- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- AN15.-5676-506/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03069-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kategorijos
- 16.9pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, kurioje E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus tyrėjas V. T. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANP-129903455-17 dėl to, kad E. K. 2017-08-18 17.40 val. Vilniuje, Vydūno-Smalinės gatvių sankryžoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas neapdraustą privalomuoju civiliniu draudimu, nepraėjusį privalomos techninės apžiūros, nustatytą tvarką neįregistruotą motorolerį, sukdamas sankryžoje į kairę atsiradus kliūčiai – už sankryžos pirmoje eismo juostoje prie kelio krašto stovinčiam vilkikui su priekaba, ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nesugebėjo visiškai sustabdyti vairuojamo motorolerio arba saugai apvažiuoti kliūtį, atsitrenkė į vilkiko priekabos galinę dalį; eismo įvykio metu buvo apgadintas motoroleris. Protokole E. K. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 428 straipsnio 6 dalį, nurodant, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 ir 128 punktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Protokolas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.
Konstatuotina, kad nusižengimų tyrimas atliktas su trūkumais, kurie užkerta kelią bylos nagrinėjimui teisme, nes būtent administracinio nusižengimo protokolas nustato administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, turi būti nurodoma: šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių.
Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga, nustatyta, kad protokole E. K. veika kvalifikuota pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą, du kartus kvalifikuota pagal 415 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, 424 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, ir 428 straipsnio, numatančio atsakomybę už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytą KET pažeidimą, 6 dalį, pagal kurią atsako straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, padarę KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Nustatyta, kad tyrimo metu E. K. nėra davęs paaiškinimų dėl jam inkriminuotų nusižengimų. Nors protokole yra nurodyta, kad jo paaiškinimai teikiami atskirame lape, tačiau byloje jų nėra. Taip pat iš protokolo turinio neįmanoma suprasti, kokie konkretūs E. K. veiksmai kvalifikuojami kaip administraciniai nusižengimai, neaišku, kodėl du kartus inkriminuota ANK 415 straipsnio 2 dalis.
Iš pateiktos bylos medžiagos nėra aišku, kokią transporto priemonę vairavo E. K., kadangi apie ją teikiami prieštaringi duomenys: protokole nurodyta, kad jis vairavo motorolerį, motoroleris nurodytas ir eismo įvykio vietos plane bei pareigūnų D. S. ir D. B. tarnybiniuose pranešimuose, tačiau specialistas V. S. tarnybiniame pranešime teigia, jog E. K. vairavo mopedą, mopedas taip pat nurodytas ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį; nepilnamečio E. K. motinos I. K. paaiškinime teigiama, kad jos sūnus susitiko su pažįstamu J. S., pastarasis buvo su motociklu, kurį ir vairavo jos sūnus Edgaras, tačiau, sugedus stabdžiams, sukėlė eismo įvykį.
Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo VIII-2043 (toliau ir – įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Įstatymo 2 straipsnio 82 dalyje nurodyta, kad vairuotojas tai yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Šio straipsnio 83 dalyje reglamentuota, jog vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Įstatymo 23 straipsnyje nustatytos motorinių transporto priemonių kategorijos. Iš įstatymo reglamentavimo akivaizdu, kad yra keliami skirtingi reikalavimai įgyjant teisę skirtingų kategorijų transporto priemonėms vairuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra nurodyta sąvoka „motoroleris“, tokios transporto priemonės vairavimas nėra reglamentuojamas ir KET.
Pagal E. K. inkriminuotus KET pažeidimus bei ANK nusižengimus matyti, kad protokolą surašęs pareigūnas eismo įvykio neištyrė, nenustatė esminių aplinkybių apie eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę, kurią vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pastarojo paaiškinimų neišklausė, netyrė aplinkybės, jog E. K. vairuotoje transporto priemonėje sugedo stabdžiai, ir protokolu įkaltino jį pažeidus KET reikalavimus: 14 punkto, nustatančio draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, nors, nesant duomenų apie jo vairuotą transporto priemonę, nėra galimybės patikrinti, ar jis privalėjo tokią teisę turėti, ir 128 punkto, nustatančio, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, nors, kaip minėta, nėra nustatyta, ar E. K. turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuotą transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį.
Nagrinėjamu atveju nesant jokių patikimų duomenų apie E. K. vairuotą transporto priemonę, nesant jo paties paaiškinimų, kas laikytina, be kita ko, ir esminiu jo teisės gintis pažeidimu (ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nėra galimybės tinkamai įvertinti, kokius pažeidimus ir nusižengimus jis padarė, kitaip tariant, nėra teisinio pagrindo kvalifikuoti atsakomybėn traukiamo asmens veiką.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Akivaizdu, kad institucijos pareigūnas turi įrodyti asmens kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Tuo tarpu bylą nagrinėjančio teismo pareiga būti aktyviam negali būti suprantama kaip reikalavimas teismui būti aktyviam renkant įrodymus, nes tokiu atveju gali susidaryti nuomonė dėl teismo šališkumo.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, įvertinęs surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad jų nepakanka, reikia atlikti didelės apimties papildomą faktinių aplinkybių ir įrodymų tyrimą, todėl protokolas su medžiaga grąžintini jį surašiusiai institucijai trūkumams šalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANP-129903455-17 su bylos medžiaga grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugomo tyrimo skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.