Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Institucija) atstovui J. V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam (duomenys neskelbtini), nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., (duomenys neskelbtini) savininkas, 2014 m. gruodžio 19 d. neužtikrino, kad A. V. būtų leista pradėti dirbti pagalbinio darbininko pareigose jo vadovaujamoje įmonėje, įdarbinus jį norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nesudarė su juo rašytinės darbo sutarties ir vieną darbo dieną prieš darbo pradžią nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos teritoriniam skyriui apie minėto asmens įdarbinimą. Tokia veika V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, patikino, kad tai daugiau nepasikartos, ir paaiškino, kad A. V. buvo jam skolingas už cigaretes ir alų, kuriuos buvo pasiėmęs iš jam priklausančios parduotuvės. Kadangi jis neturėjo pinigų atsiskaityti už paimtas prekes, turėjo už skolą atidirbti. Jis dirbo prie jo namų, jo asmeninėse patalpose, jie kartu valė baseino filtrą.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas nurodė, kad pats dalyvavo V. V. komercinės įmonės patikrinime. Buvo gauta informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad A. V. dirba nelegaliai pas V. V.. Su kamera nuvažiavo į nurodytą vietą. Įėjo į V. V. priklausančią parduotuvę, ten pardavėja buvo įdarbinta oficialiai. Jiems buvo pasakyta eiti į pirčių kompleksą. Nuėjus ten, jie rado minėtą asmenį. Jis labai sutriko, iš jo buvo paimtas paaiškinimas. Asmuo paaiškino, kad atidirbinėja skolą V. V.. Tuo metu, kai jie atėjo, jis valė baseiną. Duomenų apie V. V. pažeidimus daugiau neturi. V. V. atvyko į darbo inspekciją, nuoširdžiai gailėjosi, nuosekliai paaiškino pažeidimo aplinkybes.

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad 2014-12-19 A. V. dirbo prie V. V. priklausančio baseino pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Patikrinimo metu A. V. valė baseiną bei jo vandentiekio sistemą. Jis su V. V. buvo sutaręs apie 30 Lt už darbo dieną. A. V. dirbo su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties ir vieną darbo dieną prieš darbo pradžią nepranešus VSDFV apie jo įdarbinimą (b. l. 3-4).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio asmens paaiškinimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad dėl pažeidimo labai gailisi, nežinojo, kad negalima leisti žmogui atidirbti už susidariusią skolą jo neįdarbinus oficialiai (b. l. 3).

2014-12-19 A. V. paaiškinime nurodyta, kad jis atidirbinėja skolą parduotuvės savininkui V. V.. Skola yra apie 30 Lt. Šiandien pirma jo darbo diena. Jis padėjo išvalyti baseiną. Anksčiau jokių skolų atidirbęs nėra (b. l. 5).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Valstybinei darbo inspekcijai pateikto pranešimo matyti, kad 2014-12-17 buvo gautas pranešimas dėl A. V. veiklos, kad jis nelegaliai dirba pas V. V., atlieka tvarkymo, statybos darbus (pjauna malkas), veiklos vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Ši norma yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. DK 99 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas, vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui; 3 dalyje numatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; 6 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra DK 93 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai (susitarimas tarp IĮ savininko V. V. ir darbuotojo A. V., kad jis dirbs pagalbinio darbininko darbą (atliks baseino valymo darbus) sutartoje vietoje už sutartą darbo užmokestį (už gautas prekes, kurių vertė sudaro 30 Lt), tačiau V. V., būdamas V. V. komercinės įmonės vadovu, leido dirbti A. V., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, taip pat prieš vieną darbo dieną iki numatytos A. V. darbo pradžios apie tai neinformavęs teritorinio VSDFV skyriaus. Tokia V. V. veika atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skirdamas administracinę nuobaudą V. V. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, teismas atsižvelgia į šio pažeidimo pobūdį, į tai, kad šiuo atveju nelegalus darbas truko neilgai, į pažeidėjo asmenybę, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į Institucijos atstovo teismo posėdžio metu išreikštą poziciją, kad jis pritartų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti V. V. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus jam mažesnę nuobaudą nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6401.

Apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.