- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-28
- Bylos Nr.
- 2S-767-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB Nord bankas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai:
Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių sprendimo, tretysis asmuo AB DnB Nord bankas, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R.T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. T. , prašydama nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo A. T. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nepilnamečio sūnaus Ą. T. , gim. 2009-03-29, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo po 600 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovui natūra paskirti automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei priteisti iš atsakovo ½ jo vertės, t.y. 12000 Lt dydžio kompensaciją; priteisti iš atsakovo ½ dalies dydžio kompensaciją, kuri sudaro 7137,97 Lt, už laikotarpiu 2008-10-18–2010-04-02 atliktus atsakovo mokėjimų vykdant asmeninius įsipareigojimus; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi Ą. T. tvarką: kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį (pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) 5 valandoms dienos metu, t.y. šeštadienį ir sekmadienį nuo 14.30 val. iki 19.30 val. ieškovės gyvenamosios vietos aplinkoje ne vėliau kaip 24 val. iki numatomos bendravimo laiko pradžios pranešus/patvirtinus savo atvykimą; nustatyti, kad A. T. asmeniškai prisiima vykdyti kreditinius įsipareigojimus bankui AB DnB NORD pagal 2004-02-27 kreditavimo sutartį nr. 0588-04IV ir 200-11-16 susitarimą nr. 0588-04IV/1 dėl 2004-02-27 kreditavimo sutarties nr. 0588-04TV specialiosios dalies sąlygų pakeitimo bei kreditinius įsipareigojimus S. T. pagal 2009-08-08 sutartį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, o būtent – įpareigoti ieškovę kas antrą einamo mėnesio savaitgalį (pradedant nuo pirmojo savaitgalio priėmus teismo nutartį) 9 val. ryto šeštadienį bei sekmadienį pristatyti Ą. T. atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), kartu perduoti vaikišką automobilinę kėdutę, o atsakovas įsipareigoja 21 val. šeštadienį bei sekmadienį grąžinti vaiką ieškovei adresu (duomenys neskelbtini)arba iš anksto sutartoje vietoje su sąlyga, jeigu ta vieta yra Vilniaus miesto teritorijoje.
Ieškovė su prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovui nedraudžiama matytis su vaiku ir su juo bendrauti, atsakovo prašoma nustatyti tvarka neatitinka vaiko interesų, nes dėl vaiko amžiaus ir būtinumo laikytis tam tikro dienos režimo, realiai negalima bus įgyvendinti atsakovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovo A. T. prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo dienos – nustatydamas, kad atsakovui A. T. leistina iki teismo sprendimo priėmimo dienos matytis kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį 5 valandoms dienos metu su mažamečiu vaiku – sūnumi Ą. T. ieškovės gyvenamosios vietos aplinkoje dalyvaujant ieškovei, šalims – ieškovei ir atsakovui bendru sutarimu iš anksto aptarus 5 valandų trukmės bendravimo praleidimo galimybę ir būdą. Kitoje dalyje prašymą atmetė.
Teismas nutartį motyvavo tuo, kad šalys santuokoje gyvena du metus, šalių sūnus gyvena kartu su ieškove, jis yra vienerių metų ir 8 mėnesių amžiaus, žindomas krūtimi, taigi akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikas yra prisirišęs prie motinos ir jam būtina laikytis dienos režimo, kurio atsakovas net nežino, taip pat nežino vaiko įpročių. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė su pareiškimu kreipėsi į policiją dėl jos atžvilgiu atsakovo panaudoto smurto mažamečio vaiko akivaizdoje, dėl ko vaikas labai išsigando. Teismas įvertino tai, kad šalys turi lygias teises ir pareigas jų mažamečio sūnaus atžvilgiu – juo rūpintis, su juo bendrauti ir būti, ginčo dėl to iš esmės tarp šalių nėra.
Šalies argumentai
Atsakovas A. T. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis yra formalaus pobūdžio, ji neužtikrina tinkamų vaiko interesų būti auklėjamam abiejų tėvų. Teismas, nustatydamas tokią bendravimo tvarką, iš esmės neišsprendė klausimo, kaip atsakovui išvengti provokacijų, ar iš viso jis gali paimti nustatytam laikui mažametį sūnų.
Teismas nesidomėjo ar vaikui gyventi sąlygos yra tinkamos ieškovės nuomojamame bute ar ieškovės tėvų name, nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl gyvenamųjų sąlygų tinkamumo.
Teismo motyvas, kad tokio amžiaus vaikas yra prisirišęs prie motinos, kad yra žindomas ir jam būtina laikytis dienos režimo, kurio atsakovas nežino, nepagrįstas, nes ieškovė praleidžia daugiau laiko su vaiku, todėl akivaizdu, kad ji geriau žino jo dienos režimą.
Atsiliepimas
Ieškovė R.T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skundžiama nutartimi išspręstas tinkamai, objektyviai įvertinus faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus. Atsakovo pasiūlyta laikina bendravimo su vaiku tvarka neatitinka sūnaus interesų, jam svarbiausia augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje nepatirtų psichologinės įtampos, baimės, konfliktinių situacijų. Sūnaus atskyrimas nuo atsakovo, kurio ilgą laiką nėra matęs, gali sukelti jam neigiamas emocijas ir psichologinę įtampą.
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą spręsti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei nepilnamečio vaiko teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, jo išlaikymą ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjamoje byloje ir nustatė tokią laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri tik iš dalies atitinka atsakovo prašymą. Apeliantas nurodo, kad teismo priimta nutartis yra formalaus pobūdžio, neatitinkanti vaiko interesų būti auklėjamam abiejų tėvų. Tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, priešingai nei teigia apeliantas, padeda užtikrinti tai, kad iki teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje vaikas turėtų galimybę bendrauti su tėvu, o tėvas – su vaiku. Tai, kad teismas netenkino visa apimtimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o būtent, nenustatė, kad atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo gali bendrauti su vaiku atsakovo nurodytu adresu ir nurodytu laiku, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamos teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta atsižvelgiant į tai, kokių tikslų yra siekiama laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose.
Pagal byloje nurodomas aplinkybes matyti, kad šalių vaikas yra dar mažas (nutarties priėmimo dienai jam buvo 1 m. ir 8 mėn.), jis gyvena kartu su motina ir yra prie jos prisirišęs, nuo kurios vaiką atskyrus beveik visai dienai (nuo 9 val. iki 21 val. – pagal atsakovo prašymą), tai galėtų sukelti jam neigiamų emocijų bei psichologinę įtampą, kas visiškai neatitiktų nepilnamečio vaiko teisių. Sutiktina su apeliantu, kad vaiko įpročių ir poreikių nežinojimas yra laikinas dalykas, kadangi atsakovas su vaiku nesimato, tuo pačiu ši aplinkybė sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra reikšminga parenkant tokią laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuri kuo mažiau turėtų neigiamos įtakos vaiko psichologinei būklei. Tokiu būdu darytina išvada, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka prioritetiškai svarbius vaiko interesus, užtikrina jo teisę į saugią aplinką, o tuo pačiu iš esmės nepažeidžia atsakovo teisės bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis neturi galimybių bendrauti su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje.
Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas neįvertino visų aplinkybių, susijusių su bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, kadangi tokios jo nurodomos aplinkybės kaip tai, kad, kokios yra gyvenimo sąlygos ieškovės bute, gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant ar reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, ir gali būti tenkinamas, bet ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuomet yra tikrinama ar yra būtina taikyti jas konkrečiu atveju, siekiant apsaugoti prioritetiškai įstatymo saugomus nepilnamečio vaiko teisėtus interesus iki teismo sprendimo priėmimo dienos tuo pačiu iš esmės nepažeidžiant vieno iš tėvų asmenines neturtines teises. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir būtinumą, nėra pagrindo keisti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jas naikinti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą teismas nustatys nuolatinę bendravimo su vaiku tvarką, įvertinęs visas aplinkybes, vienaip ar kitaip turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui, o pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, tokia tvarka vienos iš šalių prašymu gali būti keičiama.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl yra paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas patyrė 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo priteistinos 11,40 Lt bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. T. , a.k. (duomenys neskelbtini) 11,40 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).