- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-146-1138-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutarties S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos EPT pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. P. už tai, kad jis 2007 m. rugpjūčio 13 d. vairuodamas automobilį, įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Protokole nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 117.11, 207 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje bei 130² straipsnyje.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos EPT pareigūno 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu S. P. pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį, 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 30¹ paskirta 200 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. P. su nutarimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad per sankryžą važiavo degant geltonam šviesoforo signalui, nes nebūtų spėjęs sustoti prieš sankryžą. Jo manymu, jis nepažeidė KET 74 p. Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo papildomai paaiškino, kad važiuojant švietė saulė ir jis nepastebėjo, jog mirksėjo žalios šviesos signalas, į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Teigė, kad siekdamas nesukelti eismo įvykio, nestabdė, manevrą baigė degant raudonam šviesoforo signalui. Paaiškino, kad eismas buvo intensyvus.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas policijos pareigūnas L. B. parodė, kad sankryžoje, kurioje įvykdytas administracinis teisės pažeidimas, žalias šviesoforo signalas mirksi 4 sekundes, o geltonas šviesoforo signalas mirksi 4 sekundes. Geltonas ir raudonas šviesoforo signalai draudžia įvažiuoti į sankryžą. Patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. teigė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo „Stop" liniją kirto degant geltonam šviesoforo signalui, į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas N. P. parodė, kad jie su pareiškėju yra pusbroliai. Teigė, jog į sankryžą pareiškėjas įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, tik baigiant kirsti sankryžą užsidegė raudonas šviesoforo signalas.
II.
2007 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi skundas atmestas.
Nustatyta, kad Vilniaus m. VPK VP EPT KPR pareigūnas išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymą. ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Remiantis ATPK 130² straipsnio 2 dalimi, minėto straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas įvertinamas keturiais balais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 nutarimu patvirtintų KET 117.3 p. nustato, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. KET 117.7 p. nustato, kad geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis, o 117.11 p. nustato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą (jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti, įsijungus žaliam signalui). KET 207 p. nustato, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop" liniją, o jeigu jos nėra - prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, o KET 208 p. - kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti šių taisyklių 207 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
Pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 6), tarnybiniu pranešimu (b.l. 7). Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į sankryžą įvažiavo, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Šią aplinkybę patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. B. ir Ž. M. Teismas nurodė tikįs policijos pareigūnų parodymais, nes pareiškėjas tvirtino iki įvykio su policijos pareigūnais konflikto neturėjęs (b.l. 16 ), jų parodymai nuoseklūs ir vertintini kaip objektyvūs.
Tiek pažeidėjas, tiek ir liudytojas N. P. neneigė, kad S. P. išvažiavo iš sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau neigė. kad į sankryžą įvažiavo jam degant (teigė, jog įvažiuojant degė geltonas šviesoforo signalas). Teismas konstatavo, kad jų ir policijos pareigūnų parodymai sutampa dalyje - kad pareiškėjo automobilis buvo sankryžoje ir iš jos išvažiavo, degant raudonam šviesoforo signalui. Remiantis policijos pareigūnų parodymais, nustatyta, kad pareiškėjas įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Kadangi liudytojas N. P. yra pareiškėjo pusbrolis, turi interesą duoti pareiškėjui palankius parodymus, jo parodymai atmesti kaip neobjektyvūs, prieštaraujantys bylos medžiagai. Nuspręsta, jog policijos pareigūnas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) ir, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skyrė maksimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog S. P. per metus padarė 6 administracinius teisės pažeidimus (b.l. 10-11) (įskaitant ir pažeidimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu), tame tarpe sukėlė du eismo įvykius, išvadų nedaro. Todėl, atsižvelgus į ATPK 20 straipsnyje nurodytus administracinės atsakomybės tikslus, konstatuota, jog už įvykdytą administracinį teisės pažeidimą jam paskirta nuobauda nėra per griežta.
III.
S. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir administracinės nuobaudos jam neskirti. Apeliantas pažymi, kad liudytojų parodymai nesutampa, pagal dviejų liudininkų (N. P. ir Ž. M.) parodymus jis „Stop“ liniją kirto ir į sankryžą įvažiavo, degant geltonam šviesoforo signalui, o tai pagal KET 207 punktą yra leidžiama. Teigia pažeidimo nepadaręs.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos medžiaga patvirtina, jog S. P. pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį atsakomybėn patrauktas pagrįstai, kadangi pažeidė KET 117.11, pagal kurį raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą, bei KET 207 punktą, kuris pažeidimo padarymo metu numatė, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš "Stop" liniją, o jeigu jos nėra - prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, vairuodamas automobilį; įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog S. P. veika pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai, nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista.Apeliantas padaryto pažeidimo nepripažįsta, teigia per sankryžą važiavęs, degant geltonam šviesoforo signalui. Pažymėtina, kad KET 117.7 punktas nustato, jog geltonas signalas draudžia eismą. Apelianto padarytą pažeidimą – važiavimą per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui - patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 6), tarnybinis pranešimas (b.l. 7), policijos pareigūnų L. B. ir Ž. M. paaiškinimai, kurias netikėti nenustatyta pagrindo. Pažeidėjas neneigė išvažiavęs iš sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui. Kadangi liudytojas N. P. yra pareiškėjo pusbrolis, suinteresuotas duoti pareiškėjui palankius parodymus, jo parodymai pagrįstai atmesti kaip neobjektyvūs, prieštaraujantys bylos medžiagai. ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pagal ATPK 30² straipsnį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Šiuo atveju, kaip matyti iš nutarimo dėl administracinės nuobaudos apeliantui paskyrimo, nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), todėl, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskirta maksimali sankcijoje numatyta bauda. Tai padaryta atsižvelgus į tai, jog S. P. per metus padarė 6 KET pažeidimus (b.l. 10-11). Atsižvelgus į ATPK 20 straipsnyje nurodytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, konstatuotina, jog už aptariamą administracinį teisės pažeidimą paskirta bauda nėra per griežta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
S. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.