Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2015 m. sausio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 14-IL-85-01052-e „Dėl atsisakymo M. P. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu (b. l. 4-5) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 14-IL-85-01052-e „Dėl atsisakymo M. P. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“;

2) įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

Nurodo, kad 2014 m. gruodžio 3 d. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau ­– ir Tauragės apskrities VPK), išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei, jo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai neišdavė leidimo laikyti (nešiotis) ginklą.

Pareiškėjas skunde teigia, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Pabrėžia, kad atsakovas iš esmės nenurodė nei vienos esamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Pareiškėjas mano atitinkantis teisės aktų reikalavimus nustatytus asmenims, siekiantiems įsigyti ir naudotis šaunamaisiais ginklais. Be to, jis yra medžiotojas, išklausė medžioklės taisyklių kursus ir įgijo teisę medžioti, todėl turėjo teisėtus lūkesčius dalyvauti medžioklėse. Darbe, medžiotojų klube, draugų yra charakterizuojamas teigiamai, neturi jokių galiojančių drausminių ar administracinių nuobaudų.

Mano, kad skundžiamame sprendime nurodyti administraciniai teisės pažeidimai nėra tokie pavojingi, kad būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas, įgydamas ir turėdamas ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Akcentuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu 2012 m. liepos 4 d. bei 2014 m. vasario 9 d. pradėti ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti 2013 m. rugpjūčio 9 d. bei 2014 m. gegužės 28 d., todėl mano, kad šios aplinkybės negali turėti reikšmės jo pavojingumo vertinimui. Teigia, jog praeityje yra padaręs klaidų dėl kurių šiuo metu gailisi, tačiau nemano, jog už tai turi būti baudžiamas visą gyvenimą.

Pareiškėjas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 49), į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas 2015 m. sausio 27 d. prašymu prašo bylą nagrinėti jam bei jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 51-53).

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 11-12) nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, B, C, kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pabrėžia, jog teisės aktų nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sistemingai vykdo teisės aktų pažeidimus, o administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, jam yra neveiksmingos. Pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai yra šiukštūs, keliantys grėsmę visuomenės saugumui, kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar nuosavybei. Pažymi, jog dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja M. P. asmenybę, todėl tai gali būti laikoma pakankamu pagrindu apriboti jo teisę laikyti (nešiotis) ginklus, nes leidimas laikyti (nešiotis) ginklus siejamas su asmenybe, o faktas, kad dėl pareiškėjo veiksmų pradėti du ikiteisminiai tyrimai ir jam buvo pareikšti įtarimai, jau konstatuoja, jog asmuo buvo praradęs nepriekaištingą reputaciją. Nurodo, kad pareiškėjui ir 2009 m. buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo.

Nesutinka su tuo, kad Tauragės apskrities VPK, neišduodamas M. P. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius dalyvauti medžioklėse, kadangi apribojimas turėti šaunamuosius ginklus jokiu būdu neapriboja pareiškėjo teisėtų lūkesčių dalyvauti medžioklėse. Taip pat pabrėžia, kad gautas medžiotojo bilietas, dar nesudaro prielaidų manyti ar tikėtis, jog bus išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 10). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas atsiliepimu, prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 11-12).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau ­– ir Tauragės apskrities VPK) 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 14-IL-85-01052-e „Dėl atsisakymo M. P. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) panaikinimo. Panaikinus Sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti Tauragės apskrities VPK iš naujo išnagrinėti jo 2014 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas M. P. 2014 m. lapkričio 7 d. prašymu Nr. 14-G-85-02244-e kreipėsi į Tauragės apskrities VPK, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus: medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai) (b. l. 13).

Tauragės apskrities VPK 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 14-IL-85-01052-e atsisakė išduoti pareiškėjui M. P. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Faktiniu atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagrindu nurodyta tai, kad pareiškėjo atžvilgiu 2013 m. liepos 4 d. bei 2014 m. vasario 9 d. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose Nr. 85-1-00651-13 ir Nr. 85-1-00087-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 punktą (viešosios tvarkos pažeidimas). Be to, M. P. ne kartą yra padaręs administracinius teisės pažeidimus, o būtent: 2009 m. liepos 25 d. jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 2011 m. balandžio 2 d. – ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, 2012 m. rugpjūčio 13 d. – ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, 2013 m. liepos 4 d – ATPK 174 straipsnyje, 2013 m. rugpjūčio 2 d. – ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas, remdamasis nurodytais duomenimis, Sprendime padarė išvadą, kad M. P. įvykdė šiurkščius ir pavojingus teisės pažeidimus, susijusius su viešosios tvarkos ir visuomenės saugumu; pažeidimai daromi pakartotinai, administracinės poveikio priemonės M. P., kaip drausminančios priemonės, yra neveiksmingos. Todėl M. P., įgydamas ir turėdamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei.

Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Sprendimą iš esmės motyvuoja tuo, kad Sprendimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančios, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei, nes padaryti administraciniai pažeidimai nėra pavojingi, o pareiškėjo atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, todėl šios aplinkybės negali turėti jokios reikšmės jo pavojingumo vertinimui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Minėto Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimai laikyti ar leidimai nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduodami asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose pateikiamas sąrašas atvejų, kada fizinis asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus gėrius tikimybė,todėl toks pavojus kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas individualiai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, yra nurodęs, jog minėtoje normoje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra aktualus ir jų atsiradimas laike (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-974/2014).

Aptariama teisės norma, t.y. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas pradėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d. (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija). Iki tol galiojusiame Įstatymo 17 straipsnyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija), kuriame taip pat buvo nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, analogo aptariamam 17 straipsnio 1 dalies 11 punktui (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nebuvo. Nagrinėjamai bylai aktualios ir reikšmingos sprendime nurodytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn atsirado ir iki 2011 m. kovo 1 d. (2009 m. liepos 25 d. eismo įvykis, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), t. y. atsirado galiojant Įstatymo 17 straipsnio redakcijai, kurioje tokio pagrindo taikyti teisės įsigyti ir turėti ginklus apribojimą nebuvo. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus ir šios (aptariamos) teisės normos taikymo laike klausimas.

Palyginus su iki 2011 m. kovo 1 d. buvusiu teisiniu reguliavimu, aptariamo apribojimo naujo pagrindo atsiradimas gali būti traktuojamas kaip leidimų išduoti ir turėti ginklus išdavimo sugriežtinimas. Tai, atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją, suponuoja būtinumą aptarti, ar toks sugriežtinimas yra leistinas principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) bei konstitucinio teisinės valstybės principo laikymosi prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad leidimų ginklams turėti ir išduoti tvarkos nustatymas, jos pakeitimas (tuo pačiu ir sugriežtinimas) yra įstatymų leidėjo kompetencija, kurią įgyvendinant, kartu su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, turi būti maksimaliai užtikrintas ir viešasis interesas, t. y. visuomenės saugumas bei viešoji tvarka. Šių, asmens individualių ir viešojo, interesų suderinamumas yra pasiekiamas, atsižvelgiant į daugelį visuomeninių ir socialinių faktorių, siekiant nustatyti tarp jų (skirtingų interesų) tam tikrą pusiausvyrą. Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas nėra saistomas savo jau nustatytos leidimų turėti ginklus tvarkos, o, atsižvelgdamas į tam tikrus aplinkybių ar tam tikrų tendencijų pakitimus, gali nustatyti kitokią, kai kuriais aspektais griežtesnę, aptariamų leidimų išdavimo tvarką. Tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamai bylai aktualaus naujo (Įstatymo 17 straipsnio 1 d. 11 punkte nustatyto) apribojimo turėti ginklus įvedimas negali būti laikomas lex retro non agit ir konstitucinio teisinės valstybės principų pažeidimu.

Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia pareiškėjo iki šios datos padarytus nusižengimus, įvertinant juos pagal jau aptartus „kokybinį“ ir aktualumo kriterijus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 16-19) patvirtina, kad pareiškėjas yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka: ATPK 2010 m. sausio 7 d. baustas administracine tvarka pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą; 2011 m. balandžio 26 d. – pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. balandžio 2 d. 4 val. 30 min. bute garsiai klausėsi muzikos; 2012 m. spalio 18 d. – pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. 21 val. 8 min. iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, pavojingai manevruodamas automobilį, važiavo prasukdamas ratus šaligatviu, užvažiavo ant vejos, spausdamas akseleratoriaus pedalą, prasukdamas ratus važiavo žaliąją veja „piešdamas saules“ ant vejos, taip palikdamas žymes ir sugadindamas veją, kėlė grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai bei eismo saugumui, be to, tokiais veiksmais sukėlė žmonių pasipiktinimą. Pasiūlius pasitikrinti girtumą alkoholio kiekio matuokliu, pabėgo nuo policijos pareigūno, taip vengė pasitikrinti girtumą; 2014 m. sausio 31 d. – pagal 174 straipsnį už tai, kad 2013 m. liepos 4 d. apie 5 val. 14 min. nakties metu būdamas neblaivus (nustatytas 2,37 promilių girtumas) viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tam neskirtoje vietoje ant šaligatvio kūreno laužą, triukšmavo, iš telefono garsiai leido muziką; 2013 m. spalio 11 d. – pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad nakties metu garsiai leido muziką ir trukdė žmonėms ilsėtis, trikdė viešąją rimtį. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu 2013 m. liepos 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00651-13 pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 punktą (viešosios tvarkos pažeidimas), kuris nutrauktas 2013 m. rugpjūčio 9 d. bei 2014 m. vasario 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00087-14 pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 punktą (viešosios tvarkos pažeidimas), kuris nutrauktas 2014 m. gegužės 28 d. (23).

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjas teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, pareiškėjui yra neveiksmingos. Pabrėžtina, kad pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, tokie kaip: pavojingas manevravimas žmonių akivaizdoje, neblaivumo patikrinimo vengimas, neblaivaus asmens laužo kūrenimas nakties metu ant šaligatvio, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ir kt. yra įžūlūs, tyčiniai pareiškėjo veiksmai, keliantys grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, eismo saugumui. Padarytų pažeidimų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui nėra vertybė teisės aktai, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Tuo labiau, kad M. P. 2008 m. gruodžio 1 d. buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo (b. l. 30-33), tačiau pareiškėjas dėl savo elgesio išvadų nepadarė. Nurodyti teisės pažeidimai yra reikšmingi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu. Pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00651-13 nutrauktas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00087-14 nutrauktas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Nors pareiškėjas nurodo šiuo metu neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, kad jo atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai nutraukti, tačiau pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų sistemiškumas bei jų pobūdis, pradėti ikiteisminiai tyrimai ir pareikšti įtarimai ne tik neigiamai charakterizuoja pareiškėją, tačiau kartu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad galima būtų taikyti M. P. atžvilgiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, t.y. šios materialinės teisės normos taikymo prasme atsakovo sprendimas pripažintinas pagrįstu.

Skundas argumentuojamas ir pareiškėjo tesėtų lūkesčių dalyvauti medžioklėse pažeidimu, nes jis yra įgijęs teisę medžioti, o taip pat tuo, kad už padarytus teisės pažeidimus negali būti baudžiamas neribotą laiką.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (pvz., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas).

Pagal minėto Konstitucinio Teismo nuostatas, teisėti lūkesčiai kyla iš Konstitucijos ir įstatymų, bet ne iš pareiškėjo tikėjimo ar manymo, kad išklausius medžioklės taisyklių kursus ir įgijus teisę medžioti jam bus išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“ (pvz. 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.

Skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis bei teisės aktų normomis, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. 14-IL-85-01052-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.