- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 2-269-381/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00338-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Artūras Driukas (pirm.)
- Atsakovas
- „Aiba“
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ restruktūrizavimo planas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Aiba“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 21 d.
2. Šiaulių apygardos teismui 2020 m. spalio 2 d. pateiktas atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Aiba“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mindas“ prašymas patvirtinti atsakovės RUAB „Aiba“ 2020 m. rugsėjo 14 d. restruktūrizavimo planą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtino RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo planą ir nustatė restruktūrizavimo proceso trukmę 4 metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo.
4. Teismas sprendė, kad, nors teisminė restruktūrizavimo procedūra atsakovei pradėta dar iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) įsigaliojimo (pareiškimas teisme gautas 2019 m. gruodžio 31 d.), sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą įmonei, kuriai nemokumo (restruktūrizavimo) byla iškelta nuo 2020 m. sausio 1 d., restruktūrizavimo planas tvirtinamas ir įgyvendinamas vadovaujantis JANĮ nuostatomis.
5. Teismas nurodė, įmonės vadovas 2020 m. rugsėjo 14 d. parengė RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė vienintelis RUAB „Aiba“ akcininkas. Restruktūrizavimo administratorė savo 2020 m. rugsėjo 17 d. išvadoje dėl restruktūrizavimo plano teigiamai vertino planą ir realų plano įgyvendinimo procesą. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2020 m. spalio 2 d. įvyko pirmasis RUAB „Aiba“ kreditorių susirinkimas, kuriame 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas pritarti 2020 m. rugsėjo 14 d. RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo plano projektui. Nutarimui pritarė kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 52,32 proc. teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Teismas taip pat nurodė, kad RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo byloje nėra patvirtintų kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, balsavimas vyko vienoje kreditorių grupėje, be to, nenustatyta, kad minėtame kreditorių susirinkime priimti sprendimai būtų ginčijami teisme. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir restruktūrizavimo plano turinį, teismas padarė išvadą, kad planas atitinka JANĮ 104–107 ir 110 straipsnių nuostatas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios, remiantis JANĮ 111 straipsnio 3 dalimi, sudarytų pagrindą netvirtinti restruktūrizavimo plano, todėl patvirtino RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo planą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Bendrovės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo plano netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Kadangi RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo procesas pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 4 punktu, restruktūrizavimo plano tvirtinimui taikytinas ne JANĮ, o Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ir ĮRĮ).
6.2. Vadovaujantis ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalimi, kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų patvirtintų finansinių reikalavimų vertinės išraiškos. Nagrinėjamu atveju RUAB „Aiba“ visi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 387 883,10 Eur, taigi RUAB „Aiba“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2020 m. spalio 2 d., sprendimas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo galėjo būti priimtas, jeigu už jį būtų balsavę kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 258 588,73 Eur ir daugiau. Šiuo atveju penktuoju darbotvarkės klausimu „Už“ balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 202 927,53 Eur. Kadangi ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota balsų dauguma penktuoju darbotvarkės klausimu pasiekta nebuvo, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nutartį netvirtinti RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo plano.
Atsiliepimas
7. RUAB „Aiba“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Mindas“, atsiliepime su VMI atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Bendrovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teisme priimtas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi ir restruktūrizavimo byla iškelta 2020 m. sausio 24 d., t. y. jau įsigaliojus JANĮ, todėl Bendrovės restruktūrizavimo procese vadovaujamasi JANĮ nuostatomis, netaikant JANĮ 155 straipsnyje numatytų išimčių.
7.2. Kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir apeliantės, taip pat patvirtinti vadovaujantis JANĮ nuostatomis, tačiau apeliantė tokios teismo priimtos nutarties dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo neskundė.
7.3. Bendrovės restruktūrizavimo planas paruoštas vadovaujantis ne ĮRĮ, o JANĮ nuostatomis, todėl kreditorių balsavimui dėl pritarimo restruktūrizavimo planui taip pat vadovaujamasi JANĮ nuostatomis. Apeliantė skunde nepasisako dėl plano turinio ir / ar jo įgyvendinimo trukmės, kas patvirtina, kad Bendrovės restruktūrizavimo planas parengtas tinkamai, atitinka įstatymo nuostatas. Vienintelis Bendrovės akcininkas pritarė restruktūrizavimo plano projektui, kaip numato JANĮ 106 straipsnis. Bendrovės restruktūrizavimo byloje nėra patvirtintų kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, todėl balsavimas dėl pritarimo plano projektui vyko vienoje kreditorių grupėje. Bendrovės kreditorių susirinkime 52,32 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos pritarė Bendrovės restruktūrizavimo planui, tuo tarpu apeliantės kreditorinis reikalavimas sudaro tik 1,98 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl taikytinos teisės
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad restruktūrizavimo byla Bendrovei iškelta 2020 m., konstatavo, jog sprendžiant klausimą dėl Bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo, taikytinos JANĮ nuostatos. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kreditorių pritarimą restruktūrizavimo planui, turėjo vadovautis ĮRĮ nuostatomis.
11. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
12. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nurodoma juridinių asmenų nemokumo proceso pradžios sąvoka šiame įstatyme nėra apibrėžta. Šios sąvokos apibrėžimas nėra pateiktas ir ĮRĮ, todėl siekiant nustatyti jos turinį reikia sistemiškai vertinti nemokumo (restruktūrizavimo) procesui pradėti reikalingus veiksmus.
13. Vadovaujantis ĮRĮ nuostatomis, restruktūrizavimo proceso pradžia siejama su visuma veiksmų, kuriais įgyvendinama teisė pradėti restruktūrizavimo procesą. Įmonės, atitinkančios šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis). Metmenis patvirtina įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija šioje dalyje nurodytą sprendimą priima atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – susirinkime dalyvaujančių įmonės dalyvių 2/3 balsų dauguma (ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalis).
14. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimus, dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, patvirtinę metmenis, pritaria įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir priima sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija šioje dalyje nurodytą sprendimą priima atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – susirinkime dalyvaujančių įmonės dalyvių 2/3 balsų dauguma (ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalis). Įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos: raštu praneša kiekvienam kreditoriui, asmenims, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenims, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų kopijas (ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas); pateikia pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
15. Sistemiškai įvertinus minėtas ĮRĮ nuostatas, yra pagrindas teigti, kad nemokumo (restruktūrizavimo) proceso pradžia siejama su teisiškai reikšmingų veiksmų visuma: restruktūrizavimo plano metmenų parengimu bei jų patvirtinimu, pasiūlytos restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūros patvirtinimu ir savininkų sprendimu kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kurį per nustatytą terminą įgyvendina įmonės valdymo organas. Visų šių veiksmų visuma sudaro teisės pradėti restruktūrizavimo procesą įgyvendinimo tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-781/2020).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tuo atveju, jei visi anksčiau nurodyti restruktūrizavimo proceso pradžiai reikalingi veiksmai buvo atlikti iki 2019 m. gruodžio 31 d., tai reiškia, kad teisė į restruktūrizavimo procesą buvo įgyvendinta galiojant ĮRĮ, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visi šios nutarties 15 punkte nurodyti veiksmai buvo atlikti dar 2019 m., pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei pateiktas taip pat dar iki JANĮ įsigaliojimo – 2019 m. gruodžio 31 d., todėl sutiktina su apeliantės pozicija, kad sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą šiuo atveju reikėjo vadovautis ne JANĮ, o ĮRĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo sąlygų
18. Kaip minėta, balsavimui dėl restruktūrizavimo plano šiuo atveju taikytinos ĮRĮ nuostatos. ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.
19. Iš teismui pateikto nemokumo administratorės UAB „Mindas“ prašymo bei 2020 m. spalio 2 d. RUAB „Aiba“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkime restruktūrizavimo plano projektui pritarė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 52,32 proc., t. y. mažiau nei 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Dėl nurodytos priežasties neegzistavo sąlyga, kuriai esant teismas galėjo patvirtinti restruktūrizavimo planą.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio (savo iniciatyva) kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti, t. y. restruktūrizavimo plano tvirtinimas negalimas, jei planas neturi įstatyme nustatytos kreditorių daugumos palaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020).
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė JANĮ nuostatas ir patvirtino RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo planą, nors jam nebuvo pritarę kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Dėl nurodytos priežasties Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartis naikintina. Kadangi šiuo atveju neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų, kad teismas patvirtintų restruktūrizavimo planą, klausimas išsprendžiamas iš esmės – RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo planą atsisakoma tvirtinti (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punktas, ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis).
22. Atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė tiek ĮRĮ, tiek ir JANĮ iš esmės reglamentuojama analogiškai (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalis, JANĮ 105 straipsnis), tuo tarpu reikalavimai restruktūrizavimo plano turiniui, nustatyti ĮRĮ ir JANĮ, skiriasi (ĮRĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalys, JANĮ 104 straipsnio 2 dalis). Todėl iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtame juridinio asmens nemokumo (restruktūrizavimo) procese rengiamo restruktūrizavimo plano turinys turi atitikti ĮRĮ nustatytus reikalavimus (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą restruktūrizavimo byloje, grąžinamas žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VMI už atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, taigi ši suma grąžintina apeliantei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ restruktūrizavimo planą.
Grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 28 d.