Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.11.; 1.1.11.2.; 1.1.11.3.; 1.1.11.7.; 1.1.11.11.; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6.

2012 m. gruodžio 14 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) centro moksleivis, teistas 1 kartą ir 2 kartus nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas jo atžvilgiu bylą nutraukiant: 1) 2009-02-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius LR BK 93 str. pagal LR BK 178 str. 4 d., byla nutraukta; 2) 2009-09-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius LR BK 38 str. pagal LR BK 178 str. 1 d., byla nutraukta; 3) 2010-10-26 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį;

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) centro moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. ir M. Z. 2012-04-10 apie 22.30 val., veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, Šiauliuose, prie pastato, esančio adresu Lyros g. 19 A, atvirai pagrobė nukentėjusiajai A. M. priklausantį svetimą turtą – rankinę 5 litų vertės, kurioje buvo - juodos spalvos piniginė 5 litų vertės, 10 litų, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA X3 520 litų vertės su SIM „Tele-2“ beverte kortele, juodos spalvos pirštinės 5 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai A. M. 545 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nelabai pamena tą įvykį, nes seniai buvo. Iki įvykio jie buvo mokyklos kieme. Vieta, laikas atitinka kaip nurodyta kaltinamajame akte. Ėjo kartu su M. Z. ir girta moteris paprašė palydėti į namus. Lydėdami atėmė rankinę. Kad atims, planavo iš anksto, nes reikėjo pinigų. Veiksmus buvo suderinę. Rankinę atėmė jis, o M. Z. pasakė, kad atimti. Atėmę nubėgo į miškelį, kur apžiūrėjo rankinę. Rankinėje rado piniginę, telefoną, pirštines. Piniginėje buvo 10 Lt ir visi pinigai buvo metaliniai, tą jis gerai pamena, ir juos jie pasidalino per pusę su M. Z.. 40 litų piniginėje negalėjo būti, nes popierinių pinigų nebuvo. Rankinę numetė į krūmus. Telefoną buvo pasiėmęs jis, bet susitarė jį parduoti kitą dieną. Kitą dieną susitiko M. Z. draugą D., kuris ir nunešė į lombardą telefoną bei pardavė už 120 litų. Tada 20 litų davė D., o likusius pasidalino per pusę su M. Z. Kaip pardavė telefoną, jis matė. D. ir pasirašė, ir rodė savo pasą lombarde. Lombardas, kur pardavė telefoną, yra Lyroje. Su M. Z. jie bendraudavo per skaipą. Buvo susitarimas „judam“, o tai reiškia einam vakare į kiemą, ką nors negero padaryti, tai reiškia apiplėšti. Taip sakė ir dieną anksčiau iki įvykio. Konkrečiai žodžio apiplėšti nesakė. Mokyklos kieme jie sportavo ir kalbėjosi dėl apiplėšimo. Nukentėjusioji sako netiesą, ji buvo pasiklydusi ir prašė palydėti. Moteris verkė ir jie nuėjo prie jos. M. Z. pasakė „kertam“, tada jis ir paėmė. „Judam“ arba „kertam“ tai reiškia imame. Taip kalba jo draugai ir jie taip kalba. Daugiau nieko nėra apiplėšęs. Tai buvo pirmas kartas. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad žodžiais tarėsi dėl apiplėšimo, o gal tai darė gestais. Dėl tokio savo elgesio gailisi.

Kaltinamasis M. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad tą vakarą kartu su E. S. buvo kieme. Iš anksto nesitarė, kad vogs. Girta moteris paprašė, kad ją palydėtų. Jiems einant, E. griebė rankinę ir pradėjo bėgti. Jis irgi iš karto bėgo. Kai pradėjo E. bėgti, jis išsigando ir bėgo kartu, nes jam buvo stresas. Gal jam E. rankos judesiu rodė, kad atims rankinę, bet jis nesuprato, jis buvo šalia kaip bendrininkas. Rankinę pamatė pas E. rankose. Parke už teniso kortų apžiūrėjo daiktus. Piniginėje buvo tik 10 litų ir jie juos pasidalino iš karto. Kur jie buvo įdėti nežino, bet tikriausiai į piniginę. Pinigai buvo metalinėmis monetomis. Rankinėje buvo pirštinės, telefonas. Telefoną pasiėmė E., bet susitarė telefoną parduoti. Kitą dieną prie parduotuvės sutiko iš matymo matytą D., kuris lombarde pardavė telefoną už 120 litų. 20 litų davė D., jie su E. pasidalino po 50 litų. Buvo blaivus, ką darė suprato. Nusikaltimą padarė pirmą kartą, labai gailisi. E. sakė, kad ta moteris lygtai jo kaimynė. Ėjo jis, E. ir dar vedėsi šunį rotveilerį. Žalą nukentėjusiajai atlygino. Su nukentėjusiąja dėl žalos nesiginčijo. Tyrėja buvo suorganizavusi, kad ateis ji ir jie ateis atlyginti žalos ir atsiprašyti. Nukentėjusioji neatvyko, todėl neturėjo galimybės atsiprašyti. Žalą nukentėjusiajai atlygino bendrai, E. S. jam atiduos, kai turės pinigų. Rankinę atėmė, nes reikėjo pinigų. Iš anksto jie nesitarė dėl vagystės. Jo kaltė ta, kad buvo kartu su E. Jis buvo kaip bendrininkas, gal E. pasirodė, kad jie tarėsi. E. S. viską padarė, o jis tik kartu bėgo. Realiai gavo 5 litus ir už telefoną 50 litų. Dieną anksčiau jis parašė jam žinutę, kad „judam“, bet tai buvo kvietimas eiti prie turniko. Pamatęs moterį, nieko nesakė ir nenurodė E. S..

Nukentėjusioji A. M. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Po Velykų, su drauge išgėrė butelį degtinės. Paviešėjusi pas draugę, ėjo į namus. Išėjo viena ir niekas jos nelydėjo. Eidama nei su niekuo nebendravo. Matė stovinčius du vaikinukus. Vienas pribėgo prie jos, čiupo rankinę ir nubėgo. Rankinėje buvo telefonas, piniginė, mokesčių lapeliai. Jos draugė kitą dieną paskambino į jos telefoną, atsiliepė kažkokia moteris, vėliau niekas nebekėlė. Piniginėje buvo iki 70 litų. Kad tiek pinigų buvo, vėliau sumokėjusi mokesčius, paskaičiavo. Atlygino 55 litus ir telefoną grąžino. Įvykį atsimena gerai. Nieko neprašė, kad lydėtų. Ištraukė rankinę iš rankų vienas, bet parko link nubėgo dviese. Kiek pinigų buvo paskaičiavo vėliau. Tiksliai kiek pinigų buvo negali pasakyti. Žalą atlygino V. Z., atidavė 55 litus ir atsiprašė. Butelį su drauge pirko per pusę. Kainavo 16 litų. Alkoholį pirko iš tų pačių piniginėje buvusių pinigų. Užkandos nepirko, nes po švenčių buvo likę. Nesijautė labai girta, atmintis nebuvo dingusi. Įvykį gerai pamena, bet veidų nematė. Rankinėje buvo mokesčių lapeliai, knygutė. Žino, kiek turėjo pinigų ir kiek mokėjo. Ji ėjo ramiai ir neužkabinėjo nieko. Kaltinamieji jos neatsiprašė, tik mama atsiprašė.

Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiosios parodymų, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2012-04-11 protokolas – pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad A. M. nurodė, kad 2012-04-10 apie 22.30 val. prie Lyros g. 19 namo du nepažįstami jaunuoliai iš rankų atvirai pagrobė rankinę su asmeniniais daiktais (3 b. l.).

2012-04-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie Lyros–Dainų gatvių sankirtos, Šiauliuose, apžiūrint įvykio vietą nieko nepaimta, sudaryta schema (5-7 b. l.).

Informacija apie pavogtą A. M. mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ (9-10 b. l.).

2012-05-23 nutarimas dėl informacijos gavimo ir pranešimas apie pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad pagrobtu telefonu buvo skambinta į lombardą (18, 20-26 b. l.).

2012-06-13 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. A. pateikė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA X3 (33 b. l.).

2012-06-16 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas telefonas „Nokia“ kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (34-36 b. l.).

2012-06-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. T. pateikė lombardo sutarties kopiją, pagal kurią A. K. užstatė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ (40-41 b. l.).

2012-06-19 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad susisiekus su A. K., šis telefonu nurodė, kad išvykęs į Angliją, telefoną „Nokia X3“ jo lombarde Vilniaus g. 208 užstatyti paprašė D. J. (69 b. l.).

2012-07-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis E. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (80-83 b. l.).

2012-07-19 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad tarp įtariamųjų E. S. ir M. Z. atlikta akistata, kurios metu kiekvienas liko prie savo parodymų (99-100 b. l.).

Išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad abu kaltinamieji, duodami parodymus teisme iš esmės atskleidė visas bylos aplinkybes. Kaltinamojo E. S. duotus parodymus teismas vertina kaip nuoseklius ir detalizuotus, o tuo tarpu M. Z. parodymai, kad E. griebė rankinę ir pradėjo bėgti, o jis neva bėgo kartu, nes jam buvo stresas, vertintini kaip kaltinamojo gynybinė versija siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, turint tikslą didesnę kaltės dalį perkelti E. S. Teismas taip pat remiasi ir pačios nukentėjusiosios A. M. parodymais dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, kurios iš esmės sutampa ir su kaltinamųjų parodymais, o byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuota melagingai apkaltinti kaltinamuosius nusikalstamos veikos padarymu, todėl jos parodymai traktuotini kaip atitinkantys objektyvią tiesą.

Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad abu kaltinamieji E. S. ir M. Z. buvo nusikaltimo vietoje ir nusikaltimo padarymo metu, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, pagrobė svetimą turtą. Abu kaltinamieji vagystės metu buvo aktyvūs - atliko aktyvius veiksmus, t.y. E. S. pagriebus nukentėjusiosios A. M. rankinę, abu kartu nubėgo atokiau, į netoliese esantį parkelį, kur abu apžiūrėjo pagrobtą rankinę, po lygiai pasidalino rastus pinigus, o lombarde pardavę rastą telefoną už 120 litų, 20 litų davę D., likusius pinigus taip pat pasidalino per pusę. Iš bylos aplinkybių matyti, jog kaltinamieji vienas kito veiksmus matė, suprato ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė norą ir valią daryti nusikaltimą.

Teismas, vertindamas įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamųjų E. S. ir M. Z. veika dėl atvirosios vagystės teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 d. 2 d., nes kaltinamieji atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. veikė viešai, esant šalia pačiai nukentėjusiajai. Nusikalstama veika baigta, nes kaltininkai užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Iš bylos aplinkybių matyti, kad mobilaus ryšio telefoną NOKIA X3 kaltinamieji užstatė lombarde, pagrobtus pinigus išleido, o pagrobtą rankinę išmetė. Darydami nusikalstamą veiką, E. S. ir M. Z. veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė savo veikos pavojingumą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir šių padarinių norėjo.

Formuluojant kaltinimą abiems kaltinamiesiems, buvo nurodyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, ir iš anksto susitarę. Tačiau išnagrinėjus bylą teisme, apklausus kaltinamuosius, paaiškėjo, kad jie veikė kartu, nuskalstamą veiką padarė bendrais tyčiniais veiksmais, tačiau teismas nenustatė išankstinio kaltinamųjų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką. Kaltinamasis E. S., duodamas parodymus teisme, negalėjo tiksliai nurodyti susitarimo pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtą formos, nebuvo tikras, ar jie tarėsi žodžiais ar tai darė gestais. Kaltinamasis M. Z. apskritai nurodė, kad jokio susitarimo dėl svetimo daikto pagrobimo iš nukentėjusiosios nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pareikštas kaltinimas E. S. ir M. Z. tikslintinas, iš pareikšto kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad kaltinamieji veikė iš anksto susitarę.

Be to, išnagrinėjus bylą teisme, buvo nustatyta, kad kaltinamieji iš nukentėjusiosios pagrobė ne 40 Lt, o 10 Lt, nes šią aplinkybę nurodė abu kaltinamieji, teigdami, kad rankinėje buvo tik kelios metalinės monetos, popierinių nebuvo ir gautas monetas pasidalijus per pusę, gavosi po 5 Lt. Nukentėjusioji tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad iš jos kaltinamieji pagrobė 40 Lt (44, 46-47, 48-49, 50-51 b. l.), duodama parodymus teisme ji teigė, kad kaltinamieji iš jos pagrobė 70 Lt. Tačiau teisme A. M. taip pat teigė, kad tiksliai kiek pinigų buvo piniginėje ji negali pasakyti. Šie nukentėjusiosios parodymai rodo, kad ji nebuvo nuosekli dėl pagrobtos pinigų sumos, taip pat atsižvelgtina dar ir į tai, kad nukentėjusioji įvykio metu, kaip ji pati nurodė, buvo po šventimo pas draugę ir išgėrusi butelį degtinės, todėl teismas vertina, kad ji gali klysti dėl jos rankinėje buvusios pinigų sumos. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad kaltinamieji pagrobė rankinę, kurioje buvo piniginė su 10 litų, o ne 40 Lt.

Šie kaltinimo patikslinimai nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties ir nekeičia faktinių esminių baudžiamosios bylos aplinkybių.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę E. S. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad E. S., veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų motyvų padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. E. S. nusikalto būdamas praeityje teistas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (109-116 b. l.), administracine tvarka baustas (108 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (117, 118 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Pietinės PN charakterizuojamas teigiamai (120 b. l.), iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos charakteristikos matyti, kad E. S. gyvena kartus su broliu ir seserimi, sąlygos gyvenimui yra tinkamos (122-124 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nors nusikaltimą padarė dar būdamas nepilnametis, t.y. nesulaukęs 18 m. amžiaus, bet atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o tai rodo jo neigiamą orientaciją, bei tai, kad nepateisino teismo jam ankščiau išreikšto pasitikėjimo, todėl teismas E. S. skiria sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas žemiau sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė E. S. dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2010-10-26 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (84-85 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Kaltinamojo M. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Teismas, spręsdamas M. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad M. Z., veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų motyvų padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. M. Z. nusikalto būdamas praeityje neteistas (132 b. l.) administracine tvarka baustas (130-131 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Pietinės PN charakterizuojamas teigiamai (136 b. l.), iš vaiko teisių apsaugos tarnybos charakteristikos matyti, kad M. Z. mokosi Šiaulių Profesinio rengimo centre kompiuterių programuotojų specialybės, lanko būrelį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, mama dirbanti, kuri, tikėtina, darys jam gerą įtaką.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3)pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

M. Z. byloje nustatytos aplinkybės atitinka būtinąsias BK 93 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis (17 m. 2 mėn.), nusikalto pirmą kartą, be to, atlygino žalą nukentėjusiajai. Teismas pažymi, kad pirmą kartą nusikaltusio M. Z. padarytos veikos pavojingumas, šios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, todėl, teismo nuomone, nagrinėtinu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir ateityje nepadarytų nusikalstamų veikų, M. Z. taip pat skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

M. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (95-96 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktinis įrodymas - vokas, kuriame yra kompaktinė plokštelė su skambučių išklotinėmis, esantis prie bylos viršelio, paliktina saugoti byloje.

Daiktinis įrodymas - mobilaus ryšio telefonas Nokia X3, kuris tyrimo metu buvo grąžintas nukentėjusiajai A. M., paliktinas neribotai jos nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę E. S. dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2010-10-26 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę E. S. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. S. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

M. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 1 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 1 p., 5 p. pagrindu M. Z. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., 87 str. 3 d. 5 p. pagrindu M. Z. įpareigoti: būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 valandos; tęsti mokslą bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

M. Z. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą - voką, kuriame yra kompaktinė plokštelė su skambučių išklotinėmis, esantį prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Daiktinį įrodymą - mobilaus ryšio telefoną Nokia X3, kuris tyrimo metu buvo grąžintas nukentėjusiajai A. M., palikti neribotai jos nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.