Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-11-15 · Byla Nr. N-62-1852-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-15
Bylos Nr.
N-62-1852-07
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Administracinė byla Nr. N 9 – 1852/2007Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos organizavimo poskyrio 2007 m. liepos 24 d. nutarimu R. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje, 134 straipsnyje numatytųjų pažeidimų padarymą nubaustas 150 litų ir paskirti 4 baudos balai, bei 35 litų bauda, nes jis 2006 m. liepos 16 d. apie 10 val. 20 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 65, 117.11 punktų reikalavimus, Vilniuje, Zarasų - Paplaujos g., šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam važiuoti signalui, važiavo neužsisegęs saugos diržo.

II.

R. K. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti policijos nutarimą ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Prašymą argumentavo tuo, kad jis sankryžą pravažiavo per šviesoforo geltoną signalą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi prašymo netenkino, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos organizavimo poskyrio 2007 m. liepos 24 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismo nutartyje nurodyta, kad R. K. veika pagal ATPK 124¹ straipsnio l dalį bei 134 straipsnį kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų 2006 m. liepos 16 d. tarnybiniai pranešimai, patvirtina, kad R. K. įvažiavo į sankryžą ir ją pervažiavo, degant raudonam šviesoforo signalui, bei buvo neužsisegęs saugos diržo.

R. K. parodymus, kad minėtą dieną bei minėtoje vietoje jis pervažiavo sankryžą, degant leidžiamam šviesoforo signalui, t. y. įvažiavo į sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui, teismas vertina kritiškai, įvardindamas tai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus, o šiuos R. K. parodymus visiškai paneigia policijos pareigūnų A. Mačenskio bei V. Kromano paaiškinimai, kurie yra objektyvūs, nuoseklūs bei teisingi ir kuriais nėra pagrindo netikėti. Be to, nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui pagal ATPK 124¹ straipsnio l dalį neturi reikšmės aplinkybė, ar R. K. į sankryžą įvažiavo ir ją pervažiavo degant raudonam, ar geltonam šviesoforo signalui.

Vertindamas R. K. parodymų prieštaravimus, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole esantį paaiškinimą, kad jis įvažiavo į sankryžą, degant geltonam šviesoforo signalui, bei vėliau duotus paaiškinimus, kad geltonas šviesoforo signalas užsidegė, jau įvažiavus į sankryžą, teismas daro išvadą, kad būtina vadovautis pirminiais R. K. paaiškinimais, duotais, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad jis įvažiavo į sankryžą, degant geltonam šviesoforo signalui, kadangi pirminiai parodymai yra objektyvūs ir atspindintys realų pažeidimo faktą, atmetant vėlesnius R. K. paaiškinimus, kad geltonas šviesoforo signalas užsidegė, jau įvažiavus į sankryžą, kadangi šie paaiškinimai yra subjektyvūs, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus.

R. K. parodymus, kad minėtą dieną bei minėtoje vietoje jis važiavo, užsisegęs saugos diržus, teismas vertina kritiškai, įvardindamas tai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus, o šiuos R. K. parodymus visiškai paneigia policijos pareigūnų A. Mačenskio bei V. Kromano paaiškinimai, kurie yra objektyvūs, nuoseklūs bei teisingi ir kuriais nėra pagrindo netikėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, vertindamas R. K. parodymų prieštaravimus, t. y. tai, kad R. K. tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nagrinėjant bylą pirmą kartą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nereiškė jokių pretenzijų dėl jo nubaudimo pagal ATPK 134 straipsnį (už važiavimą be saugos diržo) ir tik skunde Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui įvardijo minėtą argumentą, kad R. K. siekia išvengti administracinės atsakomybės už minėtus neteisėtus veiksmus, bando klaidinti teismą, įvardindamas tai kaip susijaudinimą bei situacijos nesupratimą.

Atsižvelgdamas į padarytojo pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę ir į bylos aplinkybes, nustatęs, kad R. K. dirba, kad R. K. per vienerius metus nėra baustas už KET reikalavimų pažeidimus, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnį, gali būti pasiekti, tik paliekant Vilniaus m. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos organizavimo poskyrio nutarimu R. K. paskirtą baudą numatytos sankcijos ribose.

III.

R. K. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti sprendimą, tenkinantį jo skundą dėl policijos nutarimo.

Manoma, kad jo skundą apygardos administracinio teismas ir antrą kartą atmetė nepagrįstai ir neteisėtai.

l. ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti ATP bylą pareigūnas privalo išsiaiškinti ir išspręsti eilę klausimų, tarp kurių ir klausimą ar tenkintini ar atmestini prašymai. Jis prašė apklausti liudytoju ginčijamo pažeidimo metu kartu su juo važiavusį asmenį - M. V. , tačiau pareigūnai šio prašymo be motyvų netenkino. Mano, kad tai yra ATP bylos nagrinėjimo proceso pažeidimas, kurį būtina ištaisyti. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pareigūnai pažeidė šį įpareigojimą, nes nesiaiškino visų bylos aplinkybių, todėl neteisingai išsprendė bylą ir paskyrė nuobaudą. Apygardos administraciniame teisme jis taip pat prašė apklausti liudytoju M. V. , tačiau prašymas nepatenkintas. Todėl yra pagrindas teigti, kad nenustatytos visos bylai svarbios aplinkybės.

2. Apygardos administracinis teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai tvirtina, kad neturi reikšmės aplinkybe, ar R. K. į sankryžą įvažiavo ir ją pervažiavo degant raudonam, ar geltonam šviesoforo signalui. Su tokiu tvirtinimu negalima sutikti. Į sankryžą jis įvažiavo būtent tuo momentu, kuomet žalia šviesoforo šviesa persijungė į geltoną - visa tai įvyko būtent šviesoforo šviesos persijungimo iš žalios į geltoną momentu. Tokioje situacijoje stabdyti negalėjo, nes to neleidžia Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 179.4 punktas, draudžiantis vairuotojui staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Šios aplinkybės tikrai turėjo reikšmės kvalifikuojant jo veikas, tačiau teismas į jas visiškai neatsižvelgė.

3. Negali sutikti su teismo išvada, kad tik pirminiai jo paaiškinimai yra objektyvūs ir atspindintys realų pažeidimo faktą, kad jo vėlesni paaiškinimai yra subjektyvūs, duoti siekiant išvengti administracinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Kas dėl saugos diržų, tai jis visada vairuoja automobilį prisisegęs saugos diržu. Saugos diržą atsisegė tik po to, kai automobilį sustabdė kelkraštyje bei užgesino variklį. Tuo pat metu, mano, naivu tikėti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais paaiškinimais, kad jis galėjo pravažiuoti sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, kuomet matomoje vietoje prieš tą pačią sankryžą stovėjo Kelių policijos automobilis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisminio nagrinėjimo apygardos administraciniame teisme policijos pareigūnai negalėjo patvirtinti ginčo įvykio aplinkybių, nes įvykio neatsiminė. Todėl darytina išvada, kad nėra surinkta įrodymų.

4. Jis nuo 1993 metų nebaustas už KET pažeidimą, nėra papuolęs į jokį autoįvykį (ar jį sukėlęs), visada vairuoja automobilį griežtai laikydamasis KET reikalavimų, todėl jam labai skaudu (tai žeidžia), kuomet visiškai nepagrįstai policijos pareigūnų apkaltintas tuo, ko tikrai nepadarė.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad R. K. veikoje ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtys konstatuotos pagrįstai ir teisėtai.

R. K. savo kaltę neigia, tačiau ją patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent policijos pareigūnų Algimanto Mačenskio ir Vitalijaus Kromano nurodytos aplinkybės. Visų pirma, paties R. K. parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir nekeliantys abejonių. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. kategoriškai nurodė, kad sankryžą pravažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Jokių save teisinančių argumentų dėl važiavimo neprisisegus saugos diržo jis nenurodė, nors protokole jam buvo pareikštas kaltinimas padarius ir šį pažeidimą. Skunde pirmosios instancijos teismui R. K. taip pat kategoriškai tvirtino, kad sankryžą pravažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, bei, vėlgi, nenurodė jokių savo pastabų dėl kaltinimo važiavus neprisisegus saugos diržo, nors už šį pažeidimą jam jau buvo skirta administracinė nuobauda. Teisminio nagrinėjimo metu R. K. jau tvirtino, kad į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui ir geltonas užsidegė jam jau esant sankryžoje. Vėliau tikslino, kad žalias šviesoforo signalas įvažiuojant į sankryžą mirksėjo. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad nurodyti, koks degė šviesoforo signalas, jam yra sunku, nes viskas vyko labai greitai. Nepaisant to, apeliaciniame skunde R. K. jau kategoriškai tvirtina, kad į sankryžą įvažiavo būtent tuo momentu, kai žalias šviesoforo signalas persijungė į geltoną. Teisminio nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde R. K. taip pat neigė važiavęs neprisisegęs saugos diržo, tačiau teismui negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl šie jo parodymai nėra nuoseklūs nuo pat įvykio dienos, tai yra kodėl jis neginčijo šio jam inkriminuoto pažeidimo anksčiau. Įvertinus šiuos pareiškėjo paaiškinimus bei atsižvelgus į tai, kad betarpiškai po įvykio pareiškėjas įvykio aplinkybes nurodė kategoriškai, vėliau savo paaiškinimus keitė to įtikinamai neargumentuojant, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pirminiais R. K. paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ir policijos pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Policijos pareigūnai Algimantas Mačenskis ir Vitalijus Kromanas tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad R. K. pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir važiavo neprisisegęs saugos diržo. Minėti tarnybiniai pranešimai buvo rašyti įvykio dieną, juose įvykio aplinkybės nurodytas aiškiai ir kategoriškai, byloje taip pat yra pateiktas įvykio vietos planas-schema, kurį įvertinus spręstina, kad policijos pareigūnai galėjo betarpiškai matyti tiek tai, kokiam šviesoforo signalui degant R. K. pravažiavo sankryžą, bei tai, kad jis važiavo neprisisegęs saugos diržo.

Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 117.7 punktu, geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 208 punktas leidimą važiuoti užsidegus geltonam šviesoforo signalui sieji tik su aplinkybe, kad vairuotojas galės sustoti KET 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas. Pareiškėjas nei viename paaiškinime nenurodė, kad įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui tik todėl, kad negalėjo staigiai nestabdydamas sustoti KET 207 punkte nurodytose vietose.

R. K. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo išaiškintos jo procesinės teisės, tame tarpe ir teisė teikti įrodymus bei reikšti prašymus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra jokių duomenų apie pareiškėjo nurodytą įvykio liudytoją M. V. Šio liudytojo nenurodė ir pats pareiškėjas, rašydamas protokole savo paaiškinimus. Minėtas liudytojas yra įvardytas tik skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, tačiau jame nėra nurodytas nei jo asmens kodas, nei gyvenamosios vietos adresas. Pareiškėjas tvirtino, kad liudytoją į teismo posėdį atsives pats, tačiau minėtas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Iš byloje esančių teismo posėdžio protokolų matyti, kad R. K. nė karto teismui nebuvo pareiškęs prašymo iškviesti ir paklausti minėtą asmenį, nors tokia jo teisė, kaip jau minėta, jam buvo išaiškinta ir teismas ne kartą buvo suteikęs pareiškėjui galimybę ja pasinaudoti. Atsižvelgus į tai pareiškėjo teiginiai, kad jo paaiškinimus gali patvirtinti minėtas liudytojas, vertintini kaip nepagrįsti.

Remiantis tuo, kas pasakyta, apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius