Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. G. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Instra“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo civilinėje byloje Nr. 2-4669-262/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo priėmimo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai pripažino 2 dienų terminą juridinio asmens veiklos trūkumams pašalinti neprotingai trumpu. CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas protingo termino kriterijus turėtų būti suprantamas kaip tam tikro objektyviai pakankamo termino netinkamai veiklai nutraukti nustatymas, o tokio termino trukmė priklauso nuo pačios veiklos ypatumų. CK 2.89 straipsnis nenumato jokių esminių apribojimų (sąlygų ar terminų), kurie objektyviai užkirstų kelią akcininkams perleisti savo balsavimo teisę per 2 dienų terminą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 dalį, bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti, pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Nagrinėjamu atveju bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Taigi, ieškovės reikalavimo dėl bendrovės vadovo atsistatydinimo įgyvendinimui būtų pakakę to, kad vadovas per 2 dienų terminą būtų pateikęs rašytinį atsistatydinimo pareiškimą. Be to, iš 2013-06-04 UAB „Instra“ vadovo atsakymo akivaizdu, kad pareiškėjos reikalavimai nebus vykdomi, o šie klausimai patikėti spręsti 2013-07-05 neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame balsų daugumą turi akcininkai G. B. ir P. D. bei su jais susiję asmenys, kurie yra suinteresuoti palankaus sprendimo įmonės vadovui priėmimu, taigi, net ir nustačius ilgesnį terminą, pareiškėjos reikalavimai nebūtų įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei akcininkai G. B. ir P. D., nei bendrovės vadovas nepateikė jokių priekaištų dėl neva neprotingo termino netinkamai veiklai nutraukti.Teismas, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja netinkamai įgyvendino pareigą pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, dirbtinai ir nepagrįstai suvaržė konstitucinę pareiškėjos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Iš 2013-06-04 UAB „Instra“ vadovo atsakymo akivaizdu, kad ginčo, nesikreipiant į teismą, šalims išspręsti nepavyko, dėl ko pareiškėja savo teises gali ginti tik teisme.

Pareiškėja nesilaikė CK 2.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų, numatančių išankstinę reikalavimų dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nagrinėjimo tvarką, t.y. nenurodė konkrečios netinkamos juridinio asmens ir/ar jo valdymo organo narių veiklos bei nesuteikė protingo ir pakankamo termino tariamiems pažeidimams pašalinti. Net jei pareiškėjos reikalavimai būtų pagrįsti, reikalaujamų veiksmų atlikti per nurodytą laikotarpį neįmanoma. Dėl balsavimo teisės perleidimo pažymėtina, kad net jei bendrovės vadovas, gavęs tokį reikalavimą, nedelsdamas įteiktų reikalavimo nuorašus akcininkams, pastarieji per 2 dienas sunkiai surastų tinkamą kandidatūrą bei sudarytų atitinkamą balsavimo teisės sutartį. Dėl bendrovės vadovo atsistatydinimo pažymėtina, jog bendrovės vadovo rašytinio pranešimo apie atsistatydinimą pateikimas automatiškai nelemia bendrovės vadovo pasikeitimo. Bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo vadovo rinkimo klausimai, o toks akcininkų susirinkimas, vadovaujantis ABĮ 26 str. 4 d., negali įvykti anksčiau nei po 21 dienos nuo atitinkamo pranešimo dienos. Pareiškėjos 2013-05-31 rašte pateikti reikalavimai nėra susiję su juridinio asmens ar jo valdymo organų veiklos tyrimo objektu, todėl tokių reikalavimų pateikimas nesudaro pagrindo inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą teismine tvarka.Pareiškėjos reikalavimai buvo nagrinėti 2013-07-05 UAB „Instra“ akcininkų susirinkime, kuriame pagrįstai nuspręsta reikalavimų netenkinti. Pareiškėja piktnaudžiauja juridinio asmens veiklos tyrimo institutu, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir visiško UAB „Instra“ turto administravimo paskyrimo, nesant tam teisinio ir/ar faktinio pagrindo. Pareiškėja laikinųjų apsaugos priemonių siekia neatsitiktinai, nes UAB „Instra“ yra UAB „Elgamos grupė“ akcininkas, tuo tarpu pareiškėjos tėvas taip pat yra UAB „Elgamos grupė“ akcininkas, kuris dalyvauja keliuose teisminiuose ginčuose su atsakovu ir kitais UAB „Elgamos grupė“ akcininkais, kuriuose siekia suvaržyti 70 proc. UAB „Elgamos grupė“ akcijų turinčių akcininkų neturtines teises, kliudyti valdymo organams eiti savo pareigas. Pareiškėja, pateikdama pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia apriboti UAB „Instra“ galimybę dalyvauti UAB „Elgamos grupė“ akcininkų susirinkimuose ir priimti reikšmingus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Kaip teisingai pažymi apeliantė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra konstitucinė asmens teisė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, CK antrosios knygos X skyriuje reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. Šio skyriaus nuostatos išskiria dvi juridinio asmens dalyvio pareiškimo nagrinėjimo stadijas. Priėmęs pareiškimą, teisėjas turi nustatyti, ar pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CK 2.125 str., 2.126 str.). Turi būti patikrinama, ar paduodantis pareiškimą asmuo atitinka CK 2.125 str. reikalavimus, ar buvo prieš tai kreiptasi ir ar tinkamai kreiptasi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) (CK 2.126 str. 2 d.), ar rengiant kreipimąsi ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo, dalyvavo advokatas (CK 2.126 str. 3 d.). Ir tik ištyręs šiuos duomenis, teismas priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba pareiškimą atmeta (CK 2.126 str. 4 d.). Po nutarties dėl juridinio asmens veiklos tyrimo priėmimo prasideda bylos nagrinėjimas iš esmės. Taigi, įstatymų leidėjas, suteikdamas juridinio asmens dalyviams teisines priemones kontroliuoti juridinio asmens valdymą, nustatė privalomą išankstinę ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. Civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimą.

CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas teismui dėl veiklos tyrimo gali būti paduodamas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiame pareiškime turi būti konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas bei nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama.

Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar UAB „Instra“ akcininkės V. G. 2013-06-03 UAB „Instra“ akcininkams G. B., P. D. ir įmonės vadovui G. E. pateiktas 2013-05-31 prašymas, kuriuo pareikalauta iki 2013-06-05 11 val. akcininkams G. B. ir P. D. perduoti savo balsavimo teisę UAB „Instra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose kitiems asmenims, o vadovui G. E. atsistatydinti iš UAB „Instra“ vadovo pareigų, atitinka CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Teismas sprendė, kad dviejų dienų terminas nurodytiems reikalavimams įvykdyti neatitinka protingo termino kriterijaus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kadangi įstatymas nenumato kriterijų, kas laikytina „protingu terminu“, kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, tai sprendžia teismas. Nors nagrinėjamu atveju sutiktina, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatytas 30 dienų terminas skolininko įsipareigojimams įvykdyti, nebūtinai laikytinas protingu terminu aptariamoje situacijoje, visgi 2 dienų terminas apeliantės nurodytiems reikalavimams, atsižvelgiant į jų turinį, įvykdyti objektyviai nelaikytinas pakankamu. Kaip teisingai nurodo atsakovas UAB „Instra“ atsiliepime į atskirąjį skundą, net jei laikyti, kad įmonės vadovas, gavęs akcininkės pareiškimą, iš karto apie jos reikalavimus informuotų akcininkus, 2 dienų terminas surasti tinkamas kandidatūras bei sudaryti balsavimo teisės perleidimo sutartį objektyviai laikytinas per trumpu, nes balsavimo teisė yra viena iš esminių akcininko teisių, jos įgyvendinimas gali daryti didelę įtaką įmonės veiklai bei jos rezultatams, kurie atitinkamai lemia akcininkų teises ir interesus, todėl darytina išvada, jog objektyviai tokios sutarties sudarymui reikalingas ilgesnis negu dviejų dienų terminas. Dėl reikalavimo įmonės vadovui atsistatydinti pažymėtina, kad vien įmonės vadovo pareiškimas dėl atsistatydinimo savaime nereiškia jo įgaliojimų nutrūkimo, nes savo valią dėl bendrovės vadovo išreikšto noro atsistatydinti turi pareikšti jį išrinkęs bendrovės organas (Akcinių bendrovių įstatymo 3, 5 d.), nagrinėjamu atveju – akcininkų susirinkimas, kurio vien sušaukimui, akivaizdu, jog dviejų dienų terminas yra per trumpas.

Apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nepagrįstu apeliantės argumentą, kad net nustačius bet kokios trukmės terminą atsakovas nesiimtų veiksmų jos nurodytoms aplinkybėms pašalinti, nes atsakovas, gavęs pareiškimą dėl netinkamos veiklos nutraukimo, išreiškė valią, kad akcininkės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, taigi, nei akcininkai, nei vadovas neketina jų įvykdyti, todėl, apeliantės teigimu, net ir ilgesnio termino nustatymas yra beprasmis. Įstatymas pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo padavimą sieja su tinkamu ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymųsi, todėl aplinkybės, susijusios su atsakovo pozicija akcininkės pareiškimo atžvilgiu, vėliau vykusio įmonės akcininkų susirinkimo priimti nutarimai neturi esminės teisinės reikšmės, sprendžiant, ar buvo tinkamai laikytasi ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Teismui padarius išvadą, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tai yra pareiškime dėl netinkamos veiklos nutraukimo suteikė protingumo kriterijų neatitinkantį terminą pareiškime nurodytoms aplinkybėms pašalinti, neturi teisinės reikšmės vėliau sekę įvykiai. Protingumo kriterijus neatitinkančio termino aplinkybėms pašalinti suteikimas reiškia ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymą, o tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Papildomai pažymėtina, kad tik motyvuotas konkrečios netinkamos veiklos požymių pareiškėjo kreipimesi nurodymas yra pagrindas juridinio asmens valdymo organui pašalinti netinkamos valdymo veiklos aplinkybes arba pateikti pareiškėjui argumentuotą atsakymą, jog įtarimai dėl valdymo veiklos netinkamumo yra nepagrįsti. Tokiu kreipimusi nelaikomas prašymas, kuriame nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Iš pareiškėjos prašymo dėl netinkamos veiklos nutraukimo (b.l. 13) matyti, kad netinkama veikla pareiškėja laiko akcininkų G. B., P. D. ir įmonės vadovo G. E. sudarytus sandorius, kurių pasekoje UAB „Instra“ pareikštas daugiau negu 6 mln. Lt dydžio ieškinys, taip pat dalyvavo steigiant įmones, kurių pavadinime naudotas kitai įmonei priklausantis pavadinimas, kas irgi gali sąlygoti bendrovės nuostolius. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašyme dėl netinkamos veiklos nutraukimo suformuluoti reikalavimai – akcininkams perduoti savo balsavimo teisę, o vadovui – atsistatydinti atsieti nuo pareiškėjos nurodomos netinkamos veiklos, nes netinkamą veiklą grindžiant nuostolingų sandorių sudarymu, reikalaujama ne nutraukti tokio pobūdžio veiklą ar ateityje susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo, bet, atitinkamai- akcininkams perleisti balsavimo teisę, o įmonės vadovui- atsistatydinti. Taigi, naudojantis ikiteismine šio ginčo sprendimo tvarka, svarstytina ir tai, ar pareiškimo dėl netinkamos veiklos turinys atitinka prašyme tokią veiklą nutraukti keliamus reikalavimus.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti V. G. pareiškimą dėl UAB „Instra“ veiklos tyrimo. Taigi, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Tuo pačiu pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo neužkerta kelio pareiškėjai tinkamai, t.y., laikantis įstatymų nustatytos tvarkos pasinaudojus išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka, kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.