Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2016-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-109-237/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-05-23
Bylos Nr.
1-109-237/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21600-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-109-237/2016(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21600-2016-1)Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.10.1.; 1.2.5.4.
TeismoBaudžiamasis ĮsakymasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 23 d.Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą, kuriame

S. L., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r. , gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, bedarbis, nesimokantis , teistas: 2012-08-15 Vokietijoje, 2012-11-15 Lenkijoje, 2013-07-24 Vokietijoje, 2013-08-06 Vokietijoje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį,

nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2016 m. gegužės 8 d., apie 02 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas prie D. L. priklausančio gyvenamojo namo, reikalavo D. L. jį įsileisti, grasino nužudyti gyvenamajame name buvusius: D. L., G. L., L. L. ir B. R., sakydamas: „papjausiu, užmušiu, sukaposiu gabalais, nužudysiu“, esant pakankamam pagrindui nukentėjusiesiems manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.

S. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. gegužės 8 d., apie 2 val. taksi automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini). , nuėjo į mamai D. L. priklausančią sodybą. Nuėjo į gyvenamojo namo kiemą, namo durys buvo užrakintos, jis pabeldė į duris, paprašė, kad mama įsileistų į vidų, nes norėjo mamos paprašyti pinigų. Jis buvo girtas, tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, neneigia, jog galėjo grasinti nužudyti, sakydamas, kad "papjausiu, užmušiu, sukaposiu gabalais, nužudysiu". Jis buvo piktas, kad mama D. L. jo neįsileidžia į namus, be to, buvo girtas, todėl gali būti, kad apimtas pykčio ir grasino nužudyti. Dėl savo elgesio gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė (b. l. 46, 47, 52, 53).

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad 2016-05-08, apie 2 val. sūnus S. L. beldė į duris, prašė įleisti. Ji girto sūnaus į namus neįsileidžia, nes jis būna agresyvus. Sūnus spardė duris ir grasino, kad „išpjausiu, papjausiu, sukaposiu gabaliukais". Ji sūnaus išsigando ir turėjo pagrindo manyti, kad S. L. grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, labai bijojo sūnaus (b. l. 16, 18,19, 20).

Nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2016 m. gegužės 8 d., apie 02 val. išgirdo mamos D. L. balsą, kad ji kalbėjo su broliu S. L.. Brolis prašė, kad įleisti į namus. Mamai neįsileidus brolio, jis grasino, kad „užmušiu, papjausiu". Ji grasinimų išsigando ir turėjo pagrindo manyti, kad brolis, būdamas girtas, gali įvykdyti grasinimus, brolio labai bijojo (b. l. 24-26).

Nukentėjusysis B. R. parodė, kad 2016 m. gegužės 8 d., apie 02 val. miegojo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). S. prašė įleisti į namus, nes jis sušalo ir nori miegoti. Girdėjo, kaip S. grasino užmušti, nužudyti. Yra realus pagrindas manyti, kad S. L. gali įvykdyti grasinimus, jis Sauliaus labai išsigando, nes bijo sūnaus (b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo prisipažinimo, nuketėjusiųjų parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis.

Iš protokolo pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji D. L. teigia, kad sūnus grasino jai ir kitiems šeimos nariams, dėl ko buvo labai įbauginti ir išsigandę (b. l. 3). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7). Iš pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 8) matyti, kad S. L. grasino nužudyti savo motiną.

Įrodyta, kad S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, reikalavo D. L. jį įsileisti, grasino nužudyti gyvenamajame name buvusius: D. L., G. L., L. L. ir B. R., esant pakankamam pagrindui nukentėjusiesiems manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Prokurorė siūlo S. L. už veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti per pirmus 6 bausmės atlikimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis S. L. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams. Įpareigoti S. L. per pirmus 6 bausmės atlikimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Įpareigoti S. L. bausmės atlikimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Iki bausmės vykdymo pradžios S. L. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Danutė Kregždienė