Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-20 · Administracinė byla Nr. I-973-283/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
I-973-283/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03793-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
Advokatai
Algimantas Kolpertas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-973-283/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03793-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.6.3.1.; 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjos V. G. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir negautos senatvės pensijos dalies priteisimo atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja V. G. 2014-08-12 per pašto įstaigą skundu dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir negautos senatvės pensijos dalies priteisimo kreipėsi į administracinį teismą (1-5 b. l.). Pareiškėja 2014-12-03 patikslintame skunde (53-57 b. l.) galutinai suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2014-06-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014-06-17 prašymo“, 2014-07-31 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti it nagrinėti prašymą“ ir įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo; 2) teismui nusprendus, kad pareiškėja yra pasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius) skirtumą tarp perskaičiuotos ir išmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) už 2010 metus – 1 750,51 Eur (6 044,15 Lt), už 2011 metus – 1 939,90 Eur (6 698,10 Lt), iš viso 3 690,41 Eur (12 742,25 Lt); 3) priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2014-05-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų“ buvo informuota apie valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijos ir našlių pensijų perskaičiavimą, atliktą vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Šiame rašte buvo nurodyta, jog skirtumas tarp perskaičiuotos ir pareiškėjai išmokėtos senatvės pensijos yra 12 742,25 Lt, t. y. už 2010 metus - 6 044,15 Lt, o už 2011 metus – 6 698,10 Lt. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriuo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), 2014-05-07 kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių prašymu išmokėti skirtumą tarp perskaičiuotos ir išmokėtos senatvės ir našlių pensijos už laikotarpį nuo 2010 iki 2011 metų. VSDFV Panevėžio skyrius 2014-06-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pranešė, kad jos prašymą persiuntė nagrinėti Fondo valdyba. VSDFV 2014-06-30 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą skundui dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais pateikti ir pasiūlė iki 2014-07-25 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui pateikti. Pareiškėja kreipėsi į VSDFV 2014-07-17 prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. VSDFV 2014-07-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymo netenkino, nurodžiusi, jog atsisako nagrinėti pareiškėjos 2014-06-17 prašymą. V. G. teigė, kad ji nepraleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų termino, nes tik po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo ji įgijo reikalavimo teisę grąžinti nepagrįstai sumažintas pensijas ir šią teisę realizavo per 3 metus. Pareiškėja nurodė, kad ji senyvo amžiaus, pensininkė, priklauso socialiai pažeidžiamų žmonių kategorijai, be to, sunkiai sirgo, pastoviai gydėsi, praėjo reabilitacijos kursą. Šias priežastis pareiškėja nurodė ir Fondo valdybai, todėl tikėjo, kad institucija, priėmusi neteisėtus antikonstitucinius sprendimus, pati ištaisys pažeidimus ir išmokės jai negautą pensijų dalį. V. G. pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, dėl kurio pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, pažeidė pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, nepagrįstai apribojo jos konstitucinę teisę į nuosavybės apsaugą ir pensinį aprūpinimą.

V. G. į teismo posėdį neatvyko, pareiškėjai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjos atstovas advokatas A. Kolpertas prašė tenkinti patikslintame skunde suformuluotus reikalavimus, remiantis V. G. pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Advokatas A. Kolpertas akcentavo, kad, nežiūrint to, jog įstatymų leidėjas sureguliavo sumažintų pensijų kompensavimo tvarką, V. G. keliamas individualus ginčas turi būti išspręstas teismine tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovams VSDFV ir VSDFV Panevėžio skyriui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta ABTĮ nustatyta tvarka. Atsakovų atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ( 74, 94, 107, 139 b. l.). Atsakovai atsiliepimais į V. G. patikslintą skundą prašė pareiškėjos reikalavimus atmesti.

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, V. G. 2014-05-07 kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių prašymu išduoti pažymą apie 2010-2011 metais negautą pensijos dalį. VSDFV Panevėžio skyrius 2014-05-14 raštu pateikė informaciją apie senatvės ir našlių pensijos nepriemokos dydį. Pareiškėja 2014-06-17 kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių prašymu išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą valstybinės socialinio draudimo senatvės ir našlių pensijos dalį, tačiau atsakovas pareiškėjos prašymo nenagrinėjo, jį persiuntė Fondo valdybai. Atsakovo teigimu, VSDFV Panevėžio skyrius, 2010-2011 metais mokėdamas pareiškėjai pagal Laikino įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją, teisėtai ir pagrįstai taikė ginčo laikotarpiu galiojusio Laikinojo įstatymo nuostatas. Mano, kad skundo reikalavimus iš esmės nulėmė ne VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai, o Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pripažinimas prieštaraujančiomis Konstitucijai ir Konstitucijos 110 straipsnyje nustatytas draudimas teismui taikyti teisės aktą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai (70-74 b. l.)

Atsakovas VSDFV atsiliepime teigė, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl jų nagrinėjami vadovaujantis Pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatė, jog kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo, galėjo būti skundžiami Fondo valdybai. Atsakovas nurodė, kad, pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, pirmoji sumažinta senatvės ir našlių pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl apie teritorinio skyriaus sprendimą mokėti pareiškėjai ne visą paskirtą pensiją ji sužinojo 2010 m. sausio mėn. Todėl Fondo valdyba 2014-06-30 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai nurodė, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminą ir pasiūlė pareiškėjai iki 2014-07-25 pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei nurodė, kad skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Fondo valdyba, išanalizavusi V. G. nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, 2014-07-31 sprendime konstatavo, kad pareiškėja 2014-07-17 papildomame prašyme nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Fondo valdyba, nustačiusi, kad asmens prašymas paduotas, praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą, pagrįstai atsisakė nagrinėti V. G. prašymą dėl 2010-2011 metais susidariusio skirtumo tarp perskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos ir skirtumo tarp paskirtos ir perskaičiuotos našlių pensijos kompensavimo (90-94 b. l.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai V. G. paskirta senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama ir mokama, taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio nuostatas, o našlių pensija – taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apie tai pareiškėja informuota VSDFV Panevėžio skyriaus 2014-05-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (7-8 b. l.). Pareiškėja 2014-06-17 prašymu dėl Laikino įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtų senatvės pensijos dalių išmokėjimo kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, kuris V. G. prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Fondo valdybai (9-10 b. l.). VSDFV 2014-06-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjai išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, motyvuojant tuo, jog pareiškėja praleido 3 metų terminą, per kurį galėjo apskųsti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti pareiškėjai sumažintas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės ir našlių pensijas. Be to, šiuo sprendimu atsakovas pasiūlė iki 2014-07-25 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad nurodytą terminą pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą jį atnaujinti (11-12 b. l.) Pareiškėja 2014-07-17 kreipėsi į VSDFV prašymu atnaujinti praleistą 3 metų terminą skundui paduoti, nurodė priežastis, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti ir pateikė dokumentus, kuriais įrodinėjo šių priežasčių buvimą (13 b. l.). VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, nustatė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, kad 3 metų terminą ji praleido dėl objektyvių, nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių, objektyviai užkirtusių kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą, todėl 2014-07-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimams dėl sumažintos senatvės pensijos apskųsti (14-15 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV 2014-06-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-07-31 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjai V. G. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl socialinių išmokų mokėjimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, suformulavo taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis vadovaujamasi ir nagrinėjamoje administracinėje byloje (ABTĮ 13 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje LVAT nurodė, kad ginčams dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo yra taikomos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad teisės normoje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Be to, LVAT išaiškino, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą, jo manymu, neteisėtą sprendimą. Be to, minėtoje LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV, kaip numatyta Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 1 dalimi (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojanti nuo 2008-01-01) draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau – ir pareiškėjai) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Sistemiškai vertinant Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatuotina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiškas teisės normų aiškinimas pateiktas ir vėlesnėje LVAT praktikoje (pvz.: administracinės bylos Nr. AS520-789/2013, Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, AS525-813/2013 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad V. G. senatvės pensija buvo paskirta VSDFV Panevėžio skyriaus 2009-12-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (76 b. l.). Pareiškėjai senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo perskaičiuojama ir pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn. Tarp bylos proceso dalyvių dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Teismas sprendžia, jog pareiškėja apie savo teisės į senatvės pensiją galimą pažeidimą turėjo sužinoti tada, kai jai buvo neišmokėta VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu nustatyto dydžio pensija, t. y. 2010 m. sausio mėn. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos 2014-06-17 VSDFV Panevėžio skyriui paduotas prašymas, kuriame buvo suformuluotas reikalavimas išmokėti skirtumą tarp apskaičiuotos ir 2010-2011 metų laikotarpiu išmokėtos senatvės pensijos, pripažįstamas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgus į LVAT suformuotą teisės taikymo aiškinimą, konstatuojama, kad V. G. 2014-06-17 prašymą dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo padavė, praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, skaičiuojamą nuo 2010 m. sausio mėn., kada pareiškėjai buvo išmokėta pirmoji sumažinto dydžio senatvės pensija.

Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, t. y. nuo jos valios nepriklausančių, aplinkybių. Draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotųjų asmenų skundų dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių bei kitų Fondo įstaigų teritorinių skyrių individualių administracinių aktų ir kitų konkrečiam asmeniui ar konkrečiai nurodytai asmenų grupei skirtų administracinių sprendimų, kuriais galimai pažeistos jų teisės ar interesai, pateikimą ir nagrinėjimą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustato Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu N. V-131 (toliau – ir Taisyklės). Pagal ginčo laikotarpiu taikomą Taisyklių 20 punktą, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje, o jo atnaujinimo klausimas, vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, yra VSDF valdybos, kaip išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, diskrecija. Teismas, vertindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės protingumo ir teisingumo principų. Pagal suformuotą teisminę praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis ir nurodytas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto kelią, sudarė kliūtis ir apsunkino galimybę asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (2014 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1522-14; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1245-14 ir kt. ).

Byloje nustatyta, kad Fondo valdyba 2014-06-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė pareiškėjai iki 2014-07-25 pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, ir išaiškino pasekmes, kurios kils atlikus arba neatlikus tokius veiksmus. VSDFV nurodytą sprendimą pagrindė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatomis bei LVAT suformuotos teisminės praktikos aiškinimu (11-12 b. l.). Įvertinęs Fondo valdybos 2014-06-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad šis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Pareiškėja 2014-07-17 prašyme „Dėl praleisto termino atnaujinimo“ nurodė, jos nuomone, aplinkybes, objektyviai sutrukdžiusias skundą paduoti per nustatytą terminą. Tokiomis priežastimis V. G. įvardijo 2009-09-27 atliktą operaciją bei judėjimo sutrikimus, dėl kurių ji pastoviai gydėsi (13 b. l.). Iš teismui pateikto V. G. ligos istorijos išrašo matyti, kad 2012-09-27 pareiškėjai buvo atliktas dešinės kojos poodžio varikozės pašalinimas. Gydytojams 2012-09-28 konstatavus, kad gydymas baigtas, pacientė vaikšto ir išrašoma į namus tolesniam ambulatoriniam gydymui, pareiškėjai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2012-09-27 iki 2012-10-04 žaizdų priežiūrai (50 b. l.). Viešosios įstaigos „Palangos reabilitacijos ligoninė“ išduotos epikrizės duomenimis, V. G. nuo 2013-06-10 iki 2013-06-20 buvo hospitalizuota dėl judėjimo sutrikimo ir kelis mėnesius juntamų skausmų. Būklei pagerėjus, V. G. iš gydymo įstaigos buvo išrašyta pareiškėjos prašymu (49 b. l.). Išvardintų medicinos įstaigos išduotų dokumentų duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog pareiškėjos galimybė kreiptis skundu dėl neišmokėtos senatvės pensijų dalies išmokėjimo objektyviai buvo apribota palyginti trumpą laiką – nuo 2012-06-27 iki 2012-09-28 atliekant varikozės pašalinimo operaciją bei iki 2012-10-04 esant nedarbingai dėl žaizdos priežiūros. Pareiškėja duomenų, patvirtinančių apie jos gydymąsi stacionariai nuo 2012-10-05 iki 2013-06-10, nepateikė. Viešosios įstaigos „Palangos reabilitacijos ligoninė“ išduotos epikrizės duomenys patvirtina, kad pareiškėja dėl turėtų sveikatos problemų buvo gydyta ambulatoriškai, reabilitacijos įstaigoje praleido tik 10 dienų, iš šios įstaigos išvyko savo noru. Teismas, įvertinęs išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjos skunde nurodytos priežastys, susijusios su jos sveikatos būkle, negali būti pripažintos objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia pareiškėjai laiku kreiptis į Fondo valdybą dėl senatvės pensijos nepriemokos grąžinimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Fondo valdyba, išanalizavusi V. G. 2014-07-17 prašyme nurodytas aplinkybes ir įvertinusi šioms aplinkybėms patvirtinti pateiktų dokumentų duomenis, pagrįstai konstatavo, jog V. G. turėtos sveikatos problemos objektyviai negalėjo sutrukdyti paduoti skundą, pripažino, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą, ir prašymo dėl neišmokėtų pensijų dalių nenagrinėjo. Be to, Fondo valdyba, disponuodama Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, savo išvadas grindė ir tuo, kad V. G. 2010-2013 metais dirbo, ligos pašalpą 27 dienas gavo tik 2012 metais.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 akcentavo, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Todėl suinteresuoto asmens pasyvus elgesys ir procesinis neveikimas šio reikalavimo neatitinka. Be šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, įpareigojantis įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Dėl šios priežasties nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Byloje nagrinėjamu atveju V. G., žinodama apie Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, taikomą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais apskųsti, aktyviai gindama savo pažeistas teises į senatvės pensiją, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą VSDFV ar jos teritoriniam skyriui paduoti kuo operatyviau. Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai skundą paduodant tik 2014-06-17 aukščiau nurodytų rūpestingo, atidaus ir operatyvaus elgesio standartų neatitinka. Pareiškėjos skunde teigė, jog apie neteisėtai sumažintą senatvės pensiją ji galėjo sužinoti tik po to, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas. Vertindamas šią aplinkybę, teismas vadovaujasi LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, jog senatvės pensiją gaunantis asmuo apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo ar turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2010 m. sausio mėnesį, t. y. gavęs pirmąją sumažintą senatvės pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į suformuotą teisminę praktiką, pareiškėjos V. G. pasyvumą ir ilgą delsimą ginti savo pažeistas teises vertina kaip jos subjektyviai pasirinktą elgesio variantą.

Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuris priimamas šiam viešojo administravimo subjektui pagal kompetenciją iš esmės išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo (veiksmo, neveikimo) pagrįstumą. LVAT yra išaiškinęs, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl asmens keliamo ginčo (2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-143/2015). Pagal Taisyklių 31 punktą, jeigu skundas pateiktas, praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Vadovaudamasi šia teisės norma, VSDFV priėmė 2014-07-31 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neatnaujino iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų termino, atsisakė nagrinėti V. G. 2014-06-17 skundą dėl 2010-2011 metais susidariusio skirtumo tarp perskaičiuotos ir išmokėtos senatvės ir našlių pensijos, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą (14-15 b. l.).

Remdamasis tuo kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad VSDFV 2014-07-31 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti prašymą“, yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Pareiškėja V. G. prašė, jog teismui nustačius, kad ji pasinaudojo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, priteisti 2010-2011 metais neišmokėtą 3 690,41 Eur senatvės pensijos dalį.

Išanalizavus V. G. ginčijamus Fondo valdybos sprendimus, daroma išvada, kad ši institucija nurodytuose dokumentuose išdėstė tik argumentus bei motyvus, susijusius su pareiškėjos praleistu terminu paduoti skundą dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų (valinių aktų, veiksmų) pagal Laikinojo įstatymo nuostatas mokėti sumažintą senatvės pensiją, tačiau dėl pareiškėjos teisės gauti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010-2011 metais taikant Laikinąjį įstatymą, nepasisakė. Teismas VSDFV 2014-06-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teiginio, jog nuo 2010 m. sausio mėn. priimti VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimai (kaip valiniai aktai, veiksmai) mokėti sumažintą senatvės pensiją yra įvykdyti, nevertina kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo dėl V. G. keliamo ginčo esmės. Teismo vertinimu, VSDFV šį teiginį suformulavo, svarstydama termino kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją skaičiavimo klausimą, o ne dėl pareiškėjos reikalavimo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dalį pagrįstumo. Teismas konstatuoja, kad VSDFV 2014-06-30 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-07-31 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nesuformulavo jokių teiginių, kuriais būtų pasisakiusi dėl V. G. keliamo ginčo esmės ir taip šį ginčą išsprendusi išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Nustačius, kad V. G. nesilaikė byloms dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių bei kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų teritorinių skyrių individualių administracinių aktų ir kitų konkrečiam asmeniui ar konkrečiai nurodytai asmenų grupei skirtų administracinių sprendimų nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, administracinės bylos dalis dėl V. G. reikalavimo priteisti 2010-2011 metais neišmokėtą 3 690,41 Eur senatvės pensijos dalį nutraukiama (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymas 101 straipsnio 8 punktas).

Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gegužės 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą Nr. XII-886 (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2014 m. gegužės 22 d. Kompensavimo įstatymas skirtas nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus (1 straipsnio 1 dalis). Be to, nuo 2015-08-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2015-06-30 priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, kuriuo nustatyta valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai. Teismas sprendžia, kad V. G. senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus išmokama aukščiau nurodytuose įstatymuose nustatyta tvarka.

Pareiškėja V. G. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi teisę ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Byloje sprendimas priimamas ne V. G. naudai, todėl pareiškėja teisės į byloje turėtų išlaidų atlyginimą neįgijo ir jos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 101 straipsnio 8 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos V. G. skundo reikalavimą panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-06-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014-06-17 prašymo“ ir 2014-07-31 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti prašymą“ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos V. G. skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 3 690,41 Eur skirtumą tarp perskaičiuotos ir išmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos už 2010 ir 2011 metus nutraukti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalytė ZlatkuvienėNijolė ČekanauskienėDalia Pranckienė