Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 290 straipsnį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams; 2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams; 3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 286 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo nuspręsta Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti, ir R. G. paskirti galutinę, subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. G., 2019 m. sausio 7 d., apie 14.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių D. S. ir V. Š. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir nesišalinti iš tarnybinio automobilio, aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. išlipęs iš automobilio rankomis jėga nustūmė D. S., šalinosi, o pareigūnams pareikalavus sustoti, toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, sulaikant tyčia vieną kartą bandė suduoti galva smūgį D. S. į veidą, šiam išvengus smūgio vieną kartą koja įspyrė jam į dešinę koją, sulaikymo metu paguldytas ant žemės muistėsi, po ko vieną kartą alkūne sudavė D. S. į kairę plaštaką, taip padarydamas kairės plaštakos I-ojo piršto sumušimą pasireiškusį poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu pasipriešindamas panaudodamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. sausio 7 d., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo ryto vartojo alkoholį. Apie 14 val., būdamas neblaivus mamos automobiliu „Opel Zefira“ kažkur važiavo. Kur, atsakyti negali, nes neprisimena. O. ir (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnas pasiteiravo ar yra išgėręs, jis neneigė. Pasakė tiesą, jog išgėręs, tačiau atsisakė būti patikrintas alkotesteriu. Kiek prisimena, tuomet pareigūnai jį norėjo sulaikyti. Sulaikymo metu galėjo suduoti ir įspirti pareigūnams. Kiek prisimena, tikrai muistėsi, naudojo jėgą, grūmėsi. Jie jį pradėjo tampyti, o jis priešinosi dar daugiau. Taip elgėsi dėl suvartoto alkoholio, nes išgėręs būna agresyvus. Jeigu būtų buvęs blaivus, būtų taip nepasielgęs. Priešinosi ir neklausė pareigūnų, nes nenorėjo būti sulaikomas. Dėl girtumo visų aplinkybių tiksliai neprisimena ir paaiškinti negali, tačiau neneigia, kad galėjo sužaloti pareigūną, dėl to labai gailisi. Kai tik bus galimybė pareigūnų atsiprašys. Išėjęs iš areštinės savarankiškai kreipsis į gydymo įstaigą dėl alkoholio vartojimo (b. l. 105-108).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusysis pareigūno D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopoje vyriausiuoju patruliu. 2018 m. sausio 7 d. darbo metu dirbant radijo šaukiniu „1888“ kartu su vyriausiuoju patruliu V. Š. važiuojant tarnybiniu automobiliu „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) namu patikrinimui sustabdė įtartinai manevruojantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis priėjo prie sustabdyto automobilio, jame buvo tik vairuotojas, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Jis jam pasakė, kad pateiktų savo asmens dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą. Šis vyras jam nepateikė savo asmens dokumento ar vairuotojo pažymėjimo, pasakė, kad jų neturi, pateikė tik transporto priemonės registracijos liudijimą. Siekiant nustatyti vairuotojo asmenybę ir neblaivumą, jis jį atsivedė į tarnybinį automobilį, pasodino į galą. Tarnybiniame automobilyje šis vyras pateikė savo asmens tapatybės kortelę, tai buvo R. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Jam kelis kartus buvo pasakyta, kad bus patikrintas jo girtumas alkotesteriu, tačiau jis tikrintis blaivumą atsisakė. Jis nuėjo pasiimti iš bagažinės alkotesterį, tuomet R. G. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, sakė „rašykit, gaidžiai, ką norit vis tiek man tas pats“. Jis paėmęs alkotesterį priėjo prie tarnybinio automobilio keleivio durelių, kur sėdėjo R. G. Pastarasis pats atsidarė tarnybinio automobilio dešinės pusės galines duris ir išlipdamas iš automobilio rankomis jį stūmė, nes tuo metu buvo prie šių atidarytų durelių. Jį nustūmęs, jis nueidinėjo nuo tarnybinio automobilio. Į jo ir vyr. patrulio V. Š. teisėtus nurodymus grįžti atgal į tarnybinį automobilį nereagavo, nevykdė nurodymų grįžti į tarnybinį automobilį, toliau juos keikė necenzūriniais žodžiais. Abu su vyr. patruliu V. Š. priėjo prie R. G., abu rankomis paėmė jam už rankų. Tuo metu R. G. vengdamas sulaikymo, juos tik paėmus jį už rankų, tyčia vieną kartą bandė suduoti galva smūgį jam į veidą, tačiau nepataikė, nes jis smūgio išvengė, spėjo pasitraukti. Po to R. G. tyčia vieną kartą koja spyrė jam į dešinę koją, tuo sukėlė fizinį skausmą. Dėl šių veiksmų prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, R. G. paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Uždedant antrankius R. G. aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo, muistėsi, vieną kartą rankos alkūne smogė jam į kairiąją plaštaką, tuo sužalodamas nykščio pirštą. Gulėdamas ant žemės jis nenusiramino šaukė necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, bandė atsistoti ir nusiimti uždėtus antrankius. Bandydamas atsistoti kas kart trankė savo galvą į žemę, dėl ko pas jį ant veido atsirado sužalojimai. R. G. GMP atsisakė. Kadangi R. G. buvo neprognozuojamas, elgėsi agresyviai, todėl susisiekus su Kauno apskr. VPK OVS budėtoju buvo paprašyta pagalba, kad atvyktų automobilis, kuriame įrengta laikino sulaikymo patalpa. Šis vyras buvo sulaikytas 14.45 val. ir pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS. Dėl R. G. veiksmų patyrė fizinį skausmą, šis įvykis įvyko apie 14.35 val. (b. l. 18-21).

Liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 29-34) ir Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės (b. l. 8-9) iš esmės analogiški nukentėjusiojo D. S. duotiems parodymams.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-15).

2019 m. sausio 9 d. apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 42-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G62/2019)02) nurodyta, kad D. S. konstatuota kairės plaštakos I piršto sumušimas pasireiškęs poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 39).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 12535, matyti, kad 2019 m. sausio 7 d., 17.56 val., R. G. nustatytas 1, 25 promilių girtumas (b. l. 81).

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad R. G. 2019 m. sausio 7 d., apie 14.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių D. S. ir V. Š. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir nesišalinti iš tarnybinio automobilio, aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. išlipęs iš automobilio rankomis jėga nustūmė D. S., šalinosi, o pareigūnams pareikalavus sustoti, toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, sulaikant tyčia vieną kartą bandė suduoti galva smūgį D. S. į veidą, šiam išvengus smūgio vieną kartą koja įspyrė jam į dešinę koją, sulaikymo metu paguldytas ant žemės muistėsi, po ko vieną kartą alkūne sudavė D. S. į kairę plaštaką, taip padarydamas kairės plaštakos I-ojo piršto sumušimą pasireiškusį poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu pasipriešindamas panaudodamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, vaizdo įrašo apžiūros protokolu, Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. G. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam pareigūnui.

Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai gi, ši nusikalstama veika padaroma aktyviais kaltininko veiksmais.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir nesišalinti iš tarnybinio automobilio, aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. išlipęs iš automobilio rankomis jėga nustūmė vieną iš pareigūnų, šalinosi, o mėginant jį sulaikyti, priešindamasis pareigūnams vieno iš jų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tokiu nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, aktyviais veiksmais pasipriešindamas savo tiesiogines pareigas vykdantiems pareigūnams suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi viešaisiais darbais (b. l. 116).

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis praeityje teistas, nors pagal paskutinį nuosprendį bausmę atlikęs (b. l. 51-73), tačiau teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 74-76), nedirba (b. l.77, 78), psichiatrinių ir narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (b. l. 79, 80).

BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, administracine tvarka baustas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė, yra pakaltinamas.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje padarymą skirti 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 360 valandų visuomenės labui, dirbant po 40 valandų per mėnesį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam R. G. skirtinos bausmės rūšį – viešuosius darbus. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis praeityje teistam ir administracine tvarka baustam asmeniui yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nustatytinas bausmės dydis artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019-01-07 14.45 val. iki 2018-01-09 13.55 val., iš viso – dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 40), paliktinas saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 7 d., 14.45 val., iki 2018 m. sausio 9 d., 13.55 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.