- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-218-485/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00236-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. N.
- Kategorijos
- 2.4.6.1Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 38 (trisdešimt šešioms) paroms. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie 2019 m. spalio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. N. nuteistas už tai, kad jis nuo tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2023 m. balandžio 28 d. 10 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio, (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs laikė savadarbę pypkę, kurioje buvo psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA pėdsakų ir dėžutę su augaline medžiaga - tabaku, kurio masė 1,0062 g, o jame yra psichotropinės medžiagos 0,0030 g gryno sintetinio MDMB-4en-PINACA iki tol, kol šią savadarbę pypkę su joje esančiais psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA pėdsakais ir dėžutę su augaline medžiaga - tabaku, kurio masė 1,0062 g, o jame yra psichotropinės medžiagos 0,0030 g gryno sintetinio MDMB-4en-PINACA, iš jo paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, pripažindamas A. N. kaltu, nurodė, kad kaltinamojo parodymai vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės ir jo parodymais nesivadovavo, nes jų nepatvirtina jokie kiti tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Jie nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams.
2.1. Teismas kaip įrodymais vadovavosi liudytojų S. L. bei R. Č. parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs, be to, juos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Teismo vertinimu, šių įrodymų visetas sudaro vieningą ir nuoseklią įrodymų grandinę, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), į ją atėjus paminėtoms liudytojoms pareigūnėms, numetė po stalu savadarbę pypkę, skirtą kvaišalams rūkyti. Taip pat kitam nuteistajam bandė perduoti rankoje laikytą dėžutę, kurią pareigūnės reikalavimu pats jai atidavė. Tai užfiksuota ir vaizdo registratoriuje, kurio duomenys buvo ištirti byloje. Ši aplinkybė paneigia kaltinamojo versiją, kad dėžutė jam nepriklausė ir jis nežinojo jos turinio, pypkės numetimas po stalu, siekimas dėžutę su psichotropine medžiaga perduoti kitam nuteistajam rodo, jog buvo aktyviai siekiama užsibrėžto tikslo – psichotropinės medžiagos ir priemonės jai vartoti paslėpimo nuo pareigūnų.
2.2. Paskirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas įvertino nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir ją lengvinančių aplinkybių. Taip pat vertino A. N. asmenybę - charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis, anksčiau teistas keturis kartus, paskutinį kartą už sunkų nusikaltimą, susijusį su nelegalia narkotinių medžiagų apyvarta. Inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje ir žinodamas apie būsimą lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos, kas, teismo vertinimu, rodo jo visišką nenorą stoti į pasitaisymo kelią, piktybiškai ignoruojantį įstatymus ir toliau darantį nusikalstamas veikas, susijusias su nelegalia narkotinių medžiagų apyvarta. Todėl sprendė, kad A. N. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirtina arešto bausmė, didesnė nei sankcijos vidurkis.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu prašo patikrinti pagal apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, jį panaikinti priimant naują nuosprendį; įpareigoti (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus pateikti pilną 2023 m. balandžio 28 d. apie 10–10.30 val. šio skyriaus pareigūnių - S. L. ir R. Č. darytą vaizdo registratoriumi vaizdo ir garso įrašą; įpareigoti (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus pateikti duomenis visų 2023 m. balandžio 28 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) kalėjime (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio, (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje buvusių nuteistųjų pavardes ir adresus; apklausti nagrinėjant apeliacinį skundą liudytojais visus 2023 m. balandžio 28 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) kalėjimo 4-o nuteistųjų būrio, (duomenys neskelbtini) -oje gyvenamojoje patalpoje buvusius nuteistuosius, siekiant nustatyti ten rastos pypkės ir dėžutės su psichotropiniais preparatais atsiradimo ir kam jie priklauso aplinkybes bei kam iš ten buvusiųjų nuteistųjų, kaip pripažinta nuosprendžiu, siekė perduoti dėžutę su psichotropinėmis medžiagomis; apeliacinį skundą išnagrinėti žodinio proceso tvarka
3.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismas jo padarytą nusikalstamą veiką laiko įrodyta remiantis (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus pareigūnių S. L. ir R. Č. parodymais ir jų vaizdo registratoriais užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais. Tačiau šie įrodymai niekaip nėra ir negali būti tiesioginiais jo kaltės įrodymais. Pateiktuose vaizdo registratorių įrašuose tyčia nuslėptas (galimai ištrintas) faktas, kur turėjo būti užfiksuota kaip po stalu apeliantas numeta nuorūką, o ne kažkokią dėžutę ar savadarbę pypkę, kuriuose buvo rasta psichotropinės medžiagos. Pakartotinai aukštesnės instancijos teismui paaiškina, kad nerūko ir neturi jokio polinkio rūkyti kokias nors psichotropines medžiagas ir niekada nevartojo bei nerūkė jokių psichotropinių medžiagų.
3.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad ant išimtų ir bylos medžiagoje pateiktų daiktų (savadarbės pypkės ir kažkokios dėžutės) nerasta ir negalėjo būti rasta apelianto pirštų pėdsakų, nes tai ne jo ir ne jam priklausantys daiktai. Jokių psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta ir patikrinus jo kūną. Apelianto vertinimu svarbu tai, kad niekas nefiksavo, nepaėmė ir nenuėmė jo pirštų ar kitų pėdsakų nuo jo numestos nuorūkos. Būdamas laisvėje apsvaigimui gali pavartoti alkoholio, bet ne psichotropinių medžiagų ir dar būdamas kalėjime. Resocializacijos pareigūnių naudotais vaizdo registratoriais kažkodėl nėra užfiksuota kaip gindamasis nuo jam metamų kaltinimų pareigūnių klausia, už ką jį išvesdina ir ką padarė.
3.3. Skunde pažymi ir tai, kad nusikaltimo padarymu buvo apkaltintas kalėjime. Tokiu atveju jo negalėjo paleisti lygtinai neatlikus visos kitu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jam nebuvo pritaikytos jokios kardomosios priemonės. Tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos pareigūnės nebuvo tikros jo kaltumu ir jo nustatymo faktą permetė spręsti teismui, o teisme viskas pasisuko prieš apeliantą. Tai rodo, kad byloje nebuvo pilnai ir nešališkai ištirti visi įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalis), todėl teismas padarė netinkamą išvadą dėl nusikalstamos veikos padarymo.
3.4. Nuteistasis nurodo, kad paleidus jį lygtinai, jis tris mėnesius nešiojo apykoję ir iki dabar nepadarė jokio nusižengimo, yra dirbantis. Būdamas kalėjime ir siekęs lygtinio paleidimo, neturėjo tikslo kažką pažeisti ir gerai elgėsi. Šiuo metu gyvena su šeima, augina du vaikus, charakterizuojamas teigiamai, o tai irgi rodo, kad yra nusiteikęs stoti į pasitaisymo kelią, o ne atvirkščiai - ignoruoti įstatymus, kaip tai nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje.
3.5. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas tik vienas liudytojas, nors tuo metu, kai prie jo priėjo Resocializacijos skyriaus pareigūnės, buvo trys - keturi nuteistieji. Be liudytoju apklausto M. B., nuosprendyje figūruoja ir A. S. pavardė, tačiau jo kaip liudytojo apklausos nėra, kaip nėra ir kitų liudytojų apklausų. Kadangi yra apkaltintas siekiu kažkuriam iš nuteistųjų perduoti dėžutę su psichotropinėmis medžiagomis, turėjo būti nustatyti visi tuo metu prie jo buvę nuteistieji ir apklausti kaip liudytojai (BPK 78 straipsnis), kadangi liudytojai įspėjami už melagingų parodymų davimą (BPK 183, 277 straipsniai).
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas
5. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendyje padaryta išvada, kad įvykio metu jis prie savęs laikė savadarbę pypkę, kurioje buvo psichotropinės medžiagos ir dėžutę su augaline medžiaga – tabaku, kurio masė 1,0062 g, kuriame buvo ir psichotropinės medžiagos iki tol, kol šiuos daiktus iš jo paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei iš esmės padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo A. N. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, jas teisiškai įvertino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl A. N. nusikalstamų veiksmų yra nepagrįstos, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad A. N. įvykdė jam inkriminuojamą veiką. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.
8. Byloje nekyla abejonių, tai nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde, kad savadarbėje pypkėje buvo rasta psichotropinės medžiagos — sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA pėdsakų, o augalinėje medžiagoje – tabake rasta psichotropinės medžiagos — sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.
9. Iš nuteistojo A. N. parodymų duotų skirtingose proceso stadijose ir apeliacinio skundo argumentų, matyti, kad jis kaltės nepripažino ir nurodė, kad nei savadarbė pypkė, kurią iš po stalo paėmė pareigūnė, nei dėžutė, kurią jis iš šoko paėmė nuo stalo, jam nepriklauso. Patalpoje buvo ne jis vienas, tačiau kam priklauso daiktai nežino. Nors ir buvo teistas dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pats psichotropinių medžiagų nevartoja, be to, netrukus turėjo būti lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. N. parodymai ir apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, neatitinka faktinių aplinkybių ir vertintini kaip gynybos pozicija. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, visi byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti kompleksiškai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, teismas juos palygino tarpusavyje bei kitų byloje esančių duomenų kontekste. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo nustatyti kiti nuteistieji, kurie įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) -o nuteistųjų būrio, (duomenys neskelbtini) -oje gyvenamojoje patalpoje, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį ar daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad Resocializacijos skyriaus specialistėms R. Č. ir S. L. užėjus į gyvenamąsias patalpas prie nuteistojo A. N. netoliese buvo tik nuteistieji M. B. ir A. S., kurie ikiteisminio tyrimo metu ir buvo apklausti liudytojais. Atsižvelgiant į tai, kad kiti nuteistieji buvo toliau, nebuvo pagrindo atlikti jų apklausos. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis A. N. tokį prašymą išreiškė tik apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais perskaičius liudytojos S. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad 2023 m. balandžio 28 d., apie 10.00 val., tarnybos metu, kartu su Resocializacijos skyriaus specialiste R. Č. tikrino tvarką nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Užėjus į (duomenys neskelbtini) -o nuteistųjų būrio (duomenys neskelbtini) -ą gyvenamąją patalpą, kairėje patalpos pusėje pamatė stovinčius kelis nuteistuosius, tarp kurių buvo nuteistasis A. N., kuris rankose turėjo permatomą butelį. Pamatęs ją ir R. Č., A. N. butelį staigiu judesiu numetė po šalia stovinčiu stalu. Priėjusi paėmė butelį ir pastebėjo, kad iš butelio rūksta dūmai ir skleidžia įtartiną kvapą. Tuo pačiu pastebėjo, kad A. N. rankose turi baltą plastmasinį apvalų indelį, kurį bandė perduoti kitam nuteistajam. Tą pastebėjusi, nurodė indelį atiduoti jai. Po to indelis buvo jai perduotas. Visų nuteistųjų, buvusių (duomenys neskelbtini)-oje gyvenamojoje patalpoje, akivaizdoje atidarė indelį ir matė, kad jame yra medžiaga, panaši į tabaką. Kadangi iš plastmasinio butelio sklido įtartinas kvapas, kilo įtarimas, kad tabakas gali būti sumaišytas su psichiką veikiančiomis medžiagomis (t. 2, b. l. 3–4, t 1., b. l. 22–25). Iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad ne kas kitas o nuteistasis A. N. rankose turėjo permatomą butelį, kurį staigiu mostu numetė po stalu bei, kad rankose turėjo baltos spalvos dėžutę, liudytoja nurodė ir savo 2023 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 10).
11. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja R. Č. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose be kita ko buvo nurodžiusi, kad 2023 m. balandžio 28 d. apie 10.00 val. kartu su S. L. užėjusi į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) -ą gyvenamąją patalpą, kurioje rado tris nuteistuosius, matė kaip A. N., pamatęs jas, po stalu numetė rankose laikytą daiktą. Priėjusi arčiau pamatė, jog tai plastmasinis butelis su maišeliu, iš kurio garavo. Suprato, kad tai yra savadarbė pypkė. Įtarimas, kad patalpoje buvę nuteistieji turi su savimi draudžiamus daiktus kilo dėl to, kad pypkę A. N. bandė paslėpti. Joms užėjus į patalpą, nepastebėjo, kad nuteistieji tuo metu rūkytų paprastas cigaretes ar numestąją pypkę, tačiau iš pypkės rūko dūmai. S. L. paklausė A. N., kas tai yra, tačiau jis atsakė, jog nežino. Taip pat pastebėjo, kad A. N. rankose dar laiko baltą dėžutę, kurią ketino perduoti nuteistajam, sėdėjusiam šalia jo ant stalo, bet nespėjo, kadangi S. L. paprašė dėžutę atiduoti jai. A. N. paaiškino, kad dėžutėje yra paprastas tabakas (t. 2, b. l. 4, t 1., b. l. 28–31).
12. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju M. B., kuris patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 44–47) ir nurodė, kad nežino kas rūkė savadarbę pypkę, jo teigimu, tuo metu niekas nerūkė. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad matė kaip pareigūnė išsivedė A. N., tačiau nesuprato dėl kokių priežasčių. Matė pareigūnės rankose plastikinį butelį, bet ar tai buvo pypkė nežino.
13. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde teigia, jog nuosprendyje minimi liudytojo A. S. parodymai, tačiau šis liudytojas nebuvo apklaustas. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka, tačiau tai, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas minimas liudytojas nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių liudytoją A. S. iškvieti į teisiamąjį posėdį, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko. Taip pat teismas buvo priėmęs ir nutartį dėl liudytojo atvesdinimo, tačiau policijos pareigūnai A. S. į teismą neatvesdino (t. 2, b. l. 11). Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas liudytojo A. S. parodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė (t. 2, b. l. 13, t. 1, b. l. 38–41). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė, kad 2023 m. balandžio 28 d., tikslaus laiko neatsimena, bet pamena įvykį kuomet pareigūnė išsivedė A. N. iš tvarkomos patalpos, į kurią visi rūkantys nuteistieji eina rūkyti. Dėl ko išsivedė, nesuprato, nes toje patalpoje tuo metu buvo apie 5-6 nuteistuosius. Vienas iš jų, kurio įvardinti negali, paprašė A. N. pridegti butelį ar kažką tai. Tuo metu kaip tik pareigūnė ir įėjo į patalpą. Ar A. N. numetė ką nors ant žemės, nematė, bet kad patalpoje buvo butelis su pridėtu maišeliu, prisimena, nes pareigūnė dėl jo A. N. ir išsivedė. Ar A. N. turėjo baltą dėžutę, nepamena. Negali pasakyti, kieno buvo butelis ir dėžutė. Kas dar buvo patalpoje minėto įvykio metu, nepamena, bet galėjo būti M. B.. Pats jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, bet anksčiau yra vartojęs. Ar vartojo tokias medžiagas A. N. ar M. B., pasakyti negali, nes pats nėra matęs, kad jie vartotų.
14. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas pirštų antspaudų, nuo savadarbės pypkės ir baltos dėžutės, kurią rankose įvykio metu turėjo nuteistasis, tyrimas, tačiau byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad būtent nuteistajam A. N. priklausė savadarbė pypkė, ir tabakas, kurio sudėtyje buvo rasta psichotropinių medžių. Šią išvadą patvirtina liudytojų S. L. ir R. Č. parodymai. Šių liudytojų parodymai viso proceso metu dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių buvo nuoseklūs ir išsamūs. Nagrinėjamojoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, jų nenurodė ir nuteistasis, kurie patvirtintų, kad liudytojos S. L. ir R. Č. būtų buvę suinteresuotos apkalbėti nuteistąjį A. N. ir duoti prieš jį melagingus parodymus. Priešingai, liudytojos tikrindamos nuteistųjų gyvenamąsias patalpas atliko savo pareigas ir neturėjo jokio pagrindo apkalbėti nuteistąjį. Nagrinėjamu atveju ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų S. L. ir R. Č. parodymų teisingumu ir patikimumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai – vaizdo įrašo apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 80–84), 2023 m. balandžio 28 d. savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad pareigūnė S. L. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė savadarbę pypkę, pagamintą iš plastikinio butelio, prie kurio tamsiu siūlu pritvirtintas permatomas plastikinis maišelis ir baltos spalvos apvalią plastmasinę dėžutę su viduje esančia neaiškios kilmės augaline medžiaga panašia į tabaką (t. 1., b. l. 48–51); 2023 m. gegužės 4 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti 2023 m. balandžio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti objektai: savadarbė pypkė ir balta plastmasinė dėžutė su viduje esančia neaiškios kilmės augaline medžiaga, panašia į tabaką (t. 1., b. l. 52–54).
15. Nors nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodė, kad yra būtina įpareigoti (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyrių pateikti pilną 2023 m. balandžio 28 d. apie 10–10.30 val. šio skyriaus pareigūnių – S. L. ir R. Č. darytą vaizdo registratoriumi vaizdo ir garso įrašą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo abejoti byloje esančiu vaizdo įrašo vientisumu. Be to, iš įrašo turinio matyti, jog pateiktas įrašas prasideda ne nuo to momento kai pareigūnės įeiną į (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio, (duomenys neskelbtini) -ąją gyvenamąją patalpą, o dar prieš tą momentą, nes įraše matosi, kai pareigūnės tikrina kitoje patalpoje esančius nuteistuosius. Kas patvirtina, jog vaizdo įraše įvykis yra užfiksuotas nuo pat pradžios. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir ta aplinkybė, jog nuteistasis praėjus kelioms dienioms po įvykio buvo paleistas lygtinai. Nors lygtino paleidimo taikymo metu, nuteistojo A. N. atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tai buvo tik pati priminė jo stadija ir nebuvo gautos išvados dėl rastų medžiagų sudėties, todėl 2023 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkui nebuvo pagrindo nepriimti sprendimo Nr. Nį-20-600 nuteistąjį lygtinai paleisti iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo su intensyvia priežiūra.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantis įrodymų visetas patvirtina, kad 2023 m. balandžio 28 d. nuteistasis A. N. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs laikė savadarbę pypkę, kurioje buvo psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA pėdsakų ir dėžutę su augaline medžiaga - tabaku, kurio masė 1,0062 g, o jame yra psichotropinės medžiagos 0,0030 g gryno sintetinio MDMB-4en-PINACA iki tol, kol šią savadarbę pypkę su joje esančiais psichotropinės medžiagos pėdsakais ir dėžutę su augaline medžiaga - tabaku, kurio masė 1,0062 g, o jame yra psichotropinės medžiagos 0,0030 g gryno sintetinio MDMB-4en-PINACA, iš jo paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnai.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte ir nutartyje perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti į teisiamąjį posėdį tokie A. N. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje taip pat nurodyta, kad A. N. yra kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 d., tačiau nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje konstatuota, jog apeliantas padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, o pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl bausmės skyrimo nurodė, jog A. N. bausmė skiriama už baudžiamojo nusižengimo numatyto, BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes išdėstė teisingai ir pagal jas A. N. veiksmai (nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymas neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti) atitinka ne BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, o BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Esant šioms aplinkybėms Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
18. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai nuteistajam A. N. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam teisingai parinko skirtinos bausmė rūšį – areštą, tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad A. N. nusprendė skirti 38 parų arešto bausmę, tačiau nurodydamas bausmės dydį žodine išraiška nurodė, jog skiriamos bausmės dydis yra 36 paros arešto. Šis prieštaravimas vertintinas nuteistojo naudai pripažįstant pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, kuri lėmė nepagrįstą nuteistojo teisinės padėties pasunkinimą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam A. N. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina 36 parų arešto bausmė. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nauju nuosprendžiu paskyrę bausmę, ją pagrįstai bendrino BK 64 straipsnyje numatyta tvarka, nes A. N. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies nėra aišku kokią neatliktą bausmės dalį nustatė pirmosios instancijos teismas. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo dienai – 2023 m. balandžio 28 d. nuteistojo A. N. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį buvo 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai ir 13 (trylika) dienų, o 2023 m. gegužės 12 d., kuomet nuteistasis A. N. buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo bausmės įstaigos – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai ir 1 (viena) diena. Taigi būtent prie pastarosios neatliktos bausmės, pirmosios instancijos teismas turėjo pridėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kurią pridėjus nuteistajam A. N. turėjo būti paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė nei skirta skundžiamu pirmosios instancijos teismo (1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai). Tačiau šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisyti nėra galimybės, nes nuosprendį skundžia tik nuteistasis A. N., o nesant prokuroro skundo, sunkinti nuteistojo padėtį draudžiama.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. 2024 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą (137,50 Eur) išieškoti iš nuteistojo.
20. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nuteistajam gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). A. N. buvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Jo darbinė veikla tęsiasi neilgai, tad ir stabilios pajamos gaunamos pakankamai trumpą laiko tarpą. Be to, nuteistasis turi prisidėti ir prie vaikų išlaikymo. Dėl to jo finansinė padėtis nėra gera. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. N. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsni 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendį:
Nustatyti, kad A. N. veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
A. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo A. N. nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.