- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- eA-1417-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01912-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. K.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. K. ir J. K. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. (šiame įsakyme jo priėmimo data nurodyta 2013 m. birželio 26 d.) įsakymą Nr. 30-1471 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (toliau – ir 2013 m. birželio 26 d. Įsakymas Nr. 30-1471); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas); 3) panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-( 14.49.2.)-1269 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m., Vilniaus sav. pardavimo J. K.“; 4) įpareigoti Tarnybą grąžinti J. K. už žemės sklypo plano parengimą 2014 m. vasario 2 d. šios sumokėtą sumą – 98,72 Eur.
2. Prokuroras nustatė, kad Administracijos direktorius skundžiamu įsakymu patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (pastaba, minėtu įsakymu patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius – 0,1634 ha plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0440 ha sklypą prie 0,1194 ha privataus žemės sklypo dalies.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu įregistravo Tarnybos patikėjimo teisę į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0440 ha ploto žemės sklypas (toliau – ir 0,0440 ha ploto Žemės sklypas, ginčo žemės sklypas). Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 20 d. įsakymu nusprendė 0,0440 ha ploto žemės sklypą parduoti už 40 700 Lt. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Už žemės sklypo plano parengimą J. K. 2014 m. vasario 2 d. sumokėjo 198,10 Lt.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis, nurodė, kad administraciniai sprendimai, kuriais buvo suformuotas ginčo Žemės sklypas, vėliau įregistruota Tarnybos patikėjimo teisė į šį sklypą ir priimtas sprendimas jį parduoti J. K., pažeidžia imperatyvius aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką.
5. Suformuotas 0,0440 ha ploto Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai. Administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti. Suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas), t. y. Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų. Kadangi J. K. už 0,0440 ha Žemės klypo plano parengimą sumokėjo 98,72 Eur, Tarnyba privalo šią sumą jai grąžinti.
6. Prokuroro pareiškimas grindžiamas būtinybe pašalinti valstybės institucijų pažeidimus, kuriais asmenims sudaryta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą išskirtinėmis sąlygomis ne aukciono tvarka ir dėl to valstybė ne tik negavo galimų pajamų, tačiau buvo suvaržytos kitų asmenų teisės pretenduoti į ginčo sklypą, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas.
7. Be to, viešas interesas šioje byloje pasireiškia ir siekiu užtikrinti tinkamą viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į prokuroro pareiškimą su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.
9. Tarnyba paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 4 d. raštą Nr. A51-6938(2.14.2.12-MP8), kuriame buvo prašoma pateikti išvadą dėl Žemės sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje. Likviduojama Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. (31)-1.2-1684-(3.31) pritarė Žemės sklypo padidinimui laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu tai neprieštaraus teisės aktų reikalavimams. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A30-1618 leido pradėti rengti apie 1634 kv. m Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei nustatė, kad Žemės sklypo rengimo plano tikslas yra padidinti ne daugiau kaip 6 arais minėtą žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 26 d. Įsakymu Nr. 30-1471 patvirtino Žemės sklypo planą. Minėtame plane nustatytas bendras Žemės sklypo 1 634 kv. m plotas, įskaitant įsiterpusį 440 kv. m žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sanora“ matininko F. S. 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nutarė kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, prašydamas įregistruoti minėtą 440 kv. m žemės sklypą. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1269 nusprendė parduoti 440 kv. m valstybinės žemės sklypą Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-198-(14.49.104.) informavo J. K., kad 440 kv. m valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir minėto žemės sklypo pardavimas stabdomas (nebus vykdomas).
10. Tarnybos nuomone, kompleksiškai vertinant ginčo teritoriją (aplink Džiaugsmo ir Svajos gatves suformuoti kaip įsiterpę žemės sklypai) teigtina, kad šioje teritorijoje galima formuoti atskirus sklypus, todėl tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas nėra galimas.
11. Nutarime nėra nustatyta, jog įsiterpusio žemės sklypo sąvoka turi būti apibrėžiama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 1124, kuriuo patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kadangi Aprašo nuostatos šiuo atveju yra taikomos tik informuojant su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus ir (ar) nuomininkus bei nustatant parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo ploto dydį, todėl priimant sprendimus dėl galbūt įsiterpusio valstybinės žemės ploto, neturi būti vadovaujamasi Apraše nurodytu įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimu.
12. Tarnyba, remdamasi taikytinu teisiniu reguliavimu ir faktine Žemės sklypo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtimi tvirtino, kad minėtas žemės sklypas šiaurės, pietų ir rytų pusėse formavimo metu ribojosi su laisva valstybine žeme (kitais kaip įsiterpusiais formuojamais žemės sklypais), žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepastebimi dideli reljefo nelygumai, leidžiantys konstatuoti šlaito ar griovos buvimą, o sprendžiant dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atitikimo siauros juostos išimčiai, reikalinga atsižvelgti, kad atkarpa tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypo yra didesnė nei 30 metrų, kuri negali būti prilyginama siaurai juostai.
13. Tarnybos nuomone, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie Žemės sklypo.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.
15. Administracija paaiškino, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
16. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus 2016 m. vasario 15 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos J. R. atžvilgiu bei buvo konstatuota, kad priimti sprendimai, perleidžiant sklypus, iš esmės nesukėlė žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, valstybės interesams. Minėtame nutarime buvo vertintas ir administracinių aktų dėl Žemės sklypo dalies perleidimo teisėtumas bei konstatuota, kad administraciniai aktai pažeidė Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatas. Taigi, būtent 2016 m. vasario 15 d. nutarimo priėmimo diena laikytina termino administraciniams aktams apskųsti pradžia, nes pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, tačiau kreiptis į teismą delsė kelis mėnesius, todėl laikytina, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo.
17. Administracijos teigimu, kad pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktą, miestų teritorijose pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, esamas žemės sklypas gali būti padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Šiame įstatyme nustatyta ploto riba vertintina kaip aukštesnės teisinės galios akte įtvirtintas kriterijus ir jis skiriasi nuo Nutarimo 2.15 punkte nustatytos laisvos valstybinės žemės ploto gyvenamosiose teritorijose ribos (0,04 ha), kuris laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu. Administracija, be kita ko, akcentavo, kad Nutarimo 2.15 punktas suteikė teisę didinti lengvatinėmis sąlygomis parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio valstybinės žemės plotą Tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.
18. Administracijos teigimu, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjas neturi jokių įrodymų, kad aukciono tvarka sklypas būtų parduotas už didesnę nei rinkos kainą, nes yra įmanomos situacijos, kad aukciono metu, nesusirinkus pakankamai potencialių pirkėjų, sklypas gali būti parduotas ir už mažesnę nei rinkos kainą. Taigi pareiškėjas neįrodė viešo intereso pažeidimo, todėl pareiškimas turėtų būti atmestas.
19. Administracija, nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į šį valstybinės žemės plotą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte buvo nustatyta, kad miestų teritorijose pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, esamas žemės sklypas gali būti padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Šį teisės aktą atsakovas vertino kaip aukštesnės galios teisės aktą nei Nutarimas.
20. Kadangi siekiamoje prijungti Žemės sklypo dalyje yra reljefo svyravimai (virš 3 m), tai įvertinusi Administracija paaiškino, kad visoje teritorijoje tarp Džiaugsmo ir Svajos gatvių, prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nėra galimybės įrengti privažiavimo ir jame nėra galimybės suformuoti atskiro, savarankiško, racionaliai naudojamo žemės sklypo. Be to, yra galiojantys ir detalieji planai, kurie apima sklypus, esančius Svajos ir Džiaugsmo gatvėje. Nesant galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemė sklypo bei siekiant užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą, buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai.
21. Ginčijamas Administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas prieš įsigaliojant Nutarimo 2016 m. gegužės 25 d. redakcijai. Taigi nebuvo pažeista bendroji teisės akto taikymo laiko atžvilgiu taisyklė. Tuo metu, kai buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, kiekvienas atvejis būdavo vertinamas individualiai. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šioje byloje ginčijamus administracinius aktus, remiantis teisės aktų nuostatomis, kurios įsigaliojo po administracinių aktų priėmimo šioje byloje.
22. Pagal galiojančius detaliuosius planus, apimančius Svajos ir Džiaugsmo gatvėse esančius sklypus, yra suplanuoti du savarankiški individualiųjų gyvenamųjų namų statybos kvartalai su visa šių kvartalų poreikiams būtina susisiekimo ir inžinierine infrastruktūra. Laisvos valstybinės žemės plotas šiuo atveju apribotas minėtų individualių gyvenamųjų namų kvartaluose esančiais privačiais žemės sklypais, todėl tokiame valstybinės žemės plote suformavus atskirą žemės sklypą nebūtų galimybės įrengti įvažiavimo. Prašomas papildomai priskirti apie laisvos valstybinės žemės plotas, yra prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir saugomos teritorijos – Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologinio draustinio. Iš suvestinio skaitmeninio teritorijos žemėlapio bei reljefo žemėlapio matyti, kad dėl vyraujančio reljefo nebuvo įmanoma suformuoti atskirų sklypų bei įrengti įvažiavimus į juos. Siekiant įrengti įvažiavimą, turėtų būti ardomas reljefas, esantis Rokantiškių kalvos apsaugos zonoje, kas yra draudžiama.
23. Tarp žemės sklypų savininkų Džiaugsmo ir Svajos gatvėse buvo sudarytas 2013 m. sausio 24 d. susitarimas, kuriuo šalys įsipareigojo išsipirkti nustatytus žemės plotus, esančius siaurame ruože tarp Džiaugsmo ir Svajos gatvių. Išsipirkus atitinkamus žemės plotus ir įgyvendinus šį susitarimą, nebūtų galima laikyti, kad ginčo žemės plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pareiškėjas neginčijo 2013 m. sausio 24 d. susitarimo, sudaryto tarp žemės sklypų savininkų Džiaugsmo ir Svajos gatvėse.
II.
24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino. Teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 30-1471 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1269 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav. pardavimo J. K.“ ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti J. K. už žemės sklypo plano parengimą 2014 m. vasario 2 d. pastarosios sumokėtą sumą – 98,72 Eur.
25. Vertindamas, ar pareiškėjas nepraleido termino kreiptis dėl viešojo intereso gynimo į teismą, teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas, be kita ko, inicijuoti šioje byloje reikalaujamų panaikinti administracinių aktų panaikinimo procedūras. Teismas konstatavo, kad prokuroras nepraleido įstatymo nustatyto termino paduoti pareiškimą teismui. Administracijos teiginius, kad nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo turėjo būti skaičiuojamas terminas kreiptis į teismą, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes darė išvadą, kad ginčijamas terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kada pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą kreiptis dėl viešojo intereso gynimo.
26. Vertindamas, ar suformuotas žemės sklypo plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą, teismas vadovavosi Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 ir 7 dalimis, Aprašo 4.4, 17.1 ir 17.2 punktais, Nutarimo 2.15 punktu. Teismas konstatavo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas įtvirtina aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais. Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinta išskirtinė (lengvatinė) valstybinės žemės pardavimo tvarka negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai.
27. Teismas iš Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio ir suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenų nustatė, kad 0,0440 ha ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai. Teismo vertinimu, ginčijami administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti. Teismas darė išvadą, jog ginčo valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir tokio sklypo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad šios išvados nepaneigė ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į bylą pateiktas 2013 m. sausio 24 d. žemės sklypų savininkų susitarimas išsipirkti įsiterpusius sklypus, kadangi byloje nebuvo objektyvių duomenų, kad jis yra įgyvendintas.
28. Teismas atmetė kaip nepagrįstus Administracijos teiginius, kad ginčo sklypo reljefas atitinka griovos ir šlaito apibrėžtis, todėl tokiam sklypui netaikomas nei nesiribojimo, nei 0,04 ha ploto reikalavimas. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir kartu pateiktos ginčo teritorijos nuotraukos, skaitmeninio žemėlapio kopijos nepatvirtino vienareikšmės išvados, kad ginčo sklypo nuolydis yra žymus ir akivaizdus, leidžiantis teigti, jog ginčo sklype yra šlaitas ar griova. Šiuo aspektu teismas pritarė Administracijos teiginiams, kad ginčo sklypo reljefo svyravimai atsispindi pateiktame paviršių pjūvių žemėlapyje bei skaitmeniniame žemėlapyje, tačiau ginčo sklypo plotis ir esamas reljefas nesudarė pagrindo teigti, kad ginčo sklypas laikytinas siaura juosta, griova ar šlaitu. Teismas konstatavo, jog ginčo sklypas, remiantis Nutarimo 2.15 papunkčiu, galėjo būti formuojamas ne didesnis kaip 400 kv. m (0,04 ha) ir nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo žemės sklypo plotą didinti iki 440 kv. m.
29. Teismo vertinimu, Administracijos argumentai dėl objektyvios galimybės (ne)buvimo suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirus sklypus ginčo sklype, įgyvendinant žemės reformą teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo esminiai, pagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais, todėl teismas atskirai šių argumentų nutarė nenagrinėti.
30. Teismas konstatavo, kad administraciniai sprendimai, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, vėliau įregistruota Tarnybos patikėjimo teisė į šį sklypą ir priimtas sprendimas jį parduoti, pažeidė imperatyvius aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, Nutarimo 2.15 papunktį), nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką. Valstybinės žemės pardavimo sandoris, kai suformuotas žemės sklypas neatitinka Nutarime nustatytų reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, negali būti sudarytas.
31. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino– skundžiamus aktus panaikino ir įpareigojo Tarnybą J. K. už žemės sklypo plano parengimą grąžinti 98,72 Eur.
III.
32. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą atmesti.
33. Atsakovas pažymi, kad šioje aš byloje esminis klausimas yra tas, ar ginčo žemės sklypas, kuris buvo suformuotas, atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką teisės aktų prasme. Bendriausia prasme ginčas yra dėl kriterijų, kurie žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, leistų laikyti atitinkantį įsiterpusį žemės plotą, vertinimo, papildomai atsakant į klausimą, ar žemės sklypas atitinka teisės aktuose nurodytas išimtis, leidžiančias jį parduoti ne aukciono būdu. Toks ginčo dalykas suponuoja tai, jog būtina aiškiai nustatyti, kuris subjektas, kokia apimtimi ir kokiais kriterijais, vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kompetentingas įvertinti, ar žemės sklypas yra racionalaus dydžio, funkcionaliai panaudojamas atsižvelgiant į jo išsidėstymą ir kt.
34. Administracija vadovaujasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnių 3 dalies 4 punktu, Aprašu ir Nutarimu bei akcentuoja, jog teisės aktai įtvirtina žemės savininko ar nuomotojo teisę įsigyti su jam priklausančiu ar nuomojamu žemės sklypu besiribojančios laisvos valstybinės žemės plotą esant tam tikroms sąlygoms. Analizuojant Aprašo 4.4 punktą ir Vyriausybės Nutarimo 2.15 punkte pateiktą įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą, matyti, kad pripažįstant sklypą įsiterpusiu turi būti konstatuota šių sąlygų visuma: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai iki 4 arų gyvenamosiose teritorijose; 2) juose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų; 3) šie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), t. y. žemės plotas negali ribotis su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tačiau sąlyga dėl nesiribojimo su laisvos valstybinės žemės plotu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Tokį šių sąlygų aiškinimą pateikia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismas, viena vertus, sutiko su Administracijos pastebėjimais, jog ginčo sklypo reljefo svyravimai atsispindi pateiktame paviršių pjūvių žemėlapyje bei skaitmeniniame žemėlapyje, tačiau sprendė, kad ginčo sklypo plotis ir esamas reljefas nesudaro pagrindo teigti, kad šis sklypas laikytinas siaura juosta, griova ar šlaitu, ir, remiantis Nutarimo 2.15 punktu, galėjo būti formuojamas ne didesnis kaip 400 kv. m.; nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo žemės sklypo plotą didinti iki 440 kv. m. Šie teismo argumentai vienas kitam prieštarauja ir neatitinka galiojusio teisinio reguliavimo. Administracijos įsitikinimu, galiojęs Nutarimo 2.15 punktas nedraudė prijungiamo žemės sklypo plotą didinti iki 440 kv. m., t. y. viešojo administravimo subjektai valstybinės žemės sklypą, turėdami tam diskrecijos teisę ne tik galėjo laikyti įsiterpusiu, bet ir padidinti jo plotą.
36. Administracija pakartoja, kad skundžiamas Administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas prieš įsigaliojant Nutarimo 2016 m. gegužės 25 d. redakcijai, kuria buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, todėl kiekvienu atveju žemės sklypo atitikimas minėtoms sąvokoms buvo vertinamas pagal faktinę situaciją. Įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, kad naujosios Nutarimo 2.15 punkto nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimti sprendimai juos parduoti arba išnuomoti. Taigi šios nuostatos neturi grįžtamosios galios. Tokiu atveju, manytina, šios sąvokos vertinimas turi būti pavestas teritorijų planavimo specialistams, kurie turi diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti žemės ploto atitikimo įsiterpusio sklypo sąvokai kriterijus, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, urbanistinį kontekstą, protingumo, teisingumo, išteklių valdymo efektyvumo principus ir šių teritorijų planavimo tikslą – ištaisyti teritorijų planavimo metu atsiradusius nenaudojamus žemės plotus ir gauti pajamų į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
37. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ginčo žemės sklypas suformuotas siauroje valstybinės žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile išsidėsčiusių privačių žemės sklypų. Toks minimo valstybinės žemės ploto išsidėstymas vienareikšmiai sąlygojo, jog jame formuoti savarankiškus, galimus racionaliai naudoti žemės sklypus nebuvo galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
38. Teismas visiškai nemotyvavo, kuo remiantis ir su kuo lyginant sklypo plotas teismui neleido daryti vienareikšmės išvados dėl siauros juostos buvimo ginčo sklypo teritorijoje, taip pat nesuprantama, kodėl, jeigu byloje buvo nustatytas tam tikras pozicijų prieštaringumas, teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų šiems prieštaravimams pašalinti. Apelianto teigimu, teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišnaudojo visų ABTĮ įtvirtintų priemonių, skirtų įrodymams rinkti, tirti ir vertinti. Teismas nesiaiškino, ar ginčo teritorijoje įmanoma suformuoti atskirus racionalių ribų žemės sklypus ar ne, be to, ar ginčo sklypą sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova.
39. Administracija nesutinka su teismo pozicija, kad nereikšmingi ir nepagrįsti jos argumentai dėl objektyvios galimybės (ne)buvimo suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirus sklypus ginčo sklype. Teritorija (tarp Džiaugsmo g. ir Svajos g. gyvenamųjų namų kvartalų), prie kurios priskiriamas ginčo žemės sklypas, sudaro „L“ formą, t. y. šis žemės plotas yra siauras ir pailgas. Ginčo sklypas yra išsidėstęs stačiakampe juosta, kuri nėra didelio ploto teritorija. Teismas nepasisako, kaip šioje teritorijoje galėtų būti formuojami racionalių ribų, funkcionaliai panaudojami žemės sklypai, ypač, atsižvelgiant į tai, jog toje teritorijoje reikėtų numatyti pastatų statybą, išlaikyti teisės aktų nustatytus atstumus tarp pastatų ir pan. Todėl ginčo sklypo suformavimo metu nesant nustatytų konkrečių griežtų reikalavimų siauros juostos sąvokai, ginčo žemės sklypo laikymas siaura juosta nelaikytinas protingumo, teisingumo principus pažeidžiančiu vertinimu.
40. Prokuroras nei pareiškime, nei bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad ginčo sklype būtų galima kitų pastatų statyba; jokių konkrečių planų dėl šios teritorijos panaudojimo nėra. Administracija akcentuoja, kad ginčo sklypas yra praktiškai viduryje privataus gyvenamųjų namų kvartalo iš visų pusių supamo privačių gyvenamųjų namų sklypų ir Rokantiškių kalvos. Ginčo žemės sklypas yra atskirtas nuo bendrųjų tinklų, kelių, tad jo eksploatavimas būtų įmanomas tik apsunkinant Svajos arba Džiaugsmo gatvių gyventojus servitutiniais keliais. Planuojant tokio žemės sklypo panaudojimą kaip atskiro žemės sklypo, turi būti įvertinta ir su šiuo žemės sklypu susijusi infrastruktūra. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir jų nevertino, o tai suponavo visiškai nepagrįstų išvadų padarymą.
Žemesnės instancijos teismas
41. Teismo nurodoma galimybė ginčo žemės sklype suformuoti atskirą, racionalių ribų žemės sklypą yra pagrįsta prielaidomis, kurios neįrodo imperatyvių teisės normų pažeidimo, ypatingai tuo atveju, kai Nutarimo 2.15 punkte dispozicija yra santykinai apibrėžta, paliekant diskrecijos teisę spręsti, kokia žemės sklypo dalis sudaro siaurą juostą, nustatant jos plotą.
42. Prokuroro įvardintas kaip viešasis interesas valstybės siekis bet kokia kaina ištaisyti galbūt padarytas valstybės institucijų klaidas, visiškai neatsižvelgiant į dėl šio intereso gynimo, tikėtina, pažeidžiamus kitus viešuosius interesus, be kita ko, ir ne vieno privataus asmens interesus, teisėtus lūkesčius, neįvertinant proporcingumo ir protingumo principų reikalavimų, visiškai neatitinka teisinės valstybės, teisingumo suvokimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir net nesvarstė. Tai, kad Nutarimo 2.15 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, akcentuojama ir Konstitucinio Teismo doktrinoje.
Atsiliepimas
43. Pareiškėjas prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
44. Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikta iš esmės jokių teisinių argumentų dėl konkrečių teismo išvadų viešojo intereso buvimo klausimu. Šioje byloje ginamo viešojo intereso esmę pirmiausiai sudaro valstybės turto – valstybinės žemės – naudojimo ir disponavimo teisėtumo klausimas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas aiškiai numato, jog, sudarant sandorius dėl valstybei priklausančio turto disponavimo, turi būti laikomasi viešosios teisės principo, kuris suponuoja pareigą turtą perleisti tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Be to, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytas žemės reformos vykdymo eiliškumas taikytinas ir disponuojant valstybei priklausančia žeme ir miestų teritorijose. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog teritorija (Rokantiškių kaimas) buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei sklypams nuosavybės teisių atkūrimui lygiaverčiais sklypais formuoti. Taigi šiuo atveju leidus lengvatine tvarka (be aukciono) įsigyti didesnius nei 0,4 ha ploto žemės sklypus, suformuotus kaip įsiterpę žemės plotai, buvo pažeistas teisės aktuose įtvirtintas žemės reformos eiliškumas.
Žemesnės instancijos teismas
45. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos. Šių išvadų nepaneigia Administracijos į bylą pateiktas 2013 m. sausio 24 d. žemės sklypų savininkų susitarimas, nes nėra objektyvių duomenų, kad jis yra įgyvendintas.
Atsiliepimas
46. Atsiliepime nesutinkama, kad ginčo teritorija, t. y. minėtas „L“ formos laisvos valstybinės žemės plotas, laikytina siaura juosta, nes šis plotas yra ne mažiau kaip 30 m pločio ir sudaro apie 1 ha, o jame buvo ketinama „sutalpinti“ 17 apie 400 kv. m ploto žemės sklypų, t. y. pagal plotą tinkamų individualiems namams statyti ar naudoti pagal kitą tikslinę paskirtį. Todėl apeliacinio skundo priešingi argumentai, kad tokio dydžio žemės plotas yra per siauras įrengti namų valdas ir privažiavimą į jas, yra nepagrįsti.
47. Prokuroras nurodo, kad ta pati faktinė situacija iki Nutarimo 2.15 punkto pakeitimo nuo 2016 m. birželio 1 d. ir po jo negali būti vertinama skirtingai, nes įsiterpusių žemės sklypų pardavimo be aukciono teisinio reguliavimo esmė nesikeitė – tiek iki šios datos, tiek po jos be aukciono kaip įsiterpę galėjo būti parduodami žemės sklypai, kurie atitinka tokiems sklypams keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
48. Pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimas, ar ginčo žemės sklypas atitiko įsiterpusio sklypo statusą, sutampa su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose. Sprendžiant, ar kaip įsiterpęs formuojamas, šiuo atveju, ginčo sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus, būtina vertinti ne tik formuojamo sklypo plotą, bet ir visą laisvą valstybinę žemę, besiribojančią su šiuo sklypu. Todėl sprendžiant dėl Nutarimo 2.15 punkte nurodytų išimčių, kuomet sklypas laikomas įsiterpusiu, turi būti sprendžiama, ar visa valstybinės žemės teritorija, o ne tik formuojamas ginčo žemės sklypas, atitinka teisės akte nurodytas išimtis.
Atsiliepimas
49. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
50. Tarnyba atsiliepime pakartoja esmines faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi pirmosios instancijos teismui. Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai aiškinant ir taikant Žemės įstatyme ir Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, ir jame padaryta pagrįsta išvada, kad suformuotas 0,044 ha ploto ginčo žemės sklypas neatitinka laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, todėl administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
51. Byloje kilęs ginčas dėl viešojo administravimo institucijų priimtų individualių administracinių aktų, kuriais suformuotas valstybinės žemės sklypas ir jį nuspręsta parduoti lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), teisėtumo ir pagrįstumo.
52. Byloje nustatyta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 30-1471 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
53. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078 buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyti jo kadastro duomenys bei nuspręsta kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą.
54. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1269 buvo nuspręsta parduoti 0,0440 ha ploto žemės sklypą, kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K..
55. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.
56. Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas (Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 263 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d.) nustatė, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).
58. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas atitinka sąlygą dėl valstybinės žemės ploto, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, todėl jis galėjo būti parduotas be aukciono, yra nereikšmingos nagrinėjamai bylai.
59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pagal aptartą reglamentavimą, valstybinės žemės plotai gali ribotis siauros juostos, šlaito ar griovos lygmenyje, bet už siauros juostos, šlaito ar griovos jie turi būti įsiterpę tarp kitų paminėtų ir suformuotų sklypų. O jeigu jie už siauros juostos, šlaito ar griovos ribojasi su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tokie žemės plotai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali būti įsigyjami nuosavybėn Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y., be aukciono (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018).
60. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio ir suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenimis, nustatė, kad 0,0440 ha ginčo valstybinės žemės sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotais. Atsakovas apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės iš esmės neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią faktinę aplinkybę, padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali būti pardavimo pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą objektu.
61. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pagrindė, dėl ko yra pagrindas pripažinti, jog prokuroro pareiškimas paduotas siekiant apginti viešąjį interesą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šioje byloje prokuroro ginamo intereso pripažinimo viešuoju interesu, todėl jų nekartoja ir detaliai nevertina atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl tinkamo viešojo intereso gynimo įgyvendinimo.
62. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.