- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 1-2022-311/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01580-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. M.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, išnagrinėjęs Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: ten pat, neteista,
kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., 300 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji R. M. laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2010-12-31 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) , direktorės pareigose ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, 2008-08-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko atsiskaitomosios sąskaitos paėmė 2000,0 Lt., 2008-08-07 paėmė 2000,0 Lt., 2008-08-11 paėmė 1500,0 Lt., 2008-08-12 paėmė 500,0 Lt., 2008-08-14 paėmė 3800,0 Lt., 2008-08-14 paėmė 100 Lt, šių pinigų - 9900,0 Lt. neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasą ir neišrašė pinigų išdavimo bendrovės direktorei operacijų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių“ 10 punktą „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ ir 16 punktą „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“; neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ būtų tvarkoma išsami ir naudinga sprendimams priimti apskaita, apskaitos registruose būtų nurodyti pirminiai apskaitos dokumentai, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti įregistruotų sumų teisingumo, apskaitos registrai nebuvo pasirašyti juos sudariusių asmenų, dėl to nebuvo galimybės nustatyti kas sudarė apskaitos registrus, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 3 dalį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“; neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2009 ir 2010 metų apyvartos žiniaraščiai būtų vedami kiekvieną mėnesį augančia tvarka, apyvartos žiniaraščiuose būtų nurodyti sąskaitų likučiai kiekvieno mėnesio pradžiai ir pabaigai, nurodytos kiekvieno mėnesio apyvartos, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“; neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2008-07-24 iki 2010-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini) “ būtų atlikta ilgalaikio materialiojo turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pinigų, skolų ir kitų materialinių vertybių inventorizacija, tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 10 d. „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, 11 d. „Finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Įvykiai buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinės atskaitomybės parengimo, registruojami Verslo apskaitos standartuose nustatyta tvarka. Jei yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi parengti balansą ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenimis, ir pagal reorganizavimo dienos duomenis“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ patvirtintų „Inventorizavimo taisyklių“ 9 punktą „Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą...“, taip aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-07-24 iki 2010-12-31.
Šiais veiksmais kaltinamoji R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.
Be to, kaltinamoji R. M. fiksavo neteisingus duomenis 2010 metų ilgalaikio turto apyvartos apskaitos žiniaraštyje (s-ta 111-1231) už rugpjūčio mėnesį, o būtent, 2010 metų ilgalaikio turto apyvartos apskaitos žiniaraštyje (s-ta 111-1231) už rugpjūčio mėnesį, ilgalaikio turto pirminę vertę sumažino 10000 Lt, o 2010 metų sintetinės apskaitos suvestinėje lentelėje ilgalaikio turto pirminę vertę sumažino 32920,63 Lt, t.y. ilgalaikio materialaus turto 22920,63 Lt vertė sumažinta be šią sumą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, taip aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą ir fiksavo neteisingus duomenis 2010 metų ilgalaikio turto apyvartos apskaitos žiniaraštyje (s-ta 111-1231) už rugpjūčio mėnesį, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-07-24 iki 2010-12-31.
Šiais veiksmais kaltinamoji R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
Kaltinamoji R. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008-07-24 ji įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , kurią įregistravo namų adresu (duomenys neskelbtini). Jai priklausė 100 procentų šios bendrovės akcijų. Ji taip pat buvo šios bendrovės direktore ir kasininke. Bendrovės buhalterėmis dirbo G. M., R. S. ir A. K.. Bendrovė vykdė vairuotojų ruošimo veiklą (vairavimo mokykla). 2008-08-01 ji iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos SWED banke paėmė 2000 Lt., 2008-08-07 paėmė 2000 Lt., 2008-08-11 paėmė 1500 Lt., 2008-08-12 paėmė 500 Lt., 2008-08-14 paėmė 3800 Lt., 2008-08-14 paėmė 100 Lt. Šie pinigai buvo apskaityti avansinėje apyskaitoje ir panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini) “ reikmėms, kam tiksliai nebeprisimena. Bendrovės kasoje šios pinigų sumos nebuvo apskaitytos per neapsižiūrėjimą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo parodo, kad ji nėra baigusi jokių buhalterinės apskaitos tvarkymo mokymų, apie buhalterinės apskaitos tvarkymą žino iš savarankiškai perkaitytų teisės aktų ir buhalterių paaiškinimų. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorės pareigose ji įdarbino buhalteres, kurios, jos nuomone išmanė darbą, todėl ji visiškai šiomis pasitikėjo, kontroliavo kiek atrodė reikalinga. Ji buvo įsitikinusi, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai. Dėl nepasirašytų apskaitos registrų gali parodyti, kad juos sudarinėjo bendrovės buhalterės. Mano, kad apskaitos registrai nebuvo pasirašyti per neapsižiūrėjimą. Ji dabar negali tiksliai nurodyti priežasties, dėl kurios 2009 ir 2010 metų apyvartos žiniaraščiai nebuvo vedami kiekvieną mėnesį augančia tvarka, apyvartos žiniaraščiuose nebuvo nurodyti sąskaitų likučiai kiekvieno mėnesio pradžiai ir pabaigai, nurodytos kiekvieno mėnesio apyvartos. Tai galėjo nutikti per neapsižiūrėjimą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos apimtys nebuvo didelės, bendrovė neturėjo daug turto, bei dėl neapsižiūrėjimo bendrovėje nebuvo atliekamos ilgalaikio materialiojo turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pinigų, skolų ir kitų materialinių vertybių inventorizacijos. Ji, kaip bendrovės direktorė, šių inventorizacijų neužtikrino, kad jos būtų atliekamos. Dėl neteisingų duomenų fiksavimo 2010 metų ilgalaikio turto apyvartos apskaitos žiniaraštyje parodo, kad neteisingi duomenys įrašyti buvo per klaidą arba neapsižiūrėjimą. Tyčia klaidingų duomenų minėtuose žiniaraščiuose niekas nefiksavo. Ji prisipažįsta, kad nepakankamai kontroliavo ir užtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų ir dėl savo veiksmų gailisi.
Motyvuojamoji dalis
2012-02-29 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/22, kurioje konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ tvarkydama buhalterinę apskaitą nesilaikė šių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų:
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 2 dalyje nurodoma, kad apskaitos registras (toliau -registras) -remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys“. Bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos registruose nenurodė apskaitos dokumentų pavadinimo, datos, Nr. ir kt. duomenų.
Įstatymo 6 straipsnio apskaitos tvarkymo sistemos nustatytas ir parinkimas“ 2 dalyje nurodoma, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkimus įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. UAB „(duomenys neskelbtini) “ šių nurodymu neprisilaikė, nes 2008 m. rugpjūčio mėn. bendrovės kasoje nebuvo užpajamuotos ir išlaiduotos piniginės lėšos, paimtos iš atsiskaitomosios sąskaitos, naudojantis banko mokėjimo kortele. Pinigines lėšas valdė bendrovės direktorė, kurių panaudojimą įtraukė ir nurodė avansinėse apyskaitose. Be to, 2010 metų ilgalaikio turto apyvartos apskaitos žiniaraštyje (s- ta 111-1231) už rugpjūčio mėnesį ilgalaikio turto pirminę vertę sumažino 10000 Lt, o 2010 metų sintetinės apskaitos suvestinėje lentelėje ilgalaikio turto pirminę vertę sumažino 32920,63 Lt. Ilgalaikio materialaus turto 22920,63 Lt vertė sumažinta be šią sumą pagrindžiančių apskaitos dokumentų. Suma 22920,63 Lt sintetinės apskaitos suvestinėje lentelėje nurodoma ir 692 sąskaitoje be sąskaitos pavadinimo kaip įmonės patirtas nuostolis (11 priedas). Tyrimui atlikti minėtos sąskaitos apskaitos registro nepateikė. Pirminių apskaitos dokumentų šiai sumai pagrįsti nepateikė. 2010 metų finansinė atskaitomybė sudaryta pagal sintetinės apskaitos suvestinės lentelės duomenis (11 priedas), todėl jos duomenys neatitinka tikrovės.
To paties įstatymo 12 straipsnyje „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojamai ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. UAB „(duomenys neskelbtini) “ šių reikalavimų nevykdė, nes 2009 m. ir 2010 m. apyvartos žiniaraščiai nebuvo vedami kiekvieną mėnesį augančia tvarka. Apyvartos žiniaraščiuose nėra nurodyti sąskaitų likučiai kiekvieno mėnesio pradžiai ir pabaigai, nenurodytos kiekvieno mėnesio apyvartos.
Įstatymo 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje nurodyta, kad „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Tyrimui už laikotarpį nuo 2008-07-24 iki 2010-12-31 bendrovė pateikė „apyvartos žiniaraščius“ ir sintetinės apskaitos suvestinę lentelę, kurie nepasirašyti juos sudariusiųjų asmenų.
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio apskaitos registrai“ 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, o 3 dalyje nurodyta, kad Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkimai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“. Bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ nesivadovavo nurodytais reikalavimais, apskaitos registruose nenurodyti apskaitos dokumentai, apskaitos registrai nepasirašyti juos sudariusių asmenų. Nėra galimybės nustatyti kas sudarė apskaitos registrus.
2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. lX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ 10 dalyje yra nurodyta, kad Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“.
To paties straipsnio 11 dalyje yra nurodoma, kad „11. Finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Įvykiai buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinės atskaitomybės parengimo, registruojami Verslo apskaitos standartuose nustatyta tvarka. Jei yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi parengti balansą ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal reorganizavimo dienos duomenis“. Bendrovė įstatyme nurodytų reikalavimų nevykdė, inventorizacijų tiriamuoju laikotarpiu neatliko, finansinių atskaitomybių duomenys nepatvirtinti inventorizacijų duomenimis. Bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ nesudarė finansinės atskaitomybės pagal sprendimo priėmimo likviduoti bendrovę duomenis.
Pagal tyrimui atlikti pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus nustatyta, kad už 2009 m. ir 2010 metus iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ tvarkomos buhalterinės apskaitos nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovė registrus vedė ne pagal apskaitos dokumentus, neatliko inventorizacijos ir nesutikrino likučių bei į sintetinės apskaitos suvestinę lentelę, pagal kurią sudarė finansinę atskaitomybę, įtraukė sumas nepagrįstas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė tyrimui atlikti EKA žurnalo, patvirtintų vairuotojų rengimo mokymo programų ir mokymo kursų kainos.
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 -11 -06 Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje yra nurodoma, kad „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ direktorės pareigas ėjo R. M..
Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ tvarkydama buhalterinę apskaitą neprisilaikė 2000 -02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių“ (2007-12-19 nutarimo Nr.1360 redakcija). Patvirtintų taisyklių 10 punkte yra nurodoma, kad „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas.“ UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė šių reikalavimų nesilaikė, t.y. 2008 m. mokėjimo kortele iš banko atsiskaitomosios sąskaitos 2008-08-01 paėmė 2000,0 Lt., 2008-08-07 paėmė 2000,0 Lt, 2008-08-11 paėmė 1500,0 Lt, 2008-08-12 paėmė 500,0 Lt, 2008-08-14 paėmė 3800,0 Lt ir 2008-08-14 paėmė 100,0 Lt, tačiau šių pinigų 9900,0 Lt (2000,0 + 2000,0 +1500,0 +500,0 +3800,0+100,0) į bendrovės kasą neįnešė ir neužpajamavo. Pinigai buvo panaudoti įvairiems atsiskaitymams atlikti, išlaidos apskaitytos R. M. avansinėse apyskaitose. Bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ direktorės R. M. avanso apyskaitose nenurodytos per ataskaitinį laikotarpį gautos piniginės lėšos, liekana ankstyvesnio avanso (antišlaidžiai), nenurodė per ataskaitinį laikotarpį išleistų piniginių lėšų, likučio laikotarpio pabaigai (antišlaidžiai), avanso apyskaitos nepasirašytos buhalterio ir nepatvirtintos bendrovės vadovo, (t. 1., b.l. 77-87).
Pagal LR BK 223 straipsnį atsakomybė numatyta tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidus apskaitos tvarkymas – tai Apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas, kai kaltininkas sąmoningai netinkamai vykdo įstatymų apskaitos tvarkymo reikalavimus.
LR BK 300 straipsnyje įstatymo saugoma vertybė - teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Teisinė apyvarta suprantama kaip dokumentuose fiksuojamų juridinių faktų, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia teisiniai santykiai, visuma. Teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas – būtina valstybės valdymo ir normalios visuomeninės tvarkos sąlyga. Nusikaltimo dalyku yra dokumentas. Dokumento suklastojimas bendra prasme – tai veiksmai, sukuriantys dokumento netikrumą arba jo turinio neteisingumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.). Suklastojimas laikomas baigtu nuo atitinkamų pokyčių atsiradimo: dokumento turinio pakeitimo, melagingo turinio dokumento sukūrimo.
Įvertinus baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumą, neabejotina, kad R. M. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bei intelektualiai suklastojo tikrą dokumentą, t.y. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d., 300 str. 1 d.
Kaltinamoji R. M. kalta ir baustina.
Kaltinamoji su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka.
Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji R. M. kalta prisipažino, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, neteista, administracine tvarka bausta 3 kartus, VšĮ Kauno ligoninės padalinyje (duomenys neskelbtini) ligoninė stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, VšĮ Kauno ligoninės padalinyje Psichiatrijos ligoninė nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 223 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir paskirti:
- pagal BK 223 str. 1 d. skirti 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 32 (trisdešimt dvi) valandas per mėnesį;
- pagal BK 300 str. 1 d. skirti 2 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 32 (trisdešimt dvi) valandas per mėnesį;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per 1 mėnesį neatlygintinai išdirbti 32 (trisdešimt dvi) valandas visuomenės labui.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. M. panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 2012-01-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti tai pateikusiems asmenims, tai pavedant atlikti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK.
Kaltinamoji per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajai, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.