitomos lėšos šiems įsiskolinimams padengti. Ieškovas finansuoja sūnaus studijas, teikia paramą našliui tėvui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo prašymas atleisti ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 22 775,70 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat atleisti nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkinto ieškovo prašymo atleisti ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, kadangi iš ieškovo kartu su prašymu pateiktų dokumentų negalima teigti, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko būtų pagrindas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas skunde nurodė, jog teismas turėjo suteikti jam galimybę ir duoti laiko tarpą pateikti daugiau įrodymų apie atleidimo nuo žyminio mokesčio būtinumą. Kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius, įrodymus neva pagrindžiančius sunkią ieškovo materialinę padėtį.
Pažymėtina, jog CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 178 str.). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės/mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės asmeniui kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; kt.).
Bylos duomenys tvirtina, kad pagal CPK 80 ir 83 straipsnių nuostatas, ką teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas už paduodamą ieškinį (tokį, koks jis yra pateiktas neištaisius nustatytų jo trūkumų) turėtų sumokėti 683 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovas nepateikė įrodymų apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau prašė jį atleisti nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą informaciją apie jo finansinę padėtį, sprendė, kad ji nesudaro pakankamo pagrindo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka.
Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 11/25 dalis pastato – sodo namelio, 11/25 dalis pastato – sandėlio, 11/25 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių Širvintų r. sav., Širvintų sen., Senųjų Viesų k., Užupio g. 14 (b. l. 29-30). Ieškovui taip pat priklauso 11/25 dalis žemės sklypo, esančio Širvintų r. sav., Širvintų sen., Senųjų Viesų k., Užupio g. 14 (b. l. 31-32). Atskirajame skunde nurodytas apelianto teiginys, jog šio jam nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas yra nerealus, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ar apelianto paaiškinimais, todėl atmestinas. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovui priklauso transporto priemonė VW GOLF (b. l. 33).
Iš teismui pateiktos 2015 m. liepos 24 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovas vidutiniškai kiekvieną mėnesį gauna apie 465,35 Eur darbo užmokestį dirbdamas inspektoriumi-kontrolieriumi UAB „Vilniaus vandenys“ (b. l. 21). Apie kitas savo darbovietes ieškovas teismui duomenų nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu, ieškovas nepateikė teismui duomenų apie savo turimas lėšas bankų sąskaitose, turimus vertybinius popierius, kas rodo, jog ieškovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties.
Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas A. P. pateikė pažymą apie T. P. studijas Lietuvos Edukologijos universitete, V. A. P. neįgaliojo pažymėjimo kopiją (b. l. 39-40) nurodydamas, jog finansuoja sūnaus studijas universitete, finansiškai padeda našliui tėvui, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas nurodė, jog teismas turėjo nustatyti laiko tarpą, per kurį ieškovas galėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius būtinybę jį atleisti nuo viso ar dalies žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama 2015-09-21 nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Negalėdamas teismo nustatytu terminu pašalinti ieškinio trūkumų, ieškovas turėjo teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pratęsti nustatytą 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantas nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pateikdamas ieškinį naudojosi advokato atlygintinai teikiama teisine pagalba (b. l. 4, 16-17), o tai suponuoja išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tokia bloga kaip yra deklaruojama. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, kad aplinkybė, jog apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, jog jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas, siekdamas būti atleistu nuo dalies žyminio mokesčio, nepateikė pakankamai duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl tenkinti jo prašymą nėra pagrindo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl to, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs ieškinio trūkumų šalinimo terminas, nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, nustatytinas naujas terminas iki 2016 m. sausio 11 d. įskaitytinai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalimi, 84 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. P. terminą iki 2016 m. sausio 11 d. įskaitytinai pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus.